Dr. Rūta GAJAUSKAITĖ, kriminologė

„Atmintinų ir švenčių dienų“ sąraše, spalio 16 diena pažymėta kaip „Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena“. Tačiau ji praėjo tyliai ir ramiai, taip lyg milijonas mūsų gentainių ir neverti atjautos, pagarbos, atminties. Dviejų okupantų nukankinti, numarinti, šiuolaikinių išdavikų užslopinti ir iš istorijos ištrinti!

Argi leisime, kad Mažosios Lietuvos ir visų Ryprūsių genocidas būtų paliktas sovietinių istorikų tendencingame nutylėjime?

Štai žydų Holokaustas ir Vilniaus geto tragedijos minėjimas buvo pakylėtas netgi iki tarptautinio lygio konferencijų, diskusijų Seime ir vainikų padėjimo Paneriuose. Klastūniškai nutylint „žydų klausimo sprendimo“ autorius bei tikruosius vykdytojus ir visai „pamirštant“ gelbėtojus ir išgelbėtuosius!!!

Verta priminti, kad Holokausto autorius – Adolfas Eichmanas – gimęs 1906 m. Izraelyje, o jo suplanuota tautiečiams katastrofą įvykdė rudieji maksistai – irgi Karlo Markso vardu prisidengusio Mordochėjaus Levi mokslo pasekėjai! Akivaizdi patarlės „ pats muša – pats rėkia“ realizacija. Ir labia pelninga realizacija, pradedant išsigandusių žydų bėgimu į Izraelį – tankų mėsos vaidmeniui, – ir nebaigiant Holokausto žalos atlyginimo industrijos išvystymu. Holokausto industrija sionistams davė milijardines pajamas – Lietuva irgi jas papildė 130 milijonais, – o repatrijantų kraujo dėka Izraelis jau pusė šimto metų kaip kariauja su kaimynais.

Taigi, Holokausto esmė ir prasmė lyg ir aiški, bet ne pilna. Būtent jo, Holokausto dominante perdengiami kiti, dar baisiasni nusikaltimai žmogiškumui, taikai ir tarptautiniam bendradarbiavimui, tiesiogiai provokuojant tarpusavio karus. Štai šitą Holokausto šiandieninį vaidmenį ir būtina išryškinti, tinkamai įvertinti ir pasmerkti. Tai, ką Tautos turėjo ištverti viešpataujant rudai- raudoniems marksistams (nacfašistams ir sovkomunistams), nieko baisesnio visa Žmonija nėra patyrusi! Ir šios ištisų Tautų patirties jokiu būdu negalima lyginti nei su žydų Holokaustu, nei su armėnų genocidu, nei su Hirošimos – Černobilio – Fokušimos ar Ševrono nusikaltimais žmonijai. Šių dvigubų žmonijos Holokaustų rudai – raudoni autoriai ir vykdytojai turi būti išaiškinti ir visiems laikams pasmerkti! Niurberge nuteisti tik rudieji, tuo tarpu bent raudonieji marksistai dankstosi svetimais vardais ir bando žydų Holokaustu (0,6 milijono) perdengti 150 – milijoninę Žmonijos Katastrofą!!!

Šios, Pasaulnės Katastrofos fone, Mažoji Lietuva užima įpatingą vietą, kai patyrusi 100 procentų sunaikinimą: iš buvusių Prūsijos ir Mažosios Lietuvos milijono gyventojų šiandien teritorijoje liko vos 8 000 lietuvininkų. Prūsų, Skalvių, Narduvių ir Sembų šioje „Kaliningrado srityje“ bei Lenkiškoje Prūsijos teritorijoje jau nebefiksuojama. Tik šen bei ten pasaulyje pasigirsta šių baltiškų kilčių būreliai, jų širdis stingdanti beviltiška veikla ir vėl nutyla…

Ir nusmelkia nuojauta apie panašią ir lietuvių ateitį. Juo labiau, kad ir šiandieninė nepriklausomos Lietuvos valdžia tęsia šią marksistų istorinę klastotę apie žydų Holokaustą – 200 000 nužudymą, kai Lietuvoje jų tebuvo (pagal A. Eichmaną ) tik 134 000, iš kurių 70 000 (60 % pagal A. Eidintą ir Gurevičių) buvo lietuvių išgelbėti!!! Ir visiškai nutylint apie Prūsų – Mažosios Lietuvos genocidą, kurio sadizmas viršyja visas žvėriškumo ribas!

Kai būtent dabar, pirmininkaujant ES, ir yra ta vienintelė proga priminti Europai ir apie kryžiuočių Ordino nukariautą bei kolonizuotą Prūsijos ir Mažosios Lietuvos kraštą, ir apie Prūsų sukilimus, žiauriai numalšintus, ir apie Žalgirio mūšio įtaką, stabdant vokiškąją kolonoizaciją, ir apie Melno sutartimi nustatytas sienas bei pristabdytas okupantines ambicijas…

Netgi okupuotoje ir aršiai germanizuojamoje teritorijoje vystėsi ir klestėjo baltiška kultūra, davusi net Lietuvai pirmąją lietuviškais rašmenimis atspausdintą M. Mažvydo knygą, pirmąją K. Donelaičio parašytą poemą, pirmuosius visos Lietuvos šviesuolius kaip Rėzą, Vidūną… Beja ir pirmąją, tegul ir ribotą pergalę, atgaunant Lietuvai Klaipėdą, vietoj reikalauto visos „… Mažosios Lietuvos priglaudimo prie Lietuvos“.

