Šį kartą Europos lietuvis  – kabutėse, nes tai laikraščio, išleisto prieš 20 metų ir skirto lietuvybei puoselėti užsienyje, 20 numeris (1994m. rugsėjo 10-16 d.).

Apie ką rašyta?

Pirmiausiai teigiama, kad 1990 m. JAV gyventojų surašymo duomenimis, šioje šalyje gyvena 811 865 lietuvių kilmės asmenys. Jie sudaro 0,3 proc. JAV gyventojų ir daugiausiai telkiasi  Ilinojaus, Pensilvanijos, Niujorko valstijose. Susirūpinama, kad „daugelis lietuvių kilmės asmenų nemoka lietuvių kalbos, nedalyvauja lietuvių organizacijų veikloje, o tik kildina save iš lietuvių tėvų, senelių. (…) Vyresnioji karta mažėja natūraliai, nes  prieš 30 metų JAV gyveno 403 tūkst. lietuvių, gimusių ne JAV, o daugiausiai Lietuvoje“.

                      Džiugių žinių pateikiama Rugsėjo pirmosios proga iš Vidugiriuose (Lenkija) atidaromos lietuviškos aštuonmetės  mokyklos. Sakoma, kad į šias iškilmes atvyko Lietuvos švietimo ir mokslo ministras H.Domarkas, Prezidento A.Brazausko patarėjas A.Matulionis, Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai A.Antanaitis ir A.Kairys, Lietuvos ambasadorius Lenkijoje A.Valionis, konsulas Seinuose V.Povilionis, aukšti Lenkijos pareigūnai bei Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkas S.Paransevičius…

Mokykla buvo pastatyta mažiau nei per metus ir jai nuoširdžius  Lietuvos Prezidento A.Brazausko žodžius perdavė Švietimo ir mokslo ministras, kurių esmė: „būti mokslo ir kultūros židiniu“. Dovanų – knygų, Lego – populiarių minčiai ugdyti žaislų – atvykusieji nepašykštėjo. Straipsnis pavadintas „Vidugirių kaimo šventėje“ (aut. Alfonsas Kairys).

                      Intriguojančiai skamba žinutė, kad Mongolijoje „pirmuoju apaštaliniu nuncijumi Ulan Batore buvo paskirtas lietuvis arkivyskupas Jonas Bulaitis, kartu Šv. Sostui atstovaujantis ir Pietų Korėjai. (…) Šiuo metu Ulan Batore darbuojasi trys kunigai ir trys vienuolės“ (str. Mongolijoje – lietuvis arkivyskupas“.

                      Apie diplomatinės tarnybos pradžią kalbėjęs naujai paskirtasis Lietuvos Nepaprastasis ir Įgaliotasis ambasadorius Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinėje karalystėje Raimondas Rajeckas susirūpinęs, kad „Angliškoji Lietuva“ reikalinga nuolatinio rūpesčio ir paramos. Tiek materialinės, tiek moralinės. Materiali mūsų parama kol kas labai simbolinė ( …) Gilėja ir konkretėja ambasados ryšiai  su Didžiosios Britanijos lietuvių sąjunga. Man labai imponuoja dabartiniai jos vadovai Jaras Alkis ir Vincent O‘Brien. Galiu juos laikyti net savo žmonėmis“ (Petro Keidošiaus interviu su Lietuvos Nepaprastuoju ir Įgaliotuoju ambasadoriumi Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinėje karalystėje Raimondu Rajecku: „Psichologinis barjeras įveiktas, toliau darbas“. Stasys Kasparas (str. ,,PLB vicepirmininkės viešnagė Britanijos sostinėje“) pasakoja apie  PLB vicepirmininkės Mildos Lenkauskienės susitikimus su Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungos valdybos nariais  Lietuvių namuose. Kalbėta  apie VIII Pasaulio jaunimo kongresą Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje, pabrėžiant, kad „Lietuvos jaunimas į kongreso dalyvių būrį masiškai nesiveržė“. Svarstyti visada opūs švietimo klausimai: „kaip išlaikyti lietuvybę tarp lietuvių per įvairias mokyklas už Lietuvos ribų“.

