www.voruta.lt

Atsakydama į Seimo nario Naglio Puteikio paklausimą, Finansų ministerijai nurodė, kad mainai tarp UAB „Trakų autobusai“, kurio vienintelis akcininkas yra Trakų raj. savivaldybė, ir verslininko Dariaus Nedzinsko UAB „Trastas“ gali būti nelygiaverčiai, t. y. nuostolingi valstybei ir savivaldybei, nes privačiai įmonei faktiškai bus perleistos teisės į du kartus didesnį valstybinės žemės sklypą, nei jos išmainytas, be to, mainų sutartis sudaryta galimai pažeidžiant įstatymų ir teisės aktų reikalavimus.

Seimo nario N. Puteikio prašymu Finansų ministerija išnagrinėjo ir įvertino 2016 m. balandžio 12 d. mainų sutartį, pagal kurią UAB „Trakų autobusai“ perdavė UAB „Trastas“ nuosavybėn 47/100 pastato, esančio Trakuose, Vytauto g. 90, mainais į UAB „Trastas“ nuosavybės teise priklausantį 0,2067 ha žemės sklypą, esantį Trakuose, Vytauto g. 88.

 Ministerija nurodė, kad ši sutartis gali būti vertinama ne kaip mainų, bet kaip pirkimo-pardavimo sutartis, nes pagal ją UAB “Trastas” įsipareigojo Trakų raj. savivaldybei, kuri nėra mainų sutarties šalis, nežinia už ką ir dėl kokių priežasčių sumokėti 100 tūkstančių eurų, o šios sumos nesumokėjus savivaldybei – pervesti rašytinio pareikalavimo pagrindu 118 tūkst. eurų UAB “Trakų autobusai”, nors sutarties šalys konstatavo, kad mainomas vienodos vertės turtas be jokių priemokų. Todėl šiai sutarčiai turėtų būti taikomas Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašas, kurio 5 punktas numato, kad perkančioji organizacija tokį pirkimą, nuomą ar teisių įsigijimą organizuoja pagal jos reglamentuotą tvarką. Tačiau ministerija nurodė neturinti informacijos, ar transporto srityje veikianti UAB „Trakų autobusai“, kaip perkančioji organizacija, yra pasitvirtinusi ir nustačiusi tokią tvarką, ir pažymėjo, kad sprendžiant iš aplinkybių visumos, gali būti, kad UAB „Trakų autobusai“ netaikė minėto aprašo reikalavimų.

Be to, išnagrinėjusi mainų sutarties turinį Finansų ministerija nurodė, kad UAB „Trastas“ investicijos rezultatas būtų naujai sukurtas turtas – autobusų stotis, prekybos centras ir parkavimo aikštelė – kurį ši bendrovė ir UAB „Trakų autobusai“ įgytų bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, o atsidalinus sutarties šalims priklausančias dalis, UAB „Trastas“ nuosavybės teise priklausanti pastato dalis padidėtų iki 90 procentų. Kadangi ji būtų pastatyta 0,5881 ha valstybinės žemės sklype, tai įmonė galėtų be aukciono, už rinkos kainą įsigyti nuosavybės teises į šiai daliai priklausantį valstybinės žemės sklypą. Jeigu UAB „Trastas“ nesikreiptų dėl sklypo įsigijimo nuosavybės teise, ilgalaikės žemės nuomos teisės suteiktų jai galimybes naudotis žemės sklypu kaip savininkui, nes kiti asmenys juo naudotis negalės dėl to, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymą valstybinės žemės subnuoma negalima. Taigi, kaip nurodo Lietuvos Respublikos finansų ministerija, galutinis mainų sutarties rezultatas būtų toks, kad UAB „Trastas“ taptų pastato dalies, kurioje galėtų vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, savininku, be to, kaip savininkas galėtų naudotis du kartus didesniu (0,5881 ha) valstybinės žemės sklypu, nei jos išmainytas žemės sklypas (0,2067 ha).

“Finansų ministerijai kyla abejonė dėl mainų lygiavertiškumo, nes galimai Trakų rajono savivaldybės taryba priimdama Sprendimą nevertino UAB „Trakų autobusai“ turimų teisių į 0,5881 ha valstybinės žemės sklypą, kurios faktiškai bus perleistos UAB „Trastas“ įgyvendinus sutartį”, – nurodyta Seimo nariui N. Puteikiui adresuotame rašte.

Taip pat atkreiptas dėmesys, kad 0,5881 ha valstybinės žemės sklypo nuoma UAB „Trakų autobusai“ buvo suteikta su konkrečia paskirtimi, t. y. siekiant patenkinti visuomenės poreikius užtikrinant tinkamą Trakų autobusų stoties funkcionavimą, tačiau akivaizdu, kad UAB „Trastas“ įgyvendinus projektą šiame sklype nebebus vykdoma Trakų autobusų stoties veikla, todėl kyla pagrįstas klausimas, ar po to, kai nebeliks statinio, kurio eksploatacijai buvo išnuomotas žemės sklypas, ir faktinei veiklai tapus nesusijusia su viešosiomis funkcijomis, būtų racionalu ir pagrįsta ir toliau valstybinės žemės sklypą nuomoti tomis pačiomis sąlygomis.

Be to, Finansų ministerija nurodė, kad vadovaudamasi sutarties turinio viršenybės prieš formą principu, pripažintu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, mano, kad pagal turinį mainų sutartis atitinka vieną iš viešojo ir privataus sektorių partnerystės formų – koncesiją, o pagal Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 6 straipsnį koncesija suteikiama atviro viešo konkurso būdu, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. “Todėl manytina, kad Sutartis galimai yra sudaryta pažeidžiant koncesijų suteikimo teisinį reguliavimą”, – nurodoma Finansų ministerijos rašte.

Šį raštą, kaip ir anksčiau pateiktą Teisingumo ministerijos išvadą, Seimo narys Naglis Puteikis persiuntė Generalinei priokuratūrai ir Specialiųjų tyrimų tarnybai, kurioms yra pateikęs prašymą ištirti nesąžiningą mainų sandorį, du įstatymus galimai pažeidžiančius, neteisėtai priimtus teisės aktus – tuometinio Trakų raj. savivaldybės administracijos direktoriaus Jono Liesio (dabar Seimo nario) 2016 m. birželio 15 d. įsakymą ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. vasario 9 d. aktą – bei viceministro Renaldo Augustinavičiaus galimą piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, siekiant viešojo intereso sąskaita patenkinti privačius Dariaus Nedzinsko ir jo verslo partnerių interesus (daugiau apie tai galima rasti čia).

Seimo nario Naglio Puteikio padėjėja-sekretorė

Rasa Kalinauskaitė