Helga Marija Kauzonė

Dr. Helga Marija Kauzonė, www.voruta.lt

Mokslas nuolat tobulėja, o naujos idėjos ir atradimai formuoja mūsų ateitį. Vis dėlto, neretai manoma, kad mokslinius proveržius daro tik patyrę specialistai, praleidę dešimtmečius laboratorijose. Tačiau pasaulis keičiasi, ir vis daugiau jaunuolių sugeba nustebinti savo atradimais, prisidėdami prie reikšmingų pokyčių visuomenėse.

Visame pasaulyje jauni mokslininkai ir inovatoriai kuria technologijas, kurios gali pakeisti mūsų gyvenimą. Tai ne tik universitetų studentai, bet ir moksleiviai, dalyvaujantys tarptautiniuose konkursuose, mokslinių tyrimų programose ir inovacijų projektuose. Jų projektai neapsiriboja teorinėmis idėjomis – jie kuria realiai pritaikomas technologijas, nuo medicininių sprendimų iki inovacijų vadybos srityje. Pavyzdžiui, paauglys Jack Andraka, būdamas vos 15-os metų sukūrė nebrangų ir itin tikslų metodą ankstyvai kasos vėžio diagnostikai. Jo atradimas gali išgelbėti milijonus gyvybių. Boyan Slat, dar būdamas paauglys, inicijavo „The Ocean Cleanup“ projektą – sistemą, kuri padeda valyti vandenynus nuo plastiko. Ši technologija jau naudojama realiame pasaulyje ir prisideda prie taršos mažinimo. Dar vienas pavyzdys – 17-metų moksleivis Tanmay Bakshi jau nuo ankstyvo amžiaus dirba su dirbtinio intelekto technologijomis. Jis prisideda prie sprendimų, padedančių autizmo spektrą turintiems vaikams geriau bendrauti su aplinka.

Mokslas – tai ne uždara laboratorija, o kūrybiškumo ir inovacijų ekosistema, kurioje ekonomikos strategai, vadybos novatoriai, komunikacijos meistrai ir technologijų pionieriai ne tik kuria ateities sprendimus, bet ir komercializuoja idėjas, pritaikydami jas realiame pasaulyje. Šiuolaikiniai iššūkiai reikalauja naujų duomenų, inovatyvių metodų ir efektyvių modelių, todėl jaunieji tyrėjai turi ne tik tyrinėti, bet ir gebėti pritaikyti savo atradimus ir įžvalgas realioje rinkoje. Šiandien jaunieji tyrėjai – studentai – vis aktyviau prisideda prie naujų idėjų kūrimo, o jų dalyvavimas mokslinėje veikloje tampa itin svarbus ne tik jų pačių karjerai, bet ir verslo plėtrai bei ekonominei pažangai.

Mokslas ir verslas: kodėl tai neišskiriama?

Šiandienos pasaulyje beveik viskas gali būti komercializuojama, tad kodėl studentų idėjos neturėtų būti pritaikomos realiame pasaulyje? Moksliniai tyrimai nebėra skirti tik akademiniams žurnalams – jie gali tapti startuolių veiklos pagrindu, naujų technologijų, paslaugų ar verslo modelių varikliu. Svarbiausia – sukurti aplinką, kurioje jaunieji tyrėjai galėtų išbandyti, tobulinti ir pristatyti savo idėjas rinkai.

Daugelis universitetų jau investuoja į infrastruktūrą, kuri leidžia studentams ne tik atlikti teorinius tyrimus, bet ir įgyvendinti praktinius projektus. Tam kuriami:

 1. Inovacijų laboratorijos ir hakatonai – tai vietos, kuriose studentai gali išbandyti idėjas praktiškai, bendradarbiaudami su verslo ir technologijų ekspertais.

 2. Mokslo ir verslo inkubatoriai – padeda jauniesiems tyrėjams paversti savo idėjas į produktus ar paslaugas, kurios gali būti komercializuotos.

 3. Tarptautinės partnerystės su įmonėmis – leidžia studentams dalyvauti realiuose verslo iššūkiuose ir spręsti problemas, su kuriomis susiduria globalios organizacijos.

 4. Praktinių tyrimų finansavimas – vis dažniau studentų projektai finansuojami ne tik iš valstybinių šaltinių, bet ir privataus sektoriaus, kuris ieško inovatyvių sprendimų.

Studentų įsitraukimas į mokslinius tyrimus

Džiugu matyti, kad vis daugiau studentų aktyviai įsitraukia į mokslinę veiklą – jie publikuoja straipsnius akademiniuose leidiniuose, atlieka tyrimus kartu su dėstytojais ir prisideda prie verslui aktualių taikomųjų projektų. Tai rodo augantį jaunųjų tyrėjų norą kurti, analizuoti ir atrasti naujus sprendimus.

Džiaugiamės, kad vis daugiau Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) studentų publikuoja savo mokslinius straipsnius, tačiau svarbu, kad jaunieji tyrėjai dalyvautų ir taikomuosiuose projektuose, kurie turi realų poveikį verslui ir visuomenei. Todėl KSU planuoja organizuoti daugiau hakatonų, kurti specialias laboratorijas ir inovacijų erdves, kur studentai galėtų eksperimentuoti, bendradarbiauti su verslo partneriais ir mokytis inovacijų kūrimo proceso. Kaip mokslo prorektorė, skatinsiu studentų įsitraukimą į šias veiklas, nes tai yra kelias į jų profesinį augimą ir reikalingus pokyčius rinkoje.

Pasaulinės tendencijos: kokia kryptimi juda studentų tyrimai?

Visame pasaulyje vis labiau akcentuojama taikomųjų mokslinių tyrimų svarba. Štai kelios tendencijos:

• Universitetai tampa startuolių kalve – Harvardo, Stanfordo ar MIT studentų tyrimai dažnai tampa milijoninius verslus generuojančiais produktais.
• Kryptis į socialines inovacijas – tyrimai neapsiriboja vien technologijomis – vis daugiau dėmesio skiriama sprendimams, kurie gali prisidėti prie socialinių problemų sprendimo.
• Dirbtinis intelektas ir duomenų analizė – šios sritys tampa vis svarbesnės tiek ekonomikoje, tiek komunikacijoje, ir studentai vis dažniau į jas įsitraukia.

• Tarpdisciplininiai tyrimai – inžinieriai bendradarbiauja su ekonomistais, psichologai su technologijų kūrėjais, vadybos specialistai analizuoja inovacijų diegimą, o komunikacijos ekspertai padeda mokslinėms idėjoms pasiekti visuomenę. Švietimo ir teisės profesionalai taip pat įsitraukia į tyrimus – jie kuria strategijas, kaip nauji moksliniai atradimai gali būti efektyviai integruoti į švietimo sistemas ar reguliuojami teisės kontekste. Idėjos gimsta būtent ten, kur susijungia skirtingos žinios, o tarpdalykinis bendradarbiavimas leidžia sukurti tvaresnius, praktiškus ir socialiai atsakingus sprendimus.

Patarimas jauniems tyrėjams

Mokslas neturi ribų – jūsų idėjos gali tapti naujais atradimais, inovacijomis ir sėkmingais verslais. Jei turite idėją, drąsiai kreipkitės į savo universiteto vadovybę, dėstytojus ar tyrimų grupes.

Kiekvienas atradimas prasideda nuo pirmo žingsnio!