                      Išsamiai kalbama apie Lietuvos delegacijos vadovo, Užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus Albino Januškos rugsėjo 5 d. susitikimą NATO būstinėje Briuselyje Lietuvos Respublikos ir NATO delegacijų susitikime, svarstant NATO ir Lietuvos individualios partnerystės programos projektą .  A.Januška pasakė, jog “Lietuva sieks, kad besiformuojantys dvišaliai ryšiai su NATO dar labiau išryškintų šios tarptautinės organizacijos ir mūsų šalies santykių individualumą, aiškiau suformuluotų bendradarbiavimo tikslus ir prioritetus“. (Lietuva įstojo į NATO (North Atlantic Treaty Organisation – Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją – 2004 m. kovo 29 d. – aut.).

                      Minima ir lietuvių bažnyčia Londone, į kurią sekmadieniais šv. Mišių pasiklausyti užsuka daugelis čia gyvenančių ir svečių (Klemenso Tamošiūno str. „Susitikimas po Mišių“).

                      Be sporto skyrelio lyg ir nėra laikraščio: apie Romoje vykusį Pasaulio vandens sporto šakų čempionatą, Prancūzijoje vykusias  ,,Tours Master Femino d’Europe“ varžybas ir jų nugalėtoją Rasą Poliukevičiūtę bei Tulūzoje pasibaigusį tarptautinį moterų krepšinio turnyrą, kuriame dalyvavusios Kauno „Viktorijos“ krepšininkės laimėjo antrąją vietą…

                      Patrauklioje rubrikoje „Keliais sakiniais“ pranešama, kad įsteigta Tarpžinybinė komisija kovai su ekonominiais  nusikaltimais, kad Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Suomjoje prisistatė Suomijos prezidentui, kad nuskraidinti pirmieji keleiviai  reisu Kaunas – Ciurichas, kad kai kurios užsienio kompanijos domisi Zoknių oro uosto panaudojimo galimybėmis, kad užpultas Seimo narys Algirdas Kunčinas ir pan. 

                      Pateikiama žinių ir iš meno pasaulio: pristatant lietuviškojo kino žvaigždę Ingeborgą Dapkūnaitę, sakoma, kad ji „tampa vis ryškesne žvaigžde užsienio kinematografijoje, kad „šiuo metu aktorė filmuojasi anglų režisieriaus Endrew Gyewe’o filme „Laiškai iš Rytų“. Ingeborga gauna vis daugiau pasiūlymų filmuotis užsienyje“.

„Baigėsi folkloro festivalis“ – tai žinutė, pasakojanti apie Vilniuje vykusį II tarptautinį instrumentinio folkoro festivalį „Griežynė 94”, kuris išskirtinis tuo, kad buvo pavadintas “dūdmaišių festivaliu, mat, beveik visi dalyviai savo grupėse turėjo šį šilto tembro instrumentą“.    

Ir vėl žvilgsnis nuklysta į Lietuvą. Pasakojama apie  III indoeuropeistų konferenciją, skirtą Šiaurės Europos problemoms. Iš vienuolikos valstybių į Vilnių susirinkę mokslininkai – antropologai, kalbininkai, mitologai, folkloristai, archeologai savo pirmąjį posėdį skyrė  pasaulinio garso mokslininkei, buvusiai ilgametei Kalifornijos universiteto Los Angeles profesorei Marijai Gimbutienei  atminti. Ji buvo pirmųjų analogiškų konferencijų, vykusių Dubrovnike ir Dubline iniciatorė. Pranešimuose atsispindėjo jos gyveninas, nuopelnai pasaulio mokslui, jos tyrinėjimų reikšmė pokario Lietuvos savimonei.

                      Tai toks „Europos lietuvis“ buvo prieš dvidešimt  metų: jam rūpėjo Lietuva Lietuvoje ir lietuviai užsienyje.