Doc. dr. Gediminas Kazėnas. Asmeninė  nuotr.

Doc. dr. Gediminas Kazėnas, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys, Mykolo Romerio universiteto docentas, www.voruta.lt

Vilniaus rajono savivaldybė dažnai skelbiasi, kad yra puikiai valdoma, ji visais rūpinasi, žmonės ja yra patenkinti. Nors tai yra savivaldybė kuri yra arčiausiai Lietuvos politinio ir ekonominio centro – Vilniaus miesto, tačiau tiek Laisvosios rinkos instituto (9-12 vieta), tiek Vilniaus politikos analizės instituto (13 vieta) atliktas Lietuvos savivaldybių indekso rodikliai rodo, kad Vilniaus rajono savivaldybę daugeliu rodikliu lenkia, atrodytų, daug prastesnėje padėtyje esančios Lietuvos savivaldybės, o iki tokių, atrodytų panašių savivaldybių, kaip Kauno ar Klaipėdos rajonai yra toli, toli.

Vasario mėnesio Vilniaus rajono taryba patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės strateginės veiklos planą (SVP). Tai yra taktinis dokumentas, rodantis savivaldybės planuojamus darbus artimiausioje ateityje (iki 2023 m.). Toks pat, tik dieną anksčiau, buvo patvirtintas ir Kauno rajono savivaldybės strateginės veiklos planas. Taigi, pabandykime palyginti, atrodytų panašias, savivaldybės, kaip ir ką jos planuoja artimiausioje ateityje, pagal keletą sričių, kurios Vilniaus rajone jau daugelį metų yra įvardijamos kaip skauduliai – tai švietimas ir susisiekimas. Lyginimui duomenys yra paimti iš šių savivaldybių strateginių veiklos planų ir papildomai iš medžiagos atsiustos Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariams prieš minimą tarybos posėdį.

Dokumento apimtis. Kauno rajono SVP apimtis yra 18 psl., tuo tarpu Vilniaus rajono – 96 psl. ir tam dokumentui parengti buvo pasamdyta įmonė „Tvarios plėtros sprendimai“, kuriai atitinkamai buvo ir sumokėta. Kas krenta į akis, tai kad Vilniaus rajono SVP pateikiama didelė esamos situacijos apžvalga, kas iš esmės yra savigyra, vardijama kaip daug yra padaryta ir kaip daug toliau daroma. Kauno rajono SVP yra daug konkretesnė, aiškiai yra išskirti prioritetai, jie aprašyti ir nurodoma, kokių darbų rengiamasi imtis.

Demografinė padėtis. Tiek Vilniaus, tiek Kauno rajono savivaldybės yra augančios savivaldybės, gyventojų skaičius nuolatos didėja. Vilniaus rajone remiantis Gyventojų registro duomenimis, 2020 m sausio mėn. gyveno 105 122 gyventojai, o Kauno rajone – Registrų centro duomenimis, 2020 m. sausio 1 d. gyvenamąją vietą deklaravo 101 039 asmenys. Šioje vietoje reiktų atkreipti dėmesį, kad pačioje Vilniaus rajono SVP nurodoma, kad Vilniaus rajone gyvena apie 30 tūkst. gyventojų, pagrinde sodininkų bendrijose, kurių gyvenamoji vieta deklaruota kitose savivaldybėse (41 psl.).

Šioje vietoje, dėl aiškumo, negalima neatkreipti dėmesio, kad pagrinde tai jaunos šeimos, kurių vaikams reikia švietimo įstaigų, o dirbantys tėvai yra vidurinioji klasė ir galėtų ženkliai papildyti Vilniaus rajono savivaldybės biudžetą iš GPM. 2021 m. Vilniaus rajono savivaldybės biudžete jau dabar šis mokestis sudaro daugiau kaip puse pajamų. Jei vertintume, kad ši (30 tūkst.) nedeklaravusi, pasiturinčių gyventojų dalis, sudaro apie 1/3 nuo dabar deklaravusių, tai biudžetas apytikriai galėtų dar gauti bent 20 mln. eurų. Tai ganėtinai praplėstų Vilniaus rajono savivaldybės investicines galimybes ir galėtų žymiai pakelti Vilniaus rajono savivaldybę, straipsnio pradžioje minėtuose, reitinguose. Deja, bet čia yra tam tikra politinė problema, nes tie nedeklaruoti gyventojai, absoliuti dauguma nėra LLRA-KŠS rinkėjai … Dėl to Vilniaus rajono SVP mes nerasime nei vienos priemonės, kuri būtu tikslingai skirta „susigrąžinti“ šiuos gyventojus!

