Prie prelato Stanislovo Jokūbauskio kapo Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt 2024-03-15 Kaune prie prel. Stanislovo Jokūbauskio (1880 – 1947) kapo vyko Lietuvos žydų gelbėtojų dienos paminėjimas. Renginį pradėjo kun. Robertas Grigas malda, vėliau prasidėjo leidinio „TIE, KURIE GELBĖJO 1941-1944. Žydų gelbėjimas Lietuvoje“ skaitymai (išleido LGGRTC 2012 metais), kuriuose dalyvavo LGGRTC Sekretoriato...
Socialinio tinklo X maketas Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Per savo interviu į Maskvą atvykusiam amerikiečių žurnalistui Tuckeriui Carlsonui Putinas mėgavosi istorijos žiniomis, bet dažnai klydo arba nusišnekėdavo. Buvo akivaizdu, kaip nevykusiai emocingais dirbtiniais pasažais jis mėgina pateisinti savo karą prieš Ukrainą. Istorikus galėjo papiktinti Putino manevras, kuriuo jis galų gale apkaltino Lenkiją išprovokavus Hitlerį...
Teodoras Balnas. [1919–1926 m.] Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-20159 Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Šiemet minime Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvio, kapitono Teodoro Balno 135-ąsias gimimo metines. Teodoras Balnas gimė 1889 m. vasario 17 d. Rusijoje, Tomsko gubernijoje, Barnaule, ištremto 1863 m. sukilimo dalyvio šeimoje. Nuo 1911 m. tarnavo carinės Rusijos...
Vytautas Sinica, www.pozicija.org Sekmadienį keli Seimo atstovai ir patriotiški piliečiai, tarp jų ir Nacionalinio susivienijimo atstovai, paminėjo Kaniūkų kaimo žudynes, prieš 80 metų įvykdytas raudonųjų sovietinių partizanų. Vos po kelių valandų lietuviška simbolika ir net Seimo paliktas vainikas dingo, o atminimo kryžius jau papuoštas Lenkijos vėliava ir lenkiškais vainikais. Kas vyksta? Ir kodėl didžiojoje žiniasklaidoje...
Fotomenininkas Robert Wilczyński. Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt 2024 m. sausio 16 d. Sugiharos namuose (Vaižganto g. 30, Kaunas) vyko parodos „Gyvųjų miestas / Mirusiųjų miestas“ atidarymas, kuriame dalyvavo jos autorius Robert Wilczyński. Robert Wilczyński – lenkų fotomenininkas, fotoreporteris. Gyvena ir kuria Varšuvoje. Vienas mėgstamiausių jo kūrybos išraiškos būdų...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pristato naują leidinį – dr. Arūno Bubnio knygą „Lietuviai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1942–1945 metais“ 2023 m. buvo minimos 46 lietuvių inteligentų įkalinimo Štuthofo konclageryje 80-osios metinės. Tebūnie ši knygelė Štuthofe kalėjusių ir žuvusių lietuvių atminimo ir pagarbos ženklas. dr. Arūnas Bubnys „Lietuviai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1942–1945 metais“ –...
Hans Gewecke. www.vle.lt Rimantas Jokimaitis, www.voruta.lt Tirdami karo meto nusikaltimus Šiauliuose vokiečių tyrėjai keletą metų rinko įvairią medžiagą, studijavo nacių dokumentus, įvykių dalyvių prisiminimus, dienoraščius, jau įvykusių karo nusikaltėlių teismų medžiagą. Daug įvairios informacijos gauta iš Izraelio. Apklausti 123 liudininkai, dauguma – Šiaulių žydai. Iš jų JAV – 41, 6 –Kanadoje, 20 – Izraelyje, keletas...
2023 m. rugpjūčio 8 d. Lazdijų rajono savivaldybėje lankėsi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, LGGRTC vadovo vyresnysis patarėjas, profesorius Algis Vyšniūnas ir LGGRTC Istorinės atminties įamžinimo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas. Svečius iš Vilniaus priėmė Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė ir savivaldybės darbuotojai. 2025-aisiais metais bus minima Kalniškės...
Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt 2023 m. liepos 22 d. Anykščių r. vaikščiojome partizanų apygardos vado plk. Antano Slučkos-Šarūno takais Troškūnuose su Švč. Trejybės bažnyčios klebonu, kan. teol. lic. Sauliumi FILIPAVIČIUMI, dim. plk. Vitu RIMKUMI ir tremtiniu, sąjūdiečiu, buv. Kauno r. meru Valerijonu SENVAIČIU. Antanas Slučka gimė 1917 m. balandžio 19 d....
Alfredas Helmutas Naujokas (Alfred Helmut Naujocks arba Naujokaitis) Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Šioje rubrikoje skaitytojui siūlome straipsnį, kuris buvo skelbtas 2022 m. autoriaus išleistoje knygoje „Lietuviais esame mes gimę“. Įžangai Kiekviename istorijos tarpsnyje yra sava „razina“. Jų buvo nuo pat šv. Brunono žygio į Lietuvą daugiau kaip prieš 1000 metų. Ne, pats Brunonas Kverfurtietis nebuvo lietuvių...
Dalia Poškienė, Kaunas, www.voruta.lt 2023 m. birželio 27 d. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje (LPKTS) surengta konferencija „Kovos už Lietuvos Nepriklausomybę 1941 metų birželį“. Iniciatoriai – XXVII knygos mėgėjų draugija, birželio 27 d. paminėjusi savo atkūrimo 30-ąjį gimtadienį, ir LPKTS Kauno filialas. Renginyje dalyvavo iš JAV (Čikagos) atvykęs jauniausias 1941 m. Birželio sukilimo...
Dr. Aliaksandras Adamkavičius, Vilnius, www.voruta.lt „Mano akimis, mano atmintyje Kašyra – tipiškas baltarusis, kukli, nedrąsi, švelni, gera, paprasta Dievo siela. Toks jis išliko mano atmintyje. Kai prisimenu jį, susidedu rankas lyg maldai.“ Kun. Vaclovas Aliulis MIC Jurijus (Juras) Kašyra MIC (balt. Юры Кашыра) gimė 1904 m. balandžio 4 d. Aleksandrovo ūkyje netoli Disnos (Baltarusija), mirė...
Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) Kazio Varnelio namuose-muziejuje gegužės 31 d. 18 val. vyks parodos „Išvietinimas / Displacement“ atidarymas-diskusija, kurioje dalyvaus parodos autorė Krista Svalbonas, dailininkas Algimantas Rokas Černiauskas, žurnalistė ir rašytoja Polina Malets, pašnekovus kalbins dr. Žydronė Kolevinskienė ̶ išeivijos literatūros, diasporos ir migracijos tyrėja (renginio partneris ̶ Ukrainos centras). Parodos autorė K. Svalbonas meninėmis...
Karaliaučius © Shutterstock Penktadienį Seimo nariai Vilius Semeška ir Paulė Kuzmickienė kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją dėl Kaliningrado srities ir Kaliningrado miesto pavadinimo nevartojimo, keičiant jį Karaliaučiaus pavadinimu. Pasak kreipimąsi inicijavusių Seimo narių, dabartinis esamas pavadinimas priklauso rusiškam naratyvui ir atsirado SSRS vykdant agresinius veiksmus Antrojo pasaulinio karo metu. Sovietų Sąjungos regionas buvo...
Alvydas Butkus. Asmeninė nuotr. Prof. Alvydas Butkus, VDU, www.delfi.lt Atimkit iš lenkų lietuvį J. Giniotą-Pilsudskį, o iš rusų gruziną J. Džiugašvilį-Staliną, ir vieni, ir kiti neteks savo orientyro. Tad verčiau palikim jiems tuos abu. Bet nedera sutikti su siūlomu jų gerbimu Lietuvoje. Abu jie nekentė vienas kito, bet abu veikė panašiai: „kilniems tikslams“ plėšė traukinius,...
