Baltijos kelias 1989 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus archyvo nuotr. Autorius nežinomas Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Negalima sakyti, kad praėjusią savaitę pažymėtos 85-osios Molotovo – Ribbentropo pakto metinės ir istorinio Baltijos kelio 35-metis buvo masinis ir išsiskyrė džiugiu patosu. Stalino ir Hitlerio susitarimas virto Rytų Europos tautų tragedija. Tačiau Vilniaus Katedros aikštėje vykęs...
Mitingo dalyviai: priekyje „Spartuolio“ žurnalistai Kazys Šliužas ir Stasys Stacevičius (poetas), dešinėje prie krašto tautiniais drabužiais apsirengusi trakietė Ona Sipavičienė. Tolumoje matyti Jono Kasperavičiaus kryžius su saulute. Leono Stosiūno nuotr. Rasa Jakubauskienė, „Trakų žemės“ laikraštis Šiandien minime 35-erių metų sukaktį, kai, siekdami taikiai pasipriešinti sovietinės Rusijos okupacijai, trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos...
Zigmas Tamakauskas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininko pavaduotojas, Kaunas, www.voruta.lt Baltijos kelio dienos proga Lietuvos politinių kalinių tremtinių sąjungos Valdybos pirmininko Vlado Sungailos pakviesti į Kauną iš Latvijos Jelgavos miesto atvyko sovietinės okupacijos metais buvusių politinių kalinių ir tremtinių būrys. Miestas turi du baltiškos kilmės pavadinimus: Jelgava ir Mitava. Latviai nuo 17 amžiaus...
Trakų rajono gyventojai Baltijos kelyje Kazimieras Šliužas, žurnalistas, www.voruta.lt Tas 1989-ųjų trečiadienis, pats darbo savaitės vidurys, kam buvo darbingas, nes niekas neabejojo: tai bus istorinė diena, ir ne todėl, kad jau pažymėta juodu kaspinu, mininčiu lygiai prieš pusšimtį pasirašytą Ribentropo–Molotovo paktą, kuriuo dvi tada galingiausios pasaulio valstybės pasidalijo įtakos sferomis Suomiją, Lenkiją, Estiją, Latviją ir...
Rugpjūčio 23 – oji ir du pasauliui bei Lietuvai reikšmingi įvykiai, tebeaktualūs ir šiandien. Vienas – įvykęs 1939 metais. Antrasis – daug vėliau, po 50 metų. „Šios datos, žyminčios ne vieną susijusį istorijos etapą, pamiršti neįmanoma ir negalima“, – neabejoja Šaulių sąjungos vadovas Linas Idzelis. Jei atmintis gyvuos, apie ją bus nuolat kalbama, tragiški istoriniai...
Rugpjūčio 23 – oji – Europos stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena. 2022 m. rugjūčio 23 d., antradienį, Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso darbuotojai kviečia Vilniaus gyventojus ir sostinės svečius apsilankyti nemokamai. Lankytojai laukiami Tuskulėnuose esančiame muziejuje „Projektas – Homo sovieticus“, kur atsivers unikali galimybė susipažinti su sovietmečio eksponatais ir pabūti koplyčioje...
www.voruta.lt „Kai kardeliai tapo stipresni už tankus ir raketas“ Virginijus Savukynas, LRT.lt Akcija Baltijos kelias – vienas iš svarbiausių istorinių įvykių Baltijos valstybių istorijoje. Baltijos kelias – neprievartinio pasipriešinimo kelias kovoje už savo valstybių Nepriklausomybę. Įsimintiną 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint nusikalstamo Molotovo–Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo 50-ąsias metines, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis,...
Angonita Rupšytė. lrs.lt, O. Posaškovos nuotr. Angonita Rupšytė Autorė yra viena iš pagrindinių 1989 metų Baltijos kelio akcijos koordinatorių Akcija Baltijos kelias – vienas iš svarbiausių istorinių įvykių Baltijos valstybių istorijoje. Baltijos kelias – neprievartinio pasipriešinimo kelias kovoje už savo valstybių Nepriklausomybę. Įsimintiną 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint nusikalstamo Molotovo–Ribentropo pakto ir jo slaptųjų...
www.voruta.lt
Grant parke rankomis susikibo per 1000 į renginį atvykusių dalyvių. Živilės Gurauskienės nuotr. Živilė GURAUSKIENĖ, Čikaga, JAV, www.voruta.lt Rugpjūčio 25 dieną Čikagoje, Grant parke, prie legendinio Buckingham fontano, rankomis susikibo per 1000 į renginį atvykusių lietuvių, latvių ir estų prisiminti prieš 80 metų, 1939 m. rugpjūčio 23 dieną, Vokietijos ir Sovietų Sąjungos atstovams, vykdant Hitlerio ir...
www.voruta.lt Islandijos Respublikos Prezidentas Guðnis Th. Jóhannessonas pasveikino Lietuvą Baltijos kelio 30-mečio proga. Islandijos vadovas oficialiame laiške akcentavo draugišką bendradarbiavimą su Lietuva ir priminė apie prieš 80 metų pasirašytą Molotovo–Ribentropo paktą, kuriuo iš suverenių valstybių buvo atimta jų nepriklausomybė ir laisvė, panaudota ekstremali jėga prieš teisę tarptautiniuose santykiuose. „Prisimenant šį tragišką mūsų bendros istorijos epizodą,...
Autorės asmeninio archyvo nuotrauka Dr. Halina KOBECKAITĖ, www.voruta.lt Įvairių įvykių sukaktys ir jų minėjimas turi gilią prasmę. Žmogus turi progą prisiminti ir kas vyko tada, ką jis jautė dalyvaudamas viename ar kitame renginyje, ir kaip vertina jį dabar iš praėjusio laiko atstumo. Ką tik paminėjome vieną svarbiausių ir emocingiausių naujausios Lietuvos istorijos įvykių – Baltijos...
Česlovas Iškauskas. Asmeninė nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt „Baltijos kelias“ turėjo reikšti trijų nepriklausomų šalių vienybę. Ne deklaruojamą, ne teorinę, bet realią – ekonominę ar politinę. Vieni kitus turėjome remti, palaikyti sunkiausiais momentais, ypač per agresijos aktus iš Rytų. Formaliai taip ir buvo per tuos tris dešimtmečius. „Baltijos kelias“ tą vienybę simbolizavo visam pasauliui. Bet Gyvoji...
Baltijos kelias. 1989 m. R.Požerskio nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.aidas.lt „Bunda jau Baltija…“ Šie neįmantrios dainos žodžiai iki šiol skamba ausyse, žadina sielos virpesį, jaudina iki žmogiškųjų gelmių, o „Baltijos kelio“ vaizdai užgniaužia kvapą… Jau ne kartą ieškau atsakymo į nuolatinį klausimą: kas tuos du milijonus sujungė, kodėl jie plūdo į daugiau kaip 600 km grandinę...
Kęstutis Petkūnas Kęstutis Petkūnas daugiau kaip keturis dešimtmečius yra aktyvus Lietuvos periodinės spaudos žurnalistas, reporteris, rašantis apie viską, dažniausiai apie gamtą. „Trakų žemei“ rašo nuo pat jos įsteigimo, aktyviai bendradarbiavo su laikraščiais „Lietuvos rytas“ ir „Voruta“. Jo reportažai „Lietuvos ryte“ buvo skaitomi ir plačiai žinomi. Daug metų praleido dirbdamas Lentvario kilimų fabrike, buvo aktyvus Sąjūdžio...
lrt.lt Tai yra trečioji ir paskutinė atsiminimų ciklo „Sąjūdžio informacinė agentūra prieš ketvirtį amžiaus“, publikuoto leidinyje „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, dalis. Į Sąjūdžio informacijos agentūrą – SIA – buvau pakviestas 1989-ųjų vidurvasarį, kai dalis startinio SIA branduolio patraukė darbuotis į pirmąjį Sąjūdžio dienraštį „Respublika“. Įšokau į jau pramintas SIA paliekančių žinomų žurnalisčių Brigitos Balikienės, Ritos Miliūtės, Ramunės...
„Nepriklausomybės sąsiuviniai“ 1. Prieš dvidešimt penkerius metus Iš Baltijos kelio koordinatoriaus Arūno Grumado archyvo Laikas iš atminties ištrina ketvirčio amžiaus senumo įvykių detales ir daug kas atrodo kitaip, negu buvo, todėl pateikiu autentiškus dokumentus iš savo archyvo. Juos gavau raštu apklausos metu arba surašiau santraukas apklausdamas koordinatorius ir dalyvius – Sąjūdžio Seimo narius. Gaila, kad...
Lietuvių tautos tapatybė, orumas ir jo pažeidimai Gerbiamas Lietuvos sąjūdžio garbės pirmininke Vytautai Landsbergi, gerbiami Lietuvos sąjūdžio XIV suvažiavimo dalyviai. Mano pasisakymas bus skirtas mūsų tapatybės suvokimui ir stiprinimui Lietuvos sąjūdžio veiklos kontekste. Visą laiką stebiu lietuvių tautos raišką. Kaip jau ne kartą kalbėjau, lietuvių tauta per amžių kalnus ir pakalnes ėjo nepalikdama nuošalėje kelių...