Modulinės ikimokyklinės įstaigos. G. Kazėno nuotr.

Švietimas. Pagal Vilniaus rajono savivaldybės pateikiamus duomenis (tiek iš SVP, tiek ir kitus atsiųstus tarybos nariams) matyti, kad Vilniaus rajono švietimo įstaigas, kartu sudėjus savivaldybės ir ŠMSM, lanko 3422 ikimokyklinukų ir priešmokyklinukų. Kauno rajone – 3880. Mokyklinukų Vilniaus rajone yra 10477, o Kauno rajone – 9683. T.y. Vilniaus rajone mokyklinukų yra tik 794 daugiau. Jei išverstume tai į procentus, tai gautume, kad Vilniaus rajone darželinukų procentas sudaro 3,26 proc. nuo visų deklaruotų gyventojų, o Kauno rajone – 3,84 proc. Jei į tuos visus Vilniaus rajono gyventojus įtrauktume dar tuos 30 tūkst. nedeklaruotų, kuriuos pati Vilniaus rajono savivaldybė pripažįsta egzistuojant, tai darželinukų santykis Vilniaus rajone nukristų iki 2,5 proc. Kaip čia suprast, ar Vilniaus rajone gyvena mažiau vaikingos šeimos?

Žinant, kad darželių stoka Vilniaus rajone yra labai aštri problema, tai šie skaičiai tik parodo kiek ji aštri. O darželių plėtra numatyta strateginės veiklos planuose parodo, kokį prioritetą tam teikia viena ir kita savivaldybė. Vilniaus rajono savivaldybė per 2021 – 2023 m. numato atidaryti 6 darželio grupes Pagiriuose ir iki 2023 m. pastatyti 10 grupių darželį Didžiojoje Riešėje (125 vietų). Čia norisi pasakyti, kad D. Riešėje, pagal savivaldybės duomenis gyvena apie 6,5 tūkst. gyventojų ir darželio valstybine kalba reikėjo dar prieš 15 metų … Bet gerai, kad bent 2023 m. atsiras. Tuo tarpu Kauno rajone savivaldybė numato 7 naujas grupes Užliedžiuose, 3 Šlienavoje, po 2 grupes Neveronyse ir Karmėlavoje, 1 Lapėse, didinamas grupių skaičių Girionių darželyje.

Privačių investicijų lėšomis bus pastatytas 12 grupių darželis Jonučių II kaime, 8 grupių – Ringaudų kaime. Ką visą tai rodo – kad Kauno rajone darželių tinklas plėtojamas tolygiai atsižvelgiant į vietovės poreikius, tuo tarpu Vilniaus rajone tik 2 vietovėse problema bus išspręsta. Kada eilė ateis kitoms Vilniaus rajono vietovėms neaišku. Be to, labai svarbu atkreipti dėmesį, kad Kauno rajone buvo padarytas milžiniškas šuolis 2020 m. ir įsteigta 70 naujų grupių su 1037 vietomis: 460 – moduliniuose darželiuose, 210 – pritaikytose Savivaldybės patalpose, 85 – Savivaldybės švietimo įstaigose, 110 – šeimos modelio darželiuose, 12 – pagal bendradarbiavimo sutartį Jonavos savivaldybėje, 160 – išsinuomotose patalpose (palyginimui su ankstesniais metais: 2017 m – 5 grupės, 2018 m – 0, 2019 m. – 2 grupės).  Vilniaus rajono naujakuriams tokia plėtra atrodo kaip neįgyvendinama svajonė.