Radviliškio rajone esančioje Šeduvos seniūnijoje sukurti keli paminklai Holokausto aukoms pagerbti. K. Markevičiaus nuotr. Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras (LŽTKC) kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą, ragindamas pradėti tyrimą dėl neseniai pastebėtų įvykių, susijusių su paminklais Radviliškio rajone, Šeduvos ir Baisogalos seniūnijose. Šie paminklai yra skirti žydų tautybės asmenims, sušaudytiems Antrojo pasaulinio karo pradžioje atminti....
Ukmergės – Širvintų žemėlapis, mastelis 1:100000, 1935 m. Detaliau žemėlapį apžiūrėti galima čia: https://www.limis.lt/valuables/e/805446/190000033066784?searchId=35400151 Spalio 18 dieną prieš 125 metus gimė asmenybė, savyje suderinusi veiklas, kurios, atrodytų, sunkiai sudera. Pakaunėje, Mauručiuose, 1899 m. spalio 18 d. gimė mjr. Antanas Kučinskas – dainininkas (tituluotas Lietuvos bosų karaliumi), Lietuvos kariuomenės karininkas, karo topografas, mokytojas, politinis kalinys. Jaunystės...
Raimundo Kaminsko nuotraukose įamžintos paminėjimo akimirkos Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje prie Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjų Vydūno (1868-1953) ir Martyno Jankaus (1858–1946) paminklinių biustų visuomenininkų atstovai iš LPKTS, LPKTB, LŠS, XXVII knygos mėgėjų draugijos ir kitų organizacijų kartu su Kauno evangelikų liuteronų parapijos klebonu, kun. Sauliumi Juozaičiu...
Kviečiame dalyvauti mokslinėje konferencijoje „Laisvės kovų tyrinėjimai Lietuvoje“. Bus apžvelgta partizaninio pasipriešinimo 1944 metais pradžia Lietuvoje, Lietuvos laisvės kovotojų palaikų paieškos problemos ir uždaviniai. Bus pristatyti partizanų pėdsakų paieškos Pagrūbio miške (Rokiškio r.) ir Kalniškės mūšio vietovės archeologinių tyrimų rezultatai. Konferencijos pranešėjai aptars kovų atminties puoselėjimą ir jų ženklų paieška. Tyrimus pristatys žinomi Lietuvos laisvės...
Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt Spalio 8 d. Kaune, LPKTS būstinėje, buvo pristatyta visuomenininko, prof. Aleksandro Vitkaus nauja knyga ,,ULMO BYLA: Nacių masinės žudynės Lietuvoje 1941 metais“. Šioje knygoje dalykinį įžanginį žodį parašė istorikas, LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys. Renginio dalyviams, knygos autorių pristatė knygos redaktorius, rašytojas...
Sedos kautynių schema Nr. 1, publikuota „Kario“ 1968 m. 9 numeryje Prieš aštuoniasdešimt metų, 1944 metų spalio 6-7 dienomis, įvyko Sedos kautynės, kuriose Tėvynės apsaugos rinktinės kariai bandė sulaikyti į vakarus besiveržiančią Sovietų Sąjungos kariuomenę. Vokietijos pusėje kariavusią Tėvynės apsaugos rinktinę sudarė du nepilnai sukomplektuoti pulkai ir juose daugiausia kovėsi nepatyrę 18-20 metų amžiaus...
Renginio akimirka. LGGRTC nuotr. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai sostinės gyventojus ir svečius pakvietė į iškilmingą renginį, kuris buvo skirtas paskutiniams Tuskulėnų dvaro valdytojams, Pasaulio tautų teisuoliams Antonovičiams atminti ir pagerbti. Tuskulėnų dvare nacių okupacijos metais buvo gelbėjami žydai. Žydų gelbėtojams, Pasaulio tautų teisuoliams Antonovičiams Tuskulėnų dvaro kieme ir buvo atidengta atminimo...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, minėdamas 80-ąsias trečiosios Lietuvos emigracijos bangos metines, 2024 m. spalio 4 d. Vilniuje organizuoja tarptautinę konferenciją „Didysis pasitraukimas iš Baltijos šalių: emigraciniai procesai Europoje 1944-1949 m.“. Konferencija taip pat skirta istoriniams procesams ir transformacijai Mažojoje Lietuvoje ir Rytų Prūsijoje 1944-1948 m. Pranešimus skaitys ir savo įžvalgomis dalinsis svečiai...
Masinių žudynių laukas. Aurimo Dudanavičiaus nuotr. Karolis Sabutis, Kauno IX forto muziejaus ekskursijų vadovas, istorikas, www.voruta.lt Išgyvenusi vienerius sovietinės okupacijos metus, 1941 m. birželio pabaigoje Lietuva dar sykį pateko į totalitarinių valstybių santykių aiškinimosi verpetą. Jeigu 1939 m. Vokietija ir SSRS rado diplomatinį susitarimo būdą, pasidalindamos Rytų Europą į įtakos zonas, tai po dvejų metų...
Antantės valstybių vadovai Paryžiaus taikos konferencijoje (iš kairės): D. Lloyd George, V. Orlando, G. Clemenceau ir Th. W. Wilsonas (1919 05 27)© Edward N. Jackson (US Army Signal Corps) Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt 1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje pasirašyta Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis, dar vadinama Molotovo – Ribbentropo paktu, padalino Europą į įtakos sferas ir daugelį tautų pasmerkė ilgiems okupacijos...
Antrasis pasaulinis karas buvo vienas tragiškiausių laikotarpių Lietuvos istorijoje. Jo žiaurumas ypač palietė šimtmečius šalyje gyvenusius žydus. Iki karo pabaigos pavyko išgyventi tik apie 5 proc. buvusios žydų bendruomenės. Jie išsigelbėjo savo didžiulio ryžto ir drąsos dėka, taip pat padedant tiems, kurie, rizikuodami savo ir artimųjų gyvybe, suteikė jiems prieglobstį. 1953 m. Izraelyje specialiu Kneseto...
Šių metų rugsėjo 14 dieną pirmą kartą Pagėgiuose buvo paminėta nauja LR Respublikos Seimo patvirtintina atmintina data – Vilko vaikų atminimo diena. Minėjime dalyvavo Vokietijos Federacinės Respublikos Vilniuje atstovai, Lietuvos garbės konsulas Badeno – Viurtembergo žemėje Wolfgangas von Stettenas, Vilko vaikai ir jų artimieji, Pagėgių ir Jurbarko savivaldybių merai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo...
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukoje – Antanas Gustaitis prie ANBO-VIII Kauno aviacijos dirbtuvėse 1939 m. vasarą Kęstas Vasilevskis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus viešųjų ryšių specialistas, www.voruta.lt 1939 m. rugsėjo 5 d. pirmą kartą į orą pakilo dvivietis vienmotoris pikiruojantis lengvasis bombonešis ANBO-VIII – paskutinysis iš brigados generolo Antano Gustaičio kurtų ANBO serijos modelių. Buvo...
Filmas „1944-ieji. Generolo misija.“ Stop kadras. LRT nuotr. Minint 80-tąsias Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo kovų metines ir siekiant atminti generolo Povilo Plechavičiaus įkurtą Vietinę rinktinę, sukurtas filmas „1944-ieji. Generolo misija“. Žurnalistės Rūtos Sinkevičienės dokumentinio filmo premjera laukia ir LRT TELEVIZIJOS bei portalo LRT.lt žiūrovų jis eteryje pasirodys rugpjūčio 29 dieną. “Kaip filmo autorės, manęs...
Butrimonių miestelio istorinis centras. Šaltinis – kpd.lt Jovita Niūniavaitė-Lesienė, Antanas Lesys, www.voruta.lt Eišiškių apskritis ir Eišiškių valsčius Eišiškių apskritis buvo dabartinės Lietuvos ir Baltarusijos teritorijoje, į pietus nuo Vilniaus. Plotas 2224 km², 77920 gyventojų (1942 m.), centras Eišiškės. Apskritis buvo sudaryta 1791 metais iš dalies Lydos apskrities žemių. Iki 1795 metų priklausė Lietuvos Didžiosios...
Romai Ukmergės plente 1932 m. Foto Viktoras Kuprevičius. Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus Dr. Arūnas Bubnys, www.voruta.lt Pagal 1923 m. Lietuvos Respublikos gyventojų visuotinį surašymą Lietuvoje (be lenkų okupuoto Vilniaus krašto) gyveno tik 284 romai. Labai tikėtina, kad ne visi tuomet Lietuvoje gyvenę romai dėl savo klajokliško gyvenimo būdo buvo suregistruoti. Tikėtina, kad Lietuvoje...
Išvežami sušaudyti žydų įkaitai prie „Baltojo kalėjimo“. Iš kairės į dešinę: advokatas Izraelis Abramavičius, nežinomas asmuo, pirklys Simonas Rozenbergas, nežinomas asmuo, vyriausiasis Šiaulių rabinas Aharonas Bakštas, pirklys Kadišas Šapira, muitinės ekspeditorius Elijahu Penas, rabinas Abraomas Icchokas Nochumanskis, pabėgėlis iš Lenkijos. Šiauliai, 1941 m. liepa. Iš Jad Vašemo rinkinių Pagal dr. Arūno Bubnio darbus parengė dr....
Ant vokiečių tanko ,,Pantera“ sėdi Stasys Vaitkevičius, 1945 m. Iš asmeninio S. Vaitkevičiaus archyvo Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt 1944 – ųjų liepa Lietuvai tapo dar vienu istorijos smūgiu, kai sovietinė kariuomenė iš mūsų krašto stūmė dar vieną okupacinę kariauną – nacistinės Vokietijos pulkus. Anot tėvų pasakojimų, mano panemunės miestelio žmonės frontą kentė dvi savaites:...
Prie Kauno geto vartų grįžusios iš darbų kalinių brigados. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo Pagal dr. Arūno Bubnio ir savo darbus parengė dr. Alfredas Rukšėnas, www.voruta.lt Statistikos valdybos 1941 m. sausio 1 d. duomenimis, Kaune gyveno 32 595 žydai. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus nacių Vokietijos karui su Sovietų Sąjunga, tik nedideliam žydų skaičiui...
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Lietuva negali be eilinės erzelynės: štai vėl iš kapo keliame Lietuvai atsidavusį diplomatą ir patriotą Kazį Škirpą. Kas su valdžios nesankcionuotu atminimo lentos kabinimu, kas su „kuvaldomis“ ir rankų išsukinėjimais senjorams, kas su sausa ir akla savivaldybės klerkų teisine retorika… Skandalas laikinai nuščiuvo, nes jį tiesiogine ir bendrąja prasme...
Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, Kaunas, www.voruta.lt 2024 m. birželio 20 d. Kaune, Istorinėje Prezidentūroje vyko parodos „Kauno getas: tikrovė ir atmintis“ atidarymas. Ši paroda buvo skirta Kauno geto sunaikinimo 80-mečiui paminėti. Parodos atidaryme sveikinimo žodžius išsakė LR Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas ir kiti svečiai. Parodoje...
Seimo kanceliarijos nuotr. Aut. Ilona Šilenkova Kauno IX forto muziejaus direktoriaus Mariaus Pečiulio kalba, pasakyta minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti: Jūsų Ekscelencija Prezidente, pirmasis atkurtos valstybės vadove, Seimo Pirmininke, premjere, mieli tremtiniai, Seimo nariai, kolegos, visi susirinkusieji. Šiandien minime Gedulo ir vilties dieną. Prieš 83 metus sovietinės jėgos struktūros pirmąjį...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras įgyvendina projektą „Holokausto aukų vardai gyvi“, kurį iš dalies finansuoja LR Vyriausybės kanceliarija. 2024 m. gegužės 17 d. pastatytas informacinis stendas, skirtas Pasvalio valsčiuje gyvenusiems ir Žadeikių miške nacių okupacijos metais nužudytiems žydų tautybės Lietuvos piliečiams atminti. Stendas įrengtas Pasvalio savivaldybės teritorijoje prie Memorialo holokausto aukoms atminti Žadeikių...
Šiemet Lietuvoje minint partizaninio karo pradžios 80-metį, legendinėje partizanų „vanagų“ stovyklavietėje iškilo įspūdingas paminklas, dedikuotas partizanų vadui Jonui Semaškai – Liepai. Iki 1953 m. Lietuvoje vykęs partizaninis karas – viena ryškiausių ir masiškiausių kovų prieš okupantus Europoje. Istorikų skaičiavimu, ginkluotame pasipriešinime dalyvavo apie 100 tūkstančių partizanų, iš kurių apie 20 tūkstančių žuvo. Daugelio jų palaikai...
Elena Žilinskienė, Trakų viešosios bibliotekos Tiltų padalinio vyr. bibliotekininkė, www.voruta.lt Balandžio 23-ąją – Pasaulinę knygos ir autorinių teisių dieną prasidėjusi Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė kviečia atkreipti dėmesį į bibliotekų pasiekimus, skatinti visuomenės skaitymą, kūrybiškumą, kalbėti aktualiomis temomis, mažinti kultūrinę, socialinę, informacinę atskirtį, įtraukti bendruomenes į kultūrines bei kūrybines veiklas. Tiltų bibliotekoje balandžio mėnesį vyksta literatūros...
Parodos atidarymo akimirkos – Raimundo Kaminsko nuotraukose Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt 2024 m. balandžio 19 d., Kaune, Vytauto Didžiojo universitete ( K. Donelaičio g. 52 – II a. fojė) buvo atidaryta tarptautinė paroda „Tarp gyvybės ir mirties: gelbėjimo istorijos Holokausto akivaizdoje“. Parodos atidaryme dalyvavo Europos Parlamento narė Rasa...
Dėl tokios rašomosios mašinėlės „Continental“ J. Dapkūnas turėjo didelių bėdų… Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tęsiame Jono DAPKŪNO prisiminimus. XV-oje ištraukoje – šio Sūduvos šviesuolio vargai dėl rašomosios mašinėlės. Juos žmogus patyrė tiek nuo vokiečių, tiek nuo sovietų. Artėjo vargani tremties metais, išsiskyrimas su šeima… Abu okupantai – ant vieno kurpalio Slinko laikai, kilo ir dar didesnių...
Balandžio 10 d., trečiadienį, 18 val. Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos konferencijų salėje (5 aukštas) pristatomas Seimo kanceliarijoje kurtas autorinis dokumentinis filmas „Širdies piligrimai“, skirtas Lietuvių chartos 75-osioms metinėms. Filmo idėjos autorė ir režisierė Audronė Bielinienė, operatorius Robertas Zamaris, jiems talkino Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai J. E. arkiv. Lionginas Virbalas. Filmo...
Jau pirmosiomis karo dienomis buvo subombarduotas Vilkaviškis. Nuotrauka iš Arvydo Žardinsko archyvo (http://rytufrontas.net/?page_id=1288) Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tęsiame Sūduvos šviesuolio Jono DAPKŪNO prisiminimus. Keturioliktasis pasakojimas – apie karo pradžią Suvalkijoje. Nors 43-ijų sulaukęs vyras ir toliau mėgino užsiimti verslu, tačiau ir naciai jam ėmė lipti ant kulnų… Bet netrukus grįžo sovietai. Antrojo pasaulinio karo sūkuriuose...
Lietuvos kariuomenės paradas 1938 m. Vasario 16-ąją Nepriklausomybės 20-mečio proga Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Sovietinę okupaciją Jonas Dapkūnas prisiminė kaip slogius laikus. „Nuotaika prislėgta“, – rašė jis rankraštyje. Nors jis nepolitikavo, o vertėsi visokiais darbai, statybomis, galų gale į jo biblioteką-knygyną vis tiek užsuko sovietinis saugumas… Netrukus įsiliepsnojo karas. Atsiminimuose daug sodrios, kaimiškos, tarmiškos kalbos. Gale...