Europos Parlamentas pažymi, kad dėl nepakankamo ginklų tiekimo ir jų panaudojimo ribojimų gali mažėti Ukrainos pasiekimai karo lauke, neužtikrinama šalies visa savigynos teisė, o šalies gyventojai bei infrastruktūra neapsaugoma nuo Rusijos atakų. EP nariai smerkia dvišalės ES valstybių karinės paramos Ukrainai mažėjimą ir ragina ES valstybes įgyvendinti praėjusių metų kovą prisiimtą įsipareigojimą suteikti Ukrainai milijoną artilerijos šaudmenų. Visos ES ir NATO valstybės turi įsipareigoti tiek bendrai, tiek kiekviena atskirai kasmet skirti Ukrainai bent 0,25 proc. savo BVP, priduria jie.

EP nariai rezoliucijoje taip pat ragina ES valstybes išlaikyti bei griežtinti sankcijas Rusijai, Baltarusijai ir ES nepriklausančioms valstybėms bei įmonėms, kurios tiekia Rusijai karines bei dvigubos paskirties technologijas. Jie smerkia Iraną už balistinių raketų perdavimą Rusijai ir ragina griežtinti sankcijas Teheranui, o taip pat Rusiją remiančiai Šiaurės Korėjai. Europarlamentarai nori, kad ES sankcijos būtų taikomos ir didesniam skaičiui Kinijos asmenų ir įmonių.

Ragindami ES ir jos valstybes aktyviai burti tarptautinę paramą Ukrainai ir ieškoti taikaus karo sprendimo, EP nariai atkreipia dėmesį, kad bet koks sprendimas turi remtis pagarba Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui. Maskvos atsakomybė ir kompensacija už karo nusikaltimus yra neatsiejama minėto sprendimo dalis, pažymi jie. Europarlamentarai siūlo ES ir jos partnerius sukurti teisinę ES užšaldyto Rusijos turto konfiskavimo bazę, siekiant kompensuoti Ukrainai karo patirtą žalą.

EP rezoliucijai dėl tolesnės ES valstybių narių finansinės ir karinės paramos Ukrainai pritarė 425 EP nariai, 131 nepritarė, o 63 susilaikė.