Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt

                            Š.m. balandžio 8 d. minime Broniaus Saplio šimtmetį. Praėjo septyni metai, kai teko  atsisveikinti su Broniumi Sapliu, daug metų įtemptai ir sumaniai dirbusiu Tėvynės labui – garsiu lietuvių tautinės kultūros ir lietuvybės puoselėtoju, gimtosios rytų Lietuvos visapusišku rėmėju, talkos jai organizatoriumi, „Vilnijos“ draugijos Garbės nariu, ilgamečiu Vilniaus krašto lietuvių sąjungos išeivijoje pirmininku.  Mišios už jo vėlę tuo pačiu metu vyko Toronto Prisikėlimo  ir Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčiose, savo malda prisijungė ir Švenčionių bei Dieveniškių kunigai. 

                        Birželio 11-ąją, praėjus keturioms dienoms po laidotuvių, buvo meldžiamasi svarbiausioje Vilniaus lietuvių šventovėje – Šv.Mikalojaus bažnyčioje, kur prieš 12 metų Bronius ir Prima paminėjo savo bendro gyvenimo penkiasdešimtmetį ir atnaujino savo santuokos sakramentą. Po mišių parapijos salėje susirinkę lietuvių organizacijų atstovai geru žodžiu prisiminė Bronių Saplį.

                      „Esu Tverečiaus  vaikas, tuo didžiuojuosi, kiek įmanydamas padedu savo kraštui ir jo žmonėms visuose baruose“,- rašė Bronius.2012 m. išleido prisiminimų knygą „Gyvenimo kelionė: Tverečius – Torontas“, primindamas, kad sunku gyventi svetur, toli nuo Tėvynės, bet ir čia visą gyvenimą galima paskirti savo tautos, savo gimtinės gerovei. Vilniaus krašto lietuvių sąjunga išeivijoje atkūrė ir tęsė vilniečių kultūrinę, rezistencinę veiklą, rėmė visus darbus, susijusius su Lietuvos išlaisvinimu ir valstybės stiprinimu. Padėtis nepriklausomoje  Lietuvoje bei etninėse lietuvių žemėse gerėjo dalinai ir dėl Broniaus šeimos pastangų, jos pasišventimo lietuvių Tautos reikalams. 1994 m. Lietuvos Respublikos Prezidentas Bronių Saplį apdovanojo Gedimino ordino medaliu, o 2005 m. – ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“. „Kol esu aš, gyva ir Prima, šeimos ir gyvenimo palydovė“-sakė Bronius. Jai buvo artimos tos pačios politinės ir idėjinės vertybės, kurioms abu skyrė gyvenimą.

                         Bronius Saplys daug kartų padėjo rengti rytų Lietuvos moksleivių kraštotyros darbų konkursus „Vilnius – ilgaamžė istorinė Lietuvos sostinė“. Konkurso rezultatai būdavo skelbiami spalio 9-ąją – Vilniaus dieną,  būdavo prisimintas ir šių konkursų mecenatas Bronius.

                      Įvairiapusišką, labai svarbų B.Saplio indėlį  valstybei įvertino Lietuvos Respublikos Prezidentas, dabar tai turi padaryti savivaldybės, mokyklos, kultūros įstaigos, visuomeninės organizacijos ir spaudos leidiniai. Jo vardu pavadinta gatvė darytų garbę ir Tverečiui, ir Vilniui. Jo numylėtoje gimtinėje turėtų būti informacinis ženklas su užrašu – tai svarbu ir Lietuvai, ir jos svečiams, turistams ir išeivijai.

Negalėčiau nepaminėti jo finansinės paramos „Vorutos“ laikraščiui. Broniaus surinkti prenumeratoriai  t.y išeivijos lietuviai labai padėjo laikraščiai sustiprėti,  o svarbiausia nusipirkti kompiuterinės technikos, kuri tais laikais buvo brangi ir labai reikalinga  norint reguliariai leisti laikraštį. Be ir patas Bronius  reguliariai  rašydavo laikraščiai ir jo straipsniai išlieka jaunajai lietuvių kartai pavyzdžiu. Būdamas Vilniuje visada susitikdavo redakcijos darbuotojais ( tada redakcija buvo Adomo Jakšto 9., ten, kur buvo Vytauto Didžioj gimnazija).ir teikdavo labai gerų patarimų kaip leisti laikraštį ir bendrauti su  jo skaitytojais. Iš šiandien laikraščiui (dabar jau žurnalas) sėkmingai vadovauja  žurnalistas Juozas  Vercinkevičius, kartu su redakcijos darbuotojais lieka dėkingas tverečėnui Broniu Sapliui.

                      Mes toliau gyvename ir dirbame naudodamiesi Broniaus Saplio patarimais, nurodytomis gairėmis, geru žodžiu, su maloniais prisiminimais ir pagarba jam.