Ignat Vitaženec, www.gudija.lt 1939 metų rugsėjo 1 dieną nacistinė Vokietija užpuolė Lenkiją. Taip prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Po 17 dienų Sovietų Sąjungos kariuomenė – tuometinis Trečiojo Reicho sąjungininkas – irgi įsiveržė į Lenkijos valstybę. Viena iš šios agresijos pasekmių buvo gudų žemių, 1921 metų Rygos sutartimi padalintų tarp Sovietų Sąjungos ir Lenkijos, suvienijimas. Tačiau šis...
www.voruta.lt Reinholdas Braunas su kovos draugais dalyvavo įnirtinguose mūšiuose Čekoslovakijoje, kai gegužės devintosios rytą pasiekė žinia: viskas baigta – karas pralaimėtas, Vokietija kapituliavo. Staiga jis suvokė, jog tai, ką paskutinėmis savaitėmis jautė nenumaldomai artėjant, virto siaubinga realybe. Visa žemė alsavo krauju, paskui draugus ir priešus pamėkliškai nutįso žudikiškas ir tamsus pralaimėto karo šleifas. Viskas baigta!...
Laisvės kovotojas Antanas Obelevičius-Tautginas. Kaišiadorių muziejaus, Nijolės Adukonienės nuotr. Laura Miknevičiūtė, Vilkaviškio ,,Aušros“ gimnazijos II E klasės mokinė, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Rašinys „Turiu tik vieną tėvynę Lietuvą ir mano kova aukojama jai“. Konsultavo mokytojos: istorijos mokytoja Virginija Pačkauskaitė-Venckūnienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jūratė Dapkūnaitė. Koks būtų pasaulis, jei tiesa...
Sigitas Birgelis, www.punskas.pl Tęsiame pasakojimą apie priverstinį Suvalkų lietuvių iškeldinimą. Trečiąją šio pasakojimo dalį galima skaityti ČIA. Svarbiausias surinkimo punktas perkeliamųjų į sovietinę teritoriją buvo Lazdijai. Perkeliamieji iš pradžių buvo apgyvendinti mokyklos pastate ir vietos sinagogoje, o vėliau išskirstyti į paskirties vietas. Visi gavo vienkartinę pašalpą: po 80 rublių suaugusiesiems ir po 40 rublių nepilnamečiams....
Nuotrauka iš 1954 m. išleistos knygos „Trakai“, po ja parašyta (iš hebrajų kalbos išvertė dr. Lara Lempertienė): „Žydų mokykla vokiečių okupacijos metu (Pirmasis pasaulinis karas). Mokytojai: M. Litvak ir Tema Kac (žuvo per Holokaustą)“ Rasa Kalinauskaitė, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos kultūrinės veiklos vadybininkė Turbūt autentiškiausias liudijimas apie 1941 m. rugsėjo 30 d. išžudytos Trakų žydų...
„Įmones „Zinger“ („Singer“) organizuoti siuvėjų kursai. Iš dešinės į kairę: 1. Judita Varšel 2. Estera Svirski (žuvo per Holokaustą) 3. Bela Zmičenski (žuvo per Holokaustą) 4. Jentelė Gruzovik (žuvo per Holokaustą) 5. Rivka Aronovič (žuvo per Holokaustą) 6. nenustatytas asmuo 7. Jona [Levter] 8. Lėja [Brodo] 9. Šeina Vilkiski (žuvo per Holokaustą) 10. Sonia Kloizner...
Nuotr. aut. A. Pliadis www.voruta.lt Beveik aštuonis dešimtmečius ieškoti ir galiausiai Lietuvoje surasti Jungtinių Amerikos Valstijų karių palaikai rugsėjo 16 d. išlydėti į Nebraską. JAV Ofuto oro pajėgų bazėje esančioje Karo belaisvių ir žuvusiųjų tarnybos apskaitos agentūros laboratorijoje bus atliekami galutiniai DNR tyrimai ir vėliau, juos baigus, palaikai bus perduoti artimiesiems. Išlydint Antrojo pasaulinio karo dalyvių...
