www.voruta.lt Minime Vasario 16-ąją –Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Šis istorinis įvykis atsispindi ir Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose: Lietuvos Tarybos salė, signatarų portretai, fotografijos pasakoja Lietuvos valstybės atkūrimo istoriją. Prisiminimais pasidaliję vieno iš 1918 m. Vasario 16-osios Akto signatarų Jono Vileišio anūkai atskleidė ryškiausias akimirkas iš gyvenimo tarpukario Lietuvoje, kai teko bendrauti su seneliu, bei papasakojo...
Vasario 16-osios Akto signataras Jonas Vileišis Algirdas GRIGARAVIČIUS, Vilnius, www.voruta.lt Šioje istorijoje svarbus faktas, kad signataras 1922 m. gruodžio 7 d. pakeitė lapkričio 17 d. iš I seimo pasitraukusią mokytojauti rašytoją Gabrielę Petkevičaitę.[1] Mykolas Riomeris 1922 m. spalio 21 d. dienoraštyje fiksavo: „Pastaruoju metu krikščionys demokratai ir socialistai liaudininkai derasi dėl kompromiso. Kalbama, kad pastarieji siūlo...
Senosios Kriklinių kapinės, jose – savanorio Felikso Paskačimo kapas. Onos Striškienės nuotraukos Ona STRIŠKIENĖ, Panevėžio žygeivių klubo narė, www.voruta.lt Sau užduodu keletą klausymų ir keletą dienų mąstau apie tai. Savanoriai, kas jie? Kas juos surado ar jie patys susirado žinią – reikia ginti laisvę ir Tėvynę.? Ir išėjo, pasiėmę menką mantą. Išėjo, nes žinojo, kad reikia....
Tokio pavadinimo Gedimino Adomaičio straipsnis buvo išspausdintas 2005 02 17 d. laikraštyje „Lietuvos Aidas“, nr. 39 (9528). Čia teikiamas straipsnis su pakeitimais ir papildymais. Per visą Nepriklausomybės laikotarpį (1918 m. lapkričio 11 d. – 1940 m. birželio 15 d. dvidešimt vienoje vyriausybėje dirbo 100 Ministrų kabineto (MK) narių. Okupacijos pradžioje 17 kabineto narių jau buvo...
Albertas JUŠKA, Klaipėda Istorijos mokslas, kaip žinia, pašauktas nagrinėti žmonijos, atskirų tautų, valstybių praeitį. Savais metodais atskleisdamas, įvairiapusiškai vertindamas ūkio, kultūros, meno, politikos visuminę raidą, nusako ir visuomenės klasių bei atskirų jos grupių vystymosi ypatumus. Šio straipsnio tikslas – apmąstyti lietuvių t a u t i n ė s inteligentijos formavimosi kelią. Neginčijama tiesa: tautinė...
Jau keletą metų patriotai kelia daug klausimų, susietų su mūsų gyvenimu ir politika. Vienas iš jų: kodėl tylima apie bolševikų nužudytus Lietuvos ministrus. Ar tai tik gyvulinė baimė ar kiti išskaičiavimai, kurie paralyžiuoja mūsų visuomeninį gyvenimą ir politiką. Vilniaus miesto sąjudžio narys Gediminas Adomaitis paruoše išsamų nužudytų ministrų sąrašą. Monsinjