Emigracija kaip problema išryškėjo ne 2004 (Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą), bet 2010 metais, kai iš Lietuvos išvyko 83 tūkstančiai gyventojų. Didesne problema šis judumas tapo 2011 metais, kai tarp 53 tūkst. emigrantų beveik pusė (44 proc.) užfiksuota jaunimo (asmuo nuo 14 iki 29 m.). Situacijai tęsiantis, kai 2012 metais iš 41 tūkst. emigravusių gyventojų 48, 3 proc. taip pat sudarė jaunimas, buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, jog emigruoti jaunimą skatina žiniasklaida.

Kadangi jaunas žmogus yra laikomas valstybės pamatu, kuriam yra perduodamas visas šalies valdymas, šis masiškas išvykimas sukėlė nerimą politikams, ekonomistams, pedagogams ir visiems suprantantiems šio reiškinio svorį. Šis planuotas arba neplanuotas ilgalaikis išvykimas traktuojamas kaip protų nutekėjimas, kai Lietuvą palieka perspektyvus jaunimas (medikai, ekonomistai ir kt.).

Finansinis ir socialinis nestabilumas

Išanalizavus visuomenės informavimo priemonėse (VIP), sociologiniuose tyrimuose, metodiniuose leidiniuose publikuojamą informaciją ir ją susisteminus, jaunimas emigruoja vedini socialinių, ekonominių ir kitų, netiesioginių priežasčių. Jaunimą kankina finansinis nepriteklius, kuris yra dėl to, jog Lietuvoje vyrauja nedarbas. Jaunimas negeba susimokėti ne tik už aukštąjį mokslą, bet ir gyventi nepriklausomai nuo tėvų. Išskirtos ir socialinės problemos. Jaunimas junta diskriminaciją dėl rasės, tautybės, išvaizdos, tikėjimo ir kt., jaučiasi patiriantis patyčias, užgauliojamas.

Paviršutiniška informacija

Tačiau didelę įtaką emigracijai daro ir netiesioginiai veiksniai – micro ir mikro aplinkos. Jaunam žmogui ir jo apsisprendimui didelę įtaką daro artimiausia jam aplinka – šeima, draugai, visuomenė, mokykla, tačiau ne ką mažesnę įtaką daro vartojama žiniasklaida, kuri yra tapusi viena pagrindinių ir dažniausiai naudojamu savišvietos įrankiu. Kadangi žiniasklaida informaciją pateikia pagal vartotojų poreikius (psichologo Abraomo Maslow „Poreikių piramidė“), didelis dėmesys skiriamas fiziologiniams, saugumo ir meilės, kiek mažesnis – savarankiškumo, pagarbos, saviraiškos poreikiams. Šis informacijos pateikimo būdas paaiškina paviršutiniškos informacijos žiniasklaidoje gausumą, kuri neugdo žmogaus vertybių (meilės tėvynei, šeimai, visuomenei), būtinų priimant sprendimus. Pasak žurnalisto Dainiaus Radzevičiaus, žiniasklaida jaunimui siūlo pigią ir buką pramogą, vietoje svarbių jiems žinių: „Šiandieniniam žmogui vertybės yra kultinės žvaigždės, jų aktualios problemos, tarpusavio santykiai. Amžinos vertybės susikerta su šiandieninėmis paviršutiniškomis „vertybėmis“, – teigė žurnalistas.

Administracinė atsakomybė

Kitas aspektas yra tas, kad žiniasklaida, kaip pagrindinis institutas formuojantis viešąją nuomonę, kurdama ir kartodama informaciją, kreipia visuomenės nuomonę tam tikra linkme. Reikia pripažinti, kad žiniasklaida yra pirminis šaltinis vaizdų apie pasaulį, kuris skaitytojui nematomas, nepasiekiamas – ką mes žinome apie pasaulį priklauso nuo to, ką žiniasklaida mums pasako. Svarbiausi elementai žiniasklaidai tampa svarbiausi ir visuomenei. Per pastaruosius dvejus metus aktualijomis tapo temos apie prastą Lietuvos padėtį, kokybišką kitų šalių situaciją. Viešąją erdvę užpildė emigrantų sėkmės istorijos, kitų šalių privalumai, Lietuvoje vyraujanti krizė, stabilumo nežadančios prognozės. Apie tokį galimą žurnalistų informacijos priešinimą – kurstymą emigruoti, numatyta net LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 207 straipsnyje: „Sistemingas raginimas arba kurstymas žodžiu, raštu arba kitokiu būdu Lietuvos Respublikos piliečius emigruoti į užsienį – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.“