Kajatono Aksomaičio, Svetainių centro „Valgis“ Finansų skyriaus viršininko, darbo pažymėjimas, išduotas 1944 m. sausio 1 d. Originalas. Dokumentas lietuvių ir vokiečių kalbomis. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 10691/3, l. 201-3. Nijolė Maslauskienė, Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyrius vedėja, www.archyvai.lt Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Lietuvoje trūko rašomojo popieriaus, todėl sovietų okupacinės valdžios...
Areštuoto A. Statkevičiaus nuotrauka iš baudžiamosios bylos. 1970 m. birželio 15 d. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentų Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas www.voruta.lt Algirdas Statkevičius gimė 1923 m. balandžio 1 d. Šakių aps. Sintautų vls. Pusdešrių k. Pradžios mokyklą baigė Valakbūdyje (dabar Šakių r.). Eksternu baigė Šakių Žiburio gimnazijos 4-ias klases, po to tęsė mokslus Kauno...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į konferenciją-minėjimą „Kunigas Alfonsas Lipniūnas ir 45 lietuvių inteligentai Štuthofo koncentracijos stovykloje (1943–1945m.)“ Renginys vyks 2023 m. kovo 17 d., penktadienį, 15 val. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius). Pranešimus skaitys: Dr. Arūnas Bubnys – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius D....
Raudonosios armijos tankas Vilniuje, Pilies gatvėje. 1944 m. liepos 13 d. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16985, ap. 1, b. 1, l. 38-1. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis, www.archyvai.lt Istorinė indulgencija Prieš metus prasidėjo Rusijos invazija Ukrainoje. Ukrainos teisėsaugos institucijoms ištyrus ir pasauliui atskleidus brutalius agresorių veiksmus, žiaurūs okupantų nusikaltimai...
Česlovas Iškauskas. J. Vaiškūno nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Sausio pabaigoje Pilietinės visuomenės institutas pristatė „Lietuvos visuomenės pilietinės galios indekso 2022 m. tyrimą“ (http://www.civitas.lt/time-line/pilietines-galios-indeksas-2022-m/). Remdamiesi bendrovės „Vilmorus“ spalio 11 – 16 d. atlikta apklausa, mokslininkai padarė nerimą keliančią išvadą: žmonės, matydami realią dėl Rusijos karo Ukrainoje kilusią karinę grėsmę, situaciją ima vertinti realistiškiau, nes...
Violeta Rutkauskienė, JAV, www.voruta.lt Kaniūkų kaimo žmonių žudynės 1944 m. sausio 29 d. buvo itin žiauri sovietinių partizanų akcija prieš taikius vietos gyventojus bei to kaimo ūkininkus, kurie bandė pasipriešinti raudonųjų banditų savivalei, apginti savo šeimas, turtą ir sunkiai užaugintą derlių. Apie šią žiaurią sovietinių diversantų- banditų akciją prieš taikius to kaimo gyventojus ilgą laiką...
Antanas Žilėnas. A. Virvičienės nuotr. Aušra Virvičienė, www.voruta.lt Antanas Žilėnas Lietuvos istorijos gerbėjams žinomas kaip žmogus, parašęs milžiniškos apimties enciklopedinę trilogiją apie Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvius ir santykius su kaimynine Lenkija Lietuvos pirmos respublikos metais. A. Žilėno trilogija „Parubežys ir parubežiniai“. A.Virvičienės nuotr. Šiais metais buvo išleista trečioji trilogijos „Parubežys ir parubežiniai“ knyga, skirta Lietuvos...
Parengė Rita Pauliukaitienė, Rimantė Pauliukaitytė, punskas.pl Petras Klimas (1891–1969) – vienas iš žymiausių Suvalkijos žemės sūnų, XX amžiaus pirmoje pusėje kūrusių nepriklausomą Lietuvos valstybę. Jo vardas ir darbai yra įamžinti ne tik Kalvarijoje ir šalia esančiame gimtajame Kušliškių kaime, bet ir kitose Lietuvos vietose, tarp jų ir Kaune, buvusioje laikinojoje sostinėje. Kaip teigiama Kauno apskrities...
