Smerkdami ilgalaikius ir nesiliaujančius žmogaus teisių ir demokratijos principų Baltarusijoje pažeidimus, kurie dar labiau padažnėjo artėjant fiktyviems prezidento rinkimams, europarlamentarai ragina ES ir jos valstybes bei tarptautinę bendruomenę po šių rinkimų nepripažinti nuo 1994 m. šalį valdančio diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos teisėtumo. Skirtingai nei 2020 m. vykusiuose, būsimuose rinkimuose iškelti „netikri“ kandidatai, pažymi EP nariai. Nepaisant režimo neteisėtumo, europarlamentarai toliau remia Baltarusijos žmones, siekiančius demokratijos, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos.

Rezoliucijoje taip pat akcentuojamas susirūpinimas politinių kalinių padėtimi. Remiantis Baltarusijos žmogaus teisių organizacijos „Viasna“ duomenimis, šiuo metu šalyje kali daugiau nei 1250 politinių kalinių. EP nariai ragina ES toliau tirti žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje ir laikytis režimo atsakomybės už padarytus nusikaltimus principo,, pavyzdžiui, pasitelkiant universalią jurisdikciją.

EP nariai griežtai smerkia A. Lukašenkos režimą už sąmoningą neteisėtos migracijos srautų pavertimą ginklu, kuriuo siekiama destabilizuoti kaimynines ES valstybes. ES turi rasti koordinuotą atsaką į šią hibridinę grėsmę, kartu apsaugodama ES išorines sienas ir pažeidžiamų asmenų teises ir saugumą, priduria europarlamentarai.

Jie taip pat smerkia A. Lukašenkos režimo įsitraukimą į Rusijos karą prieš Ukrainą ir Baltarusijos pavertimą Rusijai pavaldžia, vadinamąja sąjungine valstybe.  Jie ragina ES ir tarptautinius partnerius išplėsti ir sugriežtinti sankcijas asmenims ir juridiniams subjektams, atsakingiems už represijas Baltarusijoje ir Baltarusijos dalyvavimą Rusijos kare prieš Ukrainą.

EP rezoliucijai dėl būtinybės imtis kovos su besitęsiančiu persekiojimu ir rinkimų klastojimu Baltarusijoje pritarė 567 EP nariai, 25 nepritarė, o 66 susilaikė.

Daugiau informacijos

EP rezoliucijos projektas 
Diskusijų plenarinėje sesijoje vaizdo įrašas (2025-01-21)