Hipotezė pasitvirtino

Tai patvirtino 2012 metais mano atliktas tyrimas „Žiniasklaidos informacijos turinio įtaka jaunimo apsisprendimui emigruoti“, kurio tikslas buvo atskleisti galimą žiniasklaidos įtaką jaunimo apsisprendimui emigruoti. Tyrime dalyvavo Lietuvoje gyvenantis jaunimas (n=179) ir į Jungtinę Karalystę emigravęs Lietuvos jaunimas (n=191). Tyrimo rezultatai parodė, kad jaunimas naudojasi žiniasklaidos priemonėmis. Į pirmaujančias VIP patenka internetas, naujienų portalas delfi.lt. Lankomiausios skiltys: DELFI, pramogos, gyvenimas. Išanalizavus emigrantų atsakymus tampa aišku, kad internetas yra pagrindinis informacijos šaltinis bei vienas iš laisvalaikio praleidimo būdų. Tad viešojoje erdvėje publikuojama informacija turėjo tam tikrą įtaką jauno žmogaus požiūrio formavimuisi, sprendimų priėmimui.

Neatsitiktinis sutapimas

Europos Sąjungą emigrantai vertina palankiau nei Lietuvą – šalys narės jiems ir toliau atrodo daugiau galimybių turinčios. Vienas iš pagrindinių narystės ES trūkumų, jų nuomone, yra atsiradusi demotyvacija siekti aukštumų šalyje bei atsiradęs apolitiškumas jaunimo tarpe. Apie emigraciją, kaip apie galimybę arba problemą, jaunimas sužinojo iš žiniasklaidos (taip pat iš artimųjų, mokyklos). Emigrantų apsisprendimą išvykti iš šalies dirbti ir mokytis nulėmė asmeninės priežastys, tačiau didelė įtaką turėjo Lietuvos socialinė padėtis, ekonominis nestabilumas, valstybės politika, valdžios požiūris į žmogų. Taip pat emigrantai, dar būdami Lietuvoje, susidūrė su nedarbu. Studijuojantys Jungtinėje Karalystėje lietuviai pasirinko šią galimybę dėl pigesnio mokslo ir geresnės šalies padėties. Jų nuomonė sutampa su žiniasklaidos pozicija – užsienio šalyse geresnė ekonominė, socialinė padėtis, studijų metu suteikiamos geresnės garantijos, studijuojant galima derinti mokslus su darbu, užsienyje pragyvenimo lygis yra pigesnis nei Lietuvoje. Apie studijas emigrantai pagrinde sužinojo iš žiniasklaidos, kurios pateikiama informacija pasitikėjo.

Jaunimo emigracijos problemai vystytis įtakos žiniasklaida turės tol, kol bus suvokiama tik kaip informacijos pateikimo sistema. Šių dienų realija yra ta, kad žiniasklaida yra tapusi reikšmingesnė nei vien tik kaip viena iš makro aplinkos veisknių. Juntant visuomenės polinkį šviestis žiniasklaidos pagalba, redakcija, žurnalistai privalo laikytis savo funkcijų kurių viena pagrindinių – užtikrinti straipnių objektyvumą, nepriešinant informacijos. Žiniasklaidai privalu grįžti prie savo priminės, švietėjiškos funkcijos. Tik šiuo atveju bus išvengta panašaus pobūdžio pasekmių.

Evelina KISLYCH

Lentelėse:

1. Jaunimas renkasi daugiau pramoginę – komercinę informaciją, nei svarbias žinias.

2. Didžioji dalis jaunimo apie emigraciją sužinojo iš žiniasklaidos.

3. Didžioji dalis jaunimo apie studijas užsienyje sužinojo iš žiniasklaidos.

4. Jaunimo nuomonė sutampa su žiniasklaidos.

Voruta. – 2013, liep. 6, nr. 14 (778), p. 9.