Vinco Kudirkos paminklas Varpo aikštėje Smiltė Pabricaitė, 14 metų, Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazija, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ Kudirkos Naumiestis yra vakariniame Lietuvos pasienyje, ten, kur į Šešupę įteka Širvinta, pačiame pietvakariniame Šakių rajono kampe. Kudirkos Naumiestis- reikšmingas kultūros židinys. Čia gimė, gyveno, vietos mokykloje mokslą ėjo ar joje mokytojavo ne vienas žymus švietėjas,...
www.voruta.lt Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija Laura Miknevičiūtė, IE klasė LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rasa Kvirevičienė Istorijos mokytoja Virginija Venckūnienė Prisiminimų takais Esu Kristel (Kristina), gimiau Rytų Prūsijoje (dab. Kaliningrado srityje) Girdavoje tūkstantis devyni šimtai trisdešimt šeštais metais balandžio dvidešimt ketvirtą (tarybiniais laikais sakydavo, kad mano...
Alvydo Stausko nuotraukos Giedrė Mičiūnienė, www.voruta.lt 1941-ieji… Rugpjūtis… Ką mąstė žmonių minia, varoma dulkėtu vieškeliu. Meldėsi? Keikė Likimą, kad išvydo pasaulį? Paskutinįsyk mintyse laimino vaikus, žvelgė į mylimųjų akis, glostė Tėvų rankas ar keliavo šviesiausių akimirkų takais? Nes paskui… Ne visiems buvo skirtos net kulkos. Jų pagailėta silpniausiems – seneliams ir vaikams: į duobę jie...
Matilda Olkinaitė www.voruta.lt Prieš 80 metų Lietuva jau buvo įsukta į Antrojo pasaulinio karo verpetus – birželio pabaigoje į šalį įžengia nacistinės Vokietijos kariuomenė, chaotiškai iš Lietuvos teritorijos traukiasi Raudonoji armija. Liepą mūšių ir sprogimų garsai jau turi būti nutilę, frontas pasislinkęs toli į rytus. Tačiau pamiškėse šaudo – tą girdi Babtų, Vandžiogalos, Gargždų, Palangos...
Česlovas Iškauskas. Nuotraukos šaltinis news.lt Česlovas Iškauskas, www.iskauskas.lt Prieš 11 metų tuometiniame Geopolitinių studijų centro portale Geopolitika.lt paskelbiau straipsnį apie nelengvą lietuvių pasirinkimą prieš 80 metų. Birželio sukilimo aplinkybės, sovietų ir nacių okupacijos kėlė tikrą sumaištį jų galvose, tačiau patriotinis branduolys liko ištikimas nepriklausomybės idėjai. Siūlome šiek tiek pataisytą rašinį. Birželio 22-oji – ilgiausia metų...
Šumano deklaraciją 1950 m. gegužės 9 d. pateikė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robert’as Schumanas. multimedia.europarl.europa.eu nuotr. Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt Mano tėvas – nedidelio panemunės miestelio stalius – besislapstęs nuo sovietinės kariuomenės įvairiuose kaimo darbuose, karui besibaigiant buvo sučiuptas ir išvežtas į Vengrijos frontą. Užnugaryje vežimu vežiojo maisto produktus. Tarnyba tęsėsi vos keletą savaičių iki Pergalės. Bet to...
www.voruta.lt „Antrojo pasaulinio karo pabaiga Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos bei Centrinės Europos valstybėms, neatnešė taikos, tik dar daugiau teroro ir aukų. Šio karo politiniai padariniai faktiškai buvo likviduoti tik 1990-1993 metais, kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę ir iš jos teritorijos buvo išvesti paskutiniai Rusijos kariuomenės daliniai“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, padėjęs gėlių...
Pirmasis JAV ginkluotųjų pajėgų laikraščio „Žvaigždės ir juostos“ puslapis 1945 m. gegužės 2 d. en.wikipedia.org nuotr. Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.iskauskas.lt Prieš 76-rius metus, balandžio 30-ąją, nusižudė viena prieštaringiausių pasaulio asmenybių – Adolfas Hitleris. Iki šiol jis turi ir šalininkų, ir priešininkų. Apie šį tironą, kai kas sako – vis dėl to neprilygusį žiaurumu Josifui Stalinui –...
Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr. Violeta Rutkauskienė, Čikaga (JAV), www.voruta.lt Prireikė daugelio dešimtmečių metų, kol apie žydus gelbėjusius žmonės pradėta viešai kalbėti ir pasakoti jų istorijas, kilnius darbus bei jų žiaurius likimus. Tik dabar apie tai pradedame žinoti daugiau, o jų atliktus žygdarbius gelbėjant nelaimės ištiktus bendrapiliečius pripažinti ir įvertinti. Nacistinės Vokietijos okupuotame Kaune 1941-1944 m....
www.voruta.lt „Hitlerio karas Rytuose. II dalis. Nuo Maskvos iki Stalingrado“ – antroji lietuviškai išleista vokiečių autoriaus Paulo Carello (tikrasis vardas ir pavardė – Paulas Karlas Schmidtas) knyga iš serijos „Hitlerio karas Rytuose“. Joje aprašytas antrasis Trečiojo reicho karo prieš SSRS etapas, trukęs nuo 1941 m. gruodžio pradžios – kai prie Maskvos virė aršūs mūšiai – iki 1943...
Dr. Vladas Terleckas. MELC archyvo nuotr. Dr. Vladas Terleckas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, www.voruta.lt Trumpa Lenkijos karininkų sunaikinimo istorija Net pats sau negaliu paaiškinti, kodėl ėmiausi šios temos. Jau kuris laikas pasąmonėje pastoviai aidi enkavedistų šūviai Katynės miške ir nužudytųjų aimanos. Pradėjus domėtis šia istorija ėmė aiškėti, kad mes, lietuviai, kaip ir mūsų istorikai nesidomime Katynės...
www.voruta.lt Boriso Sokolovo knyga „Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas. Mito, tapusio valstybinės ideologijos ir nacionalinės idėjos dalimi, vidinės ir išorinės propagandos ginklu. Pergalė vadinamajame „Didžiajame Tėvynės kare“ – bene vienintelis praėjusio amžiaus istorinis įvykis, kuriuo didžiuojasi ir apie kurį...
1940 m. gruodžio 19 d. Hitleris susitinka su naujai paskirtu SSRS pasiuntiniu Vladimiru Dekanozovu. www.hitler-archive.com nuotr. Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.voruta.lt Hitlerio planas pulti Sovietų Sąjungą, dar nebaigus karinei kampanijai prieš britus, subrendo prieš pat 1940-ųjų Kalėdas. Gruodžio 18 d. jis išleido griežtai slaptą direktyvą Nr. 21, kuri reiškė įsakymą pradėti vykdyti „Barbarosos“ planą. Tiesa, konkrečios...
www.voruta.lt Leidykla „Briedis“ pristato reto žanro knygą – misticizmu pagardintą istorinį lietuvių romaną – Su apkasų smarve. Žinių ir autentikos jam parašyti autorius sėmėsi iš istorinių knygų, 1918–1920 m. savanorių prisiminimų, tarpukario spaudos publikacijų. 1935-ieji. Europoje stiprėja antisemitinės nuotaikos ir galimo karo nuojauta, grėsmingai didėja Hitlerio ir Stalino galia, o Vilniaus kraštą praradusi jauna šalis...
Šaltinis: sirvinta.net Dr. hum. m. Bronius Makauskas, e-ausra.pl Lenkija, spaudžiama Raudonosios armijos (RA), buvo priversta šauktis Vakarų valstybių pagalbos. Aplinkybių verčiama pagaliau liepos 4 d. pripažino Lietuvą de facto. Spa konferencijoje (ji vyko 1920 07 05–16 Belgijoje) Lenkijos premjeras Vladislovas Grabskis (Władysław Grabski) santarvininkų spaudžiamas už žadamą paramą prieš bolševikus pasižadėjo perduoti Vilnių Lietuvai iki tol, kol jo priklausomybė...
Arvydas ANUŠAUSKAS, www.voruta.lt Prieš 75 metus, 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašyto Molotovo-Ribentropo pakto slaptasis protokolas nubrėžė Vidurio ir Rytų Europos valstybių padalijimo liniją. Tai ir sukūrė Antrojo pasaulinio karo prielaidas, ir nulėmė Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Suomijos valstybių likimus bei pasirinkimus. 1979 m. rugpjūčio 23 d. keturiasdešimt penki pabaltijiečiai pasirašė atsišaukimą, kuriuo...
Jonas Basanavičius (A. Jurašaičio fotografija, 1907). Vladas TURČINAVIČIUS, www.voruta.lt Lietuva jau 30 metų nepriklausoma valstybė, bet stebint mūsų valdžių elgesį vidaus ir užsienio srityje, susidaro vaizdas, kad jie dar nepribrendo savarankiškai valdyti valstybės, gal jie nesuvokia, kad Lietuva yra istorijos ir tarptautinės teisės subjektas. Stebėtina, kad mūsų istorikai nerašo, o valdžios atstovai nesiremia svarbiausiu santykių...
www.voruta.lt Tai knyga apie bebaimius nutrūktgalvius – Jungtinių Valstijų kariuomenės 101-osios oro desanto divizijos 506-ojo pėstininkų parašiutininkų pulko Lengvosios kuopos karius. Visi šio elitinio padalinio kariai buvo kilę iš skirtingų šalies vietovių, skirtingos kilmės ir išsilavinimo, bet visus vienijo bendras tikslas – pergalė, išplėšta kovojant su nuožmiu priešu. Jų šlovės valanda išaušo 1944 m. birželio...
Janina Survilaitė. J. Survilaitės asmeninė nuotr. Janina SURVILAITĖ, www.alkas.lt 2015 m. Nobelio apdovanojimo laimėtoja baltarusė Svetlana Aleksijevič tikina, kad savo gyvenimo ir kūrybos negali atsieti nuo politinių, ekologinių ir egzistencinių šalies katastrofų. Iš tikrųjų ir lietuvių tautos patirtis niekada nesutapo su ideologiniais svetimos sovietų šalies – šūkiais. Parašyti kūrinį istorine politine tema rašytojui didelė atsakomybė. Lietuvos...
„Jurbarko atminties knyga“ – „Memorial Book of Yurburg (Jurbarkas) Lithuania“ knygos viršelis Rimantas JOKIMAITIS, www.voruta.lt Lietuvoje ir išeivijoje išleistų knygų apie Jurbarką sąrašą labai solidžiai papildė „Jurbarko atminties knyga“ – „Memorial Book of Yurburg (Jurbarkas) Lithuania“, išleista 2019 metais Niujorke. Šį didelės apimties 800 puslapių tomą parengė savo šaknų nepamiršę žydai. Pirmasis leidimas hebrajų kalba pasirodė dar...
Knygos viršelyje: patruliai prie Vatikano ir Italijos sienos www.vaticannews.va Italijos knygynuose pasirodė knyga „Vatikanas audros metais“, pasakojanti Vatikano žandarmerijos istoriją sudėtingu 1940–1944 m. laikotarpiu. Kai Italija įsitraukė į Antrąjį pasaulinį karą, buvo praėję tik vienuolika metų nuo santykių su Vatikanu normalizavimo. Jau netrukus po Laterano sutarčių pasirašymo pradėjo augti įtampa tarp Italijos viešąjį gyvenimą užvaldžiusių...
EPA-Eltos nuotr. Ričardas ČEKUTIS, www.respublika.lt Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis (Mateusz Morawiecki), atsakydamas į Rusijos prezidento Vladimiro Putino „istorinius“ išpuolius, JAV tinklalapyje „Politico“ kaltina Tarybų Sąjungą karine agresija, bendradarbiavimu su nacistine Vokietija bei vengimu padėti Varšuvos sukilimui ir nenoru išlaisvinti Aušvico koncentracijos stovyklą. Pastarojo įvykio 75-metį pasaulis kaip tik mini šiomis dienomis. Skelbiame premjero komentarą:...
SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutarties (vadinamojo Ribentropo–Molotovo pakto) pasirašymas. Pirmas iš kairės J. Ribentropas, dešinėje J. Stalinas ir V. Molotovas. Kremlius, 1939 m. rugpjūčio 23 d., leidyklos „Briedis“ nuotr. www.voruta.lt Trečiadienį Europos Parlamente (EP) surengta diskusija apie Europos istorijos iškraipymą ir Antrojo pasaulinio karo atminimą. Joje kalbėjusieji pasmerkė V. Putino išsakytus tikrovės neatitinkančius teiginius. Prieš...