EP nuotr.

Santykius su Rusija, Ukraina ir JAV kuruojantys Europos Parlamento nariai bendrame pareiškime pabrėžia, kad diskusijos dėl Europos saugumo architektūros negali vykti be aktyvaus ES ir jos narių įsitraukimo.

Bendrą pareiškimą pateikė Europos Parlamento (EP) užsienio reikalų komiteto pirmininkas David McAllister (Europos liaudies partija, Vokietija), delegacijos ES ir Ukrainos parlamentiniame asociacijos komitete pirmininkas Pekka Toveri (Europos liaudies partija, Suomija), delegacijos ryšiams su JAV pirmininkas Brando Benifei (Socialistai ir demokratai, Italija), delegacijos ES ir Rusijos parlamentinio bendradarbiavimo komitete pirmininkas Ville Niinistö (Žalieji, Suomija), EP nuolatinis pranešėjas Ukrainos klausimais Michael Gahler (Europos liaudies partija, Vokietija), EP nuolatinis pranešėjas santykių su JAV klausimais Michał Szczerba (Europos liaudies partija, Lenkija) ir EP nuolatinė pranešėja Rusijos klausimais Sandra Kalniete (Europos liaudies partija, Latvija).

„Atsižvelgdami į naujausius pareiškimus ir įvykius, įskaitant vakar Saudo Arabijoje vykusias preliminarias derybas tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos Federacijos atstovų, kartojame, kad jokios derybos dėl taikos Ukrainoje negali vykti be visapusiško demokratiškai išrinktos Ukrainos vadovybės dalyvavimo ir jos žmonių paramos. Bet koks susitarimas, kuris neįtraukia Ukrainos arba kenkia jos teisėtiems siekiams, nebus nei teisingas, nei tvarus“, – sakoma europarlamentarų pareiškime.

Jie pabrėžia, kad ES ir jos narių teikiama finansinė parama Ukrainai viršija bet kurios kitos šalies finansinę paramą, o tai atspindi neturintį lygių ES įsipareigojimą Ukrainos gynybai ir atsparumui, taigi ir Europos saugumui. Jų teigimu, ES vaidmuo visose derybose, turinčiose įtakos Europos saugumui, turi būti proporcingas jos politiniam ir ekonominiam svoriui.

Pasak EP narių, naujausi politiniai įvykiai aiškiai rodo, kad ES ir jos narės nebegali visiškai pasikliauti, kad JAV vyriausybė gins bendras vertybes ir interesus, todėl turi perimti gynybą ir saugumą į savo rankas. Tam reikia imtis skubių priemonių karinėms išlaidoms ir pasirengimui padidinti. Prireikus, siekiant sustiprinti ES atgrasymo pajėgumus ir strateginę autonomiją, turi būti naudojami visi galimi ES sprendimai, įskaitant tuos, kurie taikomi išskirtinėmis aplinkybėmis, teigia jie.

„Šiuo lemiamu momentu visi Europos lyderiai turi suprasti šią naują realybę ir parodyti lyderystę, viziją ir ryžtą. Svarbu dar kartą patvirtinti nepajudinamą ES įsipareigojimą dėl Ukrainos nepriklausomybės, suvereniteto ir teritorinio vientisumo, bet to nepakanka. Neteisėtas, neišprovokuotas ir nepagrįstas Rusijos karas prieš Ukrainą kelia grėsmę Europos saugumui. Ji kasdien auga, o bet koks susitarimas Rusijos padiktuotomis sąlygomis taps uždelsto veikimo bomba ES ir jos valstybių saugumui. Todėl labai svarbu, kad kartu su bendraminčiais partneriais ir sąjungininkais pasiektume, jog Ukraina būtų kuo geresnėje karinėje pozicijoje“, – bendrame pareiškime dėsto EP nariai.

Jų teigimu, derybų su Kremliumi tikslas neturi būti leisti Rusijai pasiekti pergalę prieš Ukrainą, kurios jai iki šiol nepavyko pasiekti kariniu būdu – ypač dėl amerikiečių, Europos ir kitų tarptautinių partnerių paramos.

„Štai kodėl būtina veikti tučtuojau. Šiandien priimti sprendimai formuos mūsų žemyno saugumą ateinančioms kartoms. Kviečiame Europos lyderius skubiai imtis ryžtingų, drąsių ir visapusiškų politinių ir finansinių priemonių siekiant užtikrinti, kad Europos ateitis būtų formuojama Europoje. Europos Parlamentas ir toliau ryžtingai palaiko Ukrainą. Mes išliksime kartu su Ukraina tiek, kiek reikės, kad pasiektume teisingą ir tvarią taiką, kuri gerbtų jos nepriklausomybę ir suverenitetą ir būtų priimtina jos žmonėms. Europos ateities saugumas labiau nei bet kada priklauso nuo šiandieninių pasirinkimų“, – teigia europarlamentarai.

Daugiau informacijos:

EP narių pareiškimas

Dovaidas Pabiržis

EP atstovas ryšiams su žiniasklaida