Adolfas Januškevičius. Šaltinis – wikipedija Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Adomas Mickevičius poemos “Vėlinės” III dalyje, kuri skirta Filomatams, mini herojų Adolfą. Jo prototipas Filaretų draugijos narys, poeto bičiulis Adolfas Mykolas Valerijonas Julijonas Januškevičius, gimęs 1803 m. birželio 9 d. Radviloms priklausiusiame Nesvyžiaus dvare smulkiųjų bajorų Mykolo ir Teklės Sakalauskaitės Merlo-Januškevičių šeimoje. Januškevičių jaunystė ir studijos...
Adomas Mickevičius
Česlovas Iškauskas. „Vėlinių“ atspindžiai: niūrusis kelias
Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.voruta.lt Visų laikų vieno garsiausių poetų, tarsi jungusių kaimynines lietuvių ir lenkų tautas, Adomo Bernardo Mickevičiaus poemą „Vėlinės“ („Dziady“) prisiminiau senokai – prieš daugiau kaip 11 metų, 2010-ųjų balandžio 10 d., kai įvyko Lenkijos orlaivio su beveik šimtu lenkų valdžios atstovų katastrofa ties Smolensku. Šiandien, kai pagerbiame Mirusiuosius, poemoje įamžintas niūrus poeto...
Povilas Sigitas Krivickas. Simono ir Adomo studentystė
Vilniaus universitetas. ff.vu.lt nuotr. Povilas Sigitas Krivickas, www.voruta.lt Pjesė Simono ir Adomo studentystė Veikėjai: VU ISTORIJA; GIMNAZISTAI: JACEKAS, ZBYŠEKAS, VACEKAS, MICHALAS; AGNIEŠKA, tarnaitė; SIMONAS DAUKANTAS, ADOMAS MICKEVIČIUS, JOACHIMAS LELEVELIS; TOMAS ZANAS; IGNAS DOMEIKA (ŽEGOTA); I STUDENTAS, II STUDENTĖ; I PONAS; II PONAS; DAMA; FURMONAS. Epizoduose: STANEVIČIUS, PABRĖŽA, VALIŪNAS, NEZABITAUSKIS. ASISTENTAS-LABORANTAS;...
Irma Randakevičienė. Apie XIX a. pradžios Vilniaus akademinį jaunimą ir romantizmą
Teodoro Narbuto veikalo „Dzieje Narodu Litewskiego“, išleisto 1840 m., viršelis. wikipedia.org nuotr. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Žymus lenkų poetas Vincentas Polis (Krokuvos universiteto profesorius), atvykęs prieš pat 1831 m. sukilimą į audringą Vilnių ir sukilimo metu kovojęs Rūdininkų girioje, taip pat Žemaitijoje, vėliau 1835 m. rimuota geografija pavadintame savo kūrinyje „Giesmė apie mūsų žemę“...
Ar Lenkiją valdęs karalius Jogaila buvo chamas?
Dar ilgai dviejų tautų atmintyje išliks prisiminimas apie tai, kaip ekstremistiškai nusiteikę lenkų futbolo fanai iškabino lietuvius įžeidžiantį plakatą. Apie šį įvykį nuomonę pareikšti paprašėme vieną iš iškiliausių Lietuvos žmonių – žymų mokslininką, kalbininką, baltistą, lietuvių kalbos istoriką, akad., prof., habil. dr. Zigmą Zinkevičių. Gerb. Profesoriau, nacionalinio Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ skaitytojai domisi Poznanėje (2013-08-08)...
Trakai ir trakiškiai Vilniaus orientalistikos istorijoje
Dr. Halina KOBECKAITĖ Orientalistikos sąvoka turi labai plačią prasmę tiek dėl tyrimo objekto, tiek dėl to tyrimo pobūdžio. Šiame straipsnyje ji bus vartojama domėjimuisi Rytais ar Rytų kultūromis apskritai apibrėžti. Lietuvoje paprastai daugiau dėmesio būdavo skiriama Tolimiesiems Rytams, Indijai, Kinijai, ką rodo ne tik ankstesnių keliautojų maršrutai, bet ir 1991 m. išleista knyga „Orientas“. Pastarąjį...
Baltarusių poetas Maksimas Tankas apie prieškarinį Vilnių
Vytautas ŽEIMANTAS, Baltarusijos rašytojų sąjungos narys, Vilnius Maksimas Tankas, vienas iš garsiausių mūsų kaimynų baltarusių poetų, nemažai savo jaunystės metų praleido Vilniuje. Savo eilėraštį „Vilnius“ jis pradeda tokiais žodžiais: Ši miestą aš pažįstu jau seniai, – Pilies griuvėsiai kalną apkabino, Šakas čia klevas išskleidė švelniai Virš akmeninio sapno Gedimino. Ir tarp skliautų didingų ir žilų,...
Romas Kalanta – vienybės ar priešiškumo ženklas?
Monika KARENIAUSKAITĖ, Lietuvos gyventojų genocido ir tyrimo centro darbuotoja, Vilnius 2012-ieji – metai, gausūs sukakčių, žyminčių ne vieną Vėlyvuoju Sovietmečiu Lietuvos SSR vykusios neginkluotosios antisovietinės rezistencijos, arba, pilietinio pasipriešinimo aspektą. Kovą minėjome lietuviškosios periodinės saviraidos pradžios – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ keturiasdešimtmetį, gegužę – Romo Kalantos susideginimą Kaune ir „Kalantines“, rugpjūtį laukia pirmojo viešo mitingo...
A. Nikžentaitis. Užmirštasis Abiejų Tautų Respublikos lietuvis
Alvydas NIKŽENTAITIS Pastaruoju metu nemažai diskusijų Lietuvoje kelia santykio su lenkų tautine grupe, nacionalistų eitynių Kovo 11–ąją klausimai. Drįstu pastebėti, jog šiose diskusijose kalba sukasi apie pakankamai svarbų klausimą – lietuviškąją tapatybę šiandien ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Tokią mintį formuluoti leido prasidėjusi diskusija tarp politiko Eligijaus Masiulio ir istorikės, istorinių romanų autorės Ingos Baranauskienės. Į...
Atsiminimai apie poetą Justiną Marcinkevičių: jo asmenybės dvilypumas
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Mes susipažinome apie 1950 m., kai a. a. Justinas Marcinkevičius įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti lituanistikos, o aš, tik ką baigęs tas studijas, buvau paliktas Universitete dėstyti. Jis už mane buvo 5 metais jaunesnis. Skaičiau lietuvių dialektologijos, istorinės gramatikos ir kitas kalbines disciplinas. Savo studentus gerai pažinojau. Studijos...
Vargo pelė įamžinta bronzoje
Gražina MARECKAITĖ, Vilnius 2011 m. birželio pabaigos dienomis, kai Lietuva, Lenkija ir Vilniaus universitetas rengėsi švęsti Nobelio premijos laureato rašytojo Česlovo Milošo šimtąsias gimimo metines, kai šia proga įžymiajam rašytojui, universiteto auklėtiniui Alma Mater sienoje buvo atidengta atminimo lenta, kitame, nuošalesniame kiemelyje virš vartų arkos tyliai atsirado kito Vilniaus universiteto augintinio – Simono Daukanto, Adomo...