LGHD pirmininkas Remigijus Bimba, doc. dr. Edmundas Antanas Rimša, LGHD kancleris Paulius Vaniuchinas. Vikos Petrikaitės (Lietuvos mokslo akademijos Vrublevskių biblioteka) nuotr.
Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija pirmą kartą suorganizavo mokslinę konferenciją, skirtą Alberto Kojalavičiaus-Vijūko (1609–1677) gimimo 410-osioms metinėms paminėti. Konferencija vyko Vilniuje 2019 m. lapkričio 28 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Pirmuoju Alberto Kojalavičiaus-Vijūko medaliu ir įsteigta premija apdovanotas doc. dr. Edmundas Antanas Rimša.
Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos pirmininkas Remigijus Bimba atidarė ir pasveikino mokslinės konferencijos dalyvius. Taip pat konferencijos atidarymo proga, sveikinimo žodį sakė Lietuvos mokslo akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius doc. dr. Sigitas Narbutas, Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto direktorė prof. Aušra Martišiūtė-Linartienė, Lenkijos instituto Vilniuje direktorius Marcin Łapczyński.
Taip pat skaitykite
Albertas Kojalavičius-Vijūkas – žymus XVII a. lietuvis, jėzuitų kunigas, pedagogas, kūrėjas, istorikas. Keletą metų dirbo Vilniaus akademijos rektoriumi. Puikiai mokėjo ir poetiškai rašė lotynų kalba. Svarbiausias veikalas – pirmoji spausdinta Lietuvos istorija. Išskirtinis darbas – „Šventasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bei jai priklausančių provincijų giminių ir herbų vardynas“, kuriame surinkta informacija apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų genealogijas ir heraldiką yra aktualus ir šiandien.
Šiemet pažymime keletą jubiliejinių datų. Liublino unijai – 450 metų! 1569 m. liepos 1 d. Liubline Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkija sudarė uniją, gimė nauja valstybė – Abiejų Tautų Respublika. Šios unijos šalininku buvo Albertas Kojalavičius-Vijūkas. Jėzuitų draugijos veikla Lietuvoje taip pat pažymi 450-ies metų sukaktį. Albertas Kojalavičius-Vijūkas – visapusiško renesansinio išsilavinimo žmogus, tikras švietėjiškos epochos Lietuvoje atstovas.
Mokslinės konferencijos metu buvo pristatyta Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto doc. dr. Dalios Emilijos Dilytės Staškevičienės naujausia knyga „Alberto Vijūko-Kojalavičiaus „Lietuvos istorija“ poetikos bruožai“.
Šios mokslinės konferencijos moto: „Genealogija ir heraldika Lietuvoje – praeitis ir dabartis“. Konferenciją sudarė trys dalys po tris pranešimus: pirmoji skirta aptarti Alberto Kojalavičiaus-Vijūko darbams ir biografijai, antroji – genealogijai, trečioji – heraldikai. Pranešimus skaitė: Lietuvos mokslo akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius doc. dr. Sigitas Narbutas „Alberto Kojalavičiaus-Vijūko darbai iš heraldikos ir genealogijos: trumpa šaltinių apžvalga“, Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto Senosios literatūros skyriaus vadovas doc. dr. Mintautas Čiurinskas „Alberto ir Kazimiero Kojalavičių biografinė kūryba“, Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto Senosios literatūros skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Dalia Emilija Dilytė Staškevičienė „Grožinės Alberto Vijūko-Kojalavičiaus „Lietuvos istorijos“ ypatybės“, Vilniaus universiteto doc. dr. Liudas Jovaiša „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vienuoliai katalikai: genealoginė perspektyva“, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos Dokumentų priėmimo, patikros ir heraldikos komisijos kanclerė, Šiaulių universiteto dr. Gabrielė Jasiūnienė „Žemaitijos bajorų heraldika XVI–XVIII a.: tarp tradicijų ir mados“, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos garbės narė, Lietuvos valstybinio istorijos archyvo informacijos ir sklaidos skyriaus vedėja Neringa Češkevičiūtė „Genealoginiai ir heraldiniai šaltiniai Lietuvos valstybiniame istorijos archyve“, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus kuratorius Tautvydas Kontrimavičius „Vienas Antanas Baranauskas ir anykštėnų lizdo tyrimai: kaip rankraščiai virsta megabaitais“, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos kancleris Paulius Vaniuchinas „Asmeninė heraldika Lietuvoje. Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos asmeninių herbų registras“ ir Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos skyriaus vyresnysis muziejininkas, Lietuvos heraldikos komisijos narys Vytautas Aleksiejūnas „XVIII–XIX a. Žemaičių vyskupų spaudai ir antspaudai Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkiniuose“.
Konferencijos metu buvo įteikti Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos auksiniai, vardiniai ženklai „Už svarų indėlį populiarinant genealogiją ir heraldiką Lietuvoje“: doc. dr. Sigitui Narbutui, doc. dr. Daliai Emilijai Dilytei Staškevičienei, dr. Palmirai Zemlevičiūtei, dr. Gabrielei Jasiūnienei, dr. Agnei Railaitei-Bardei ir Žydrūnui Strumilai.
Pirmajam Alberto Kojalavičiaus-Vijūko medalio laureatui, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos garbės nariui doc. dr. Edmundui Antanui Rimšai buvo įteiktas diplomas, specialiai sukurtas medalis (autorius – Žydrūnas Strumila) ir įsteigta 1000 € premija už reikšmingiausių darbų, susijusių su Lietuvos istorijos ir jos pagalbinių disciplinų – genealogijos, heraldikos, veksilologijos ir kitų – plėtojimą, puoselėjimą, tyrinėjimą, paveldo apsaugą, sklaidą, inovacinę, kūrybinę, edukacinę ir mokslinę tiriamąją veiklą. Iškiliai Alberto Kojalavičiaus-Vijūko asmenybei įsteigtas vardo apdovanojimas taps gera paskata šio didžio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriko tyrinėjimą, o taip pat genealogijos, heraldikos, veksilologijos tyrinėjimus bei naujus atradimus.
Konferencijos organizatorius:
Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija
Partneriai:
Lietuvos heraldikos komisija / Lithuanian Heraldry Commission
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Lietuvos nacionalinis muziejus (National Museum of Lithuania)
Lietuvių kalbos institutas
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Šiaulių „Aušros“ muziejus
Lietuvos valstybės istorijos archyvas
Bažnytinio paveldo muziejus
Lenkijos institutas Vilniuje – Instytut Polski w Wilnie
Šiaulių universitetas
Lietuvos kultūros tyrimų institutas
Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija buvo įsteigta 2007 m. 2019 m. LGHD tapo Tarptautinės genealogijos ir heraldikos konfederacijos (CIGH – Confédération Internationale de Généalogie et d’Héraldique), įkurtos 1971 m. lapkričio 13 d. Briuselyje (Belgija), nare. Pagrindiniai Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos tikslai – populiarinti genealogiją, heraldiką, veksilologiją, skatinti domėjimąsi Lietuvos giminių istorija, tvirtinti ir registruoti naujus asmeninius herbus bei genealogijas, organizuoti seminarus-mokymus (www.genealogija.lt).
Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos, www.voruta.lt informacija