Povilas Jegorovas, Lietuvos esperantininkų sąjungos Valdybos pirmininkas, www.voruta.lt                                           

      Prieš pat tarptautinę Vilniaus knygų mugę iš spaudos išėjo didelės apimties  Gedimino Degėsio sudarytas „Esperanto – lietuvių kalbų  žodynas“ ( Sutrumpintai ESLI ).  Tai iki šiol didžiausias ir solidžiausias Lietuvoje išėjęs tokio pobūdžio  žodynas, kuriame yra apie 40000 žodžių, jo apimtis 504 puslapiai. Žodyno tiražas šiems laikams yra gana didelis – 2000 egz.

     1902 m. Vilniuje pasirodė nedidukas esperanto kalbos žodynėlis rusakalbiams. Didesnės apimties Esperanto – lietuvių kalbų žodynas išleistas Kaune 1922 m.  Ilgus metus Lietuvoje buvo naudojamasi K. Puodėno 1988 m. Vilniuje išleistu abiejų krypčių „Lietuvių – Esperanto ir Esperanto – lietuvių“  kalbų žodynu. Ir tik 2015 m. jį pakeitė gerokai papildytas Gedimino  Degėsio „Esperanto – lietuvių kalbų žodynas“. Dabar gi turime to paties autoriaus išties beveik keturis kartus platesnį ir patobulintą naują žodyną.

     Greičiau nei bet kada žmonijai vystantis  ir žengiant progreso keliu  keičiasi ir Esperanto kalba. Ilgainiui atsiranda naujų žodžių, kai kurie nueina užmarštin. Todėl  natūraliai atsiranda  vis papildomo ir tobulinamo žodyno poreikis.

Šis žodynas  gali tapti parankiniu tarptautinių žodžių  žodynu  ir tiems, kurie visiškai nekalba esperantiškai, nes daugybė ypač iš graikų ir romanų kalbų kilusių žodžių  yra surašyti  jame.

    Dėmesingai ir kruopščiai žodyną redagavo Julija Grigėnaitė.

    Žodynas labiausiai pravers Lietuvos esperantinkams. Veikalas buvo rengiamas  vadovaujantis  naujausiais leksikografijos principais, moderniausių  leksikografijos  šaltinių pagrindu. Tai bendrinės ir šnekamosios esperanto kalbos žodžiai ir posakiai. Be to, žodyne yra nemažai  specialiųjų teminų pvz.: kompiuterijos, teisės, matematikos, filosofijos, psichologijos, teologijos, filologijos, meno, medicinos, biologijos, turizmo  sąvokų.

     Kartais esperanto kalba yra vadinama naująja lotynų kalba.  Ir tai išties yra tikslus epitetas. Todėl šis žodynas  gali tapti parankiniu tarptautinių žodžių  žodynu  ir tiems, kurie visiškai nekalba esperantiškai, nes daugybė ypač iš graikų ir romanų kalbų kilusių žodžių  yra surašyti  jame. O nemaža dalis specialiųjų terminų turi ir platesnius paaiškinimus.

     Žodynas bus naudngas ir verčiantiems į esperanto kalbą. Jame rasime gausybę žodžių su jiems priskiriamais sinonimais.

     Šiek tiek apie žodyno autorių. Gediminas Degėsys ( gim. 1980 m.Alytuje  ) yra filosofas, afrikanistas, poliglotas,  poetas, esperantininkas ir keliautojas. Studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete,  Laterano universitete Romoje,  Asyžiaus teologijos institute.  2006 m.  Lietuvos edukologijos universitete įgijo filosofijos magistro laipsnį, o 2011 m. Vytauto Didžiojo universitete  apgynė filosofijos mokslų dakatro disertaciją.

    Vilniaus universitete dėstė filosofiją, afrikanistiką, įvairias užsienio kalbas. Publikavosi mokslinėje periodikoje. Išleido dešimt užsienio kalbų vadovėlių, eilėraščių rinktinę.

    Esperanto kalba susidomėjo 1993 metais. Dalyvavo pasauliniuose esperantininkų kongresuose  Suomijoje, Čekijoje, Olandijoje, Danijoje, Lietuvoje. Iš lietuvių kalbos į esperanto kalbą išvertė ir išleido keletą knygų. Organizuoja ir veda esperanto kalbos kursus.

    2001 metais Gediminas Degėsys  išleido esperanto kalbos vadovėlį lietuviams.

    Žodynas yra iliustruotas esperantininkų judėjimo Lietuvoje akimirkomis. Jį spausdino AB „Spauda“. Jo leidimą rėmė restoranų ir laisvalaikio centras HBH „Palanga“. Žodyno kaina – 30 eurų. Išleido autorius.