J. Šliūpo Paminklo atidengimas Lietuvių tautinėse kapinėse Čikagoje (JAV), 1950 m. Iš kairės stovi: Valerija Ragauskaitė, Vytautas Jonas Šliūpas, Grasilda Šliūpienė, Saulė Gedminaitė. VU ŠAIC Aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvo nuotrauka. F1-211 Mindaugas Surblys, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus vadybininkas, istorikas, www.voruta.lt Šiandien Jonas Šliūpas (1861–1944) dažnai nustumiamas į Lietuvos istorijas...
www.voruta.lt Kilnojamoji Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Pajūrio akmens amžius“ iš Nidos keliasi į Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejų. Kartu su paroda į vasaros sostinę atvyksta muziejaus archeologai ir restauratoriai. Nuo liepos 30 d. iki rugpjūčio 1 d. parodos atidarymą lydės net tris dienas truksiančios edukacinės programos. „Paroda Nidoje sulaukė itin didelio dėmesio. Palangoje ją norime...
Arida RIAUBIENĖ, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Bibliografijos ir knygotyros centro bibliografė, Vilnius Spaudos draudimo panaikinimas, 1905-1907 m. revoliucinis sąjūdis Rusijoje pradėjo naują etapą Lietuvos politiniame ir kultūriniame gyvenime. Didysis Vilniaus Seimas paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo jos etnografinėse ribose programą, kurioje tarp kitų reikalavimų buvo iškeltas ir tautinės mokyklos klausimas. Pasikeitusi politinė ir kultūrinė situacija leido...
Irena PETRAITIENĖ Kardinolo Vincento Sladkevičiaus MIC (1920–2000) bibliotekoje „geriausiąją dalį“ užima sovietmečio savilaidos literatūra, teologinių, istorinių tekstų įrišti sąsiuviniai. Tarp septintojo, aštuntojo dešimtmečio savilaidos nemažas šūsnis, skirtas pal. Jurgiui Matulaičiui. Kardinolas Vincentas labai žavėjosi pal. Jurgio Matulaičio asmenybe, būdamas tremtyje Nemunėlio Radviliškyje 1975 m. įstojo į marijonų kongregaciją, o 1988 m. pakeltas kardinolu pasirinko šūkį...
Dr. Česlovas LAURINAVIČIUS, Vilnius Kadangi specialiai Jono Šliūpo veiklos nesu tyrinėjęs, ir kadangi konferencijai, skirtai Šliūpo 150-osioms gimimo metinėms, pasiruošti laiko būta nedaug, tai pasirinkau galimai optimalų ir tuo pačiu paprasčiausią variantą – pristatyti kelis J. Šliūpo rašytinės veiklos dokumentus, kurie atspindi kritinius pirmosios nepriklausomos Lietuvos raidos momentus. Tokiu būdu galima bus ne tik susipažinti...