Ko per kelis šimtmečius nesunaikino kryžiuočių Ordinas, kurfiurstinė ir kaizerinė Vokietija, tą per 2 savaites suspėjo atlikti Sovietinė armija užėmusi Rytinę Mažosios Lietuvos dalį. Pilna genocido medžiaga apie tai buvo pateikta Niurnbergo teismui.

Pasirodo Sovietinė armija po dviejų savaičių buvo vokiečių atmušta iš Mažosios Lietuvos ir rasto genocido vaizdai buvo nufotografuoti, dokumentuose užfiksuoti bei pateikti teimui. Tuo pačiu metu Žydų suvažiaviams Miunchene taip pat paruošė medžiagą Niurnbergui dėl 150 000 (jau 16 000 daugiau nei A. Eichmano sąrašuose?!!) žydų nužudimo Lietuvoje, apkaltinant ne okupantus, o lietuvius!!!

Tai Stalino sprendimu abi medžiagos buvo neįtrauktos į teismo nagrinėjimą.

Taigi, mūsų brolių žūties auka dar Niurnberge lietuviai išvengė „žydšaudžio“ politinio įvertinimo. Antras toks pasikėsinimas buvo 1972 m. JAV, kur žydiškos kilmės senatorė vėlgi iškėlė Lietuvos atsakomybę už fašistų išžudytus žydus. Sudaryta speciali komisija taip ir nerado lietuvius pasmerkti įgalinčių įrodymų. Kaltinimai Lietuvai buvo atmesti, o skundikė neteko senatoriaus posto.

Tačiau Lietuvos niekas neatsiprašė.

Apie žydų gelbėtojus ir šį kartą nebuvo prasitarta, taigi iki šiolei nežinoma pasauliui apie 600 metų žydų globos ir nepadėkota. O juo labiau apie „teisuolio“ vardus gavusius ir 2 vietą pasaulyje užėmusius lietuvius – nepaskelbta.

Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m., viso pasaulio žydija tiesiog praplyšo kaltinimais lietuviams žydšaudžiavimu. Bet apie Prūsijos ir Mažosios Lietuvos visų gyventojų sunaikinimo organizatorius ir vykdytojus – nutylint. Kitaip tariant, savo kalčių pridengimą – apkaltinant lietuvius.

Nei „ne lietuviškos kilmės grafas“ Vytautas Landsbergis, nei jo užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas, o juo labiau užsienio reikalų komisijos pirmininkas Emanuelis Zingeris, Lietuvos garbės negynė, tikrų duomenų apie žydų gelbėjimą pasauliui neteikė ir Prūsijos bei Mažosios Lietuvos tragedijos neviešino.

Tik Tautos ir valstybės išdavikai gali slėpti savo brolių kančią, žūtį ir apjuodinimą.

Lenkai išviešino bolševikų melą, atstatė tiesą ir reikalauja iš Rusijos įvertinti Katynės skerdynių tragediją. Ir Rusija įvertino – aviakatastrofa, kurioje žuvo visa Lenkijos vyriausybė su Prezidentu priešaky. Matyt, mūsiškė valdžia aukščiau vertina savo interesus nei tautos istoriją, kančios atjautą ir žūties atmintį… O svarbiausia – nesmerkia raudonų okupantų už milijono baltų tyčinį įvardinimą vokiškų fašistų vardu, tuo pretekstu žvėrišką jų nukankinimą už svetimas nuodėmes, jų kultūros paveldo sunaikinimą bei atminties ištrynimą iš Pasaulio tautų ir Lietuvos visuomenės gyvenimo.

Kas gali dar juos prisiminti – sušaudytus grioviuose, susprogdintus ant Marių ledo, išniekintus savo namuose ir ant rasto pasroviui plūgdintus?

Kas gali, jei ne męs

Dar juos beprisiminti?

Sušaudytus ir paliktus grioviuos,

Ant Marių ledo susprogdintus?

Išniekintus vaikus namuose,

Sudegintus senius

Sodybų pelenuose,

Prikaltas prie tvorų,

Išniekintas visu pulku

Motules mirusias

Akivaizdoj savų vaikų?!

Tik męs, minutėje sustingę

Dar pagarbą išreikiame minty…

Politikų gi siekių vingiai

Nužymi išdaviko kelią

Vakar, šiandien ir netgi ateity…

O gal ir męs pas juos ateisim?

Nes jau užgęso net viltis širdy…

O gal geriau –

Išdavikus nuteiskim.

Tegul jie žūsta

Teisėto atpildo ugny!!!

Nuotraukoje: Dr. R. Gajauskaitė