Vidurio Europa 1939–1940 m., leidyklos „Briedis“ nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Rašydamas istorinio pobūdžio straipsnius, visada stengiuosi nutiesti paraleles tarp įvairių istorijos tarpsnių ir šiandienos. Akivaizdu, kad posovietinės Rusijos agresyvūs veiksmai nesunkiai sugretinami su prieškariu: stalininės Sovietų Sąjungos bičiulystė su nacistine Vokietija, dar Lenino nurodyti jos planai „nešti bolševikų revoliucijos ugnį po visą pasaulį“...
Molotovas pasirašo paktą, už jo – stovi Robentropas, Stalinas. lr.wikipedia.org nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Artėjant lemtingajai rugpjūčio 23- ąjai, kai prieš 83-jus metus daugelio tautų likimą nulėmė nusikalstamas Molotovo – Ribentropo paktas, o dar vėliau – papildomi slaptieji šio susitarimo protokolai, būtina prisiminti, tarp kokio kūjo ir priekalo tuomet buvo atsidūrusi Lietuva ir...
Vasarnamiai, kuriuose paskutinėmis savo gyvenimo dienomis buvo kalinami 1446 žmonės, išžudyti 1941 m. rugsėjo 30 d. Varnikų miške (nuotr. laikraščio „Trakų žemė“, iš L. Madevičiaus asmeninio archyvo) Rugpjūčio 4 d. prie Trakų rajone Varnikų miške esančios Holokausto vietos pastatytas informacinis stendas, kurio tikslas – įamžinti šiuo metu žinomus čia nužudytų ir masiniame kape užkastų žmonių...
Andrus Maj, www.gudija.lt Pergalė Didžiajame Tėvynės kare visada buvo kertinis Baltarusijos valstybinės ideologijos akmuo. Pavyzdžiui, kursas „Didysis Tėvynės sovietų liaudies karas (Antrojo pasaulinio karo kontekste)“ senai yra privalomas visų Baltarusijos universitetų studentams, o tokiame pat privalomame dalyke „Baltarusijos valstybės ideologijos pagrindai“ daug dėmesio skiriama karui. Abiem atvejais pergalė traktuojama kaip Baltarusijos valstybingumo priežastis. Netgi Nepriklausomybės...
Žurnalistai ir proceso žiūrovai Ulmo darbo grupės teismo salėje 1958 m. Foto: Su¿dwest Presse Ulm Rimantas Jokimaitis, www.voruta.lt Banaliai nuskambės teiginys, kad Vokietijos archyvuose guli tonos dokumentų, kurie galėtų papildyti ar net visai naujai nušviesti Antrojo pasaulinio karo įvykius Lietuvoje. Stebėtis čia nėra ko, juk Vokietija buvo mūsų kaimynė. Kai okupavo Lietuvą, III Reicho vadai priiminėjo...
Bernhardas Fischeris-Schwederis (kairėje) per teismo procesą (Ulmas, 1958 04 28). @ Getty Images Rimantas Jokimaitis, www.voruta.lt Banaliai nuskambės teiginys, kad Vokietijos archyvuose guli tonos dokumentų, kurie galėtų papildyti ar net visai naujai nušviesti Antrojo pasaulinio karo įvykius Lietuvoje. Stebėtis čia nėra ko, juk Vokietija buvo mūsų kaimynė. Kai okupavo Lietuvą, III Reicho vadai priiminėjo sprendimus dėl...
Dešinėje – mano močiutę Nijolę ant rankų laiko bobutė. Kairėje – močiutės mama Vera. Ant kėdės sėdi bobutės mama, močiutės prosenelė. K. Kaziulytės asmeninio albumo nuotr. Kamilė Kaziulytė, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos III klasės mokinė, www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Švietimo ir mokslo ministerija, Nacionalinis mokinių konkursas „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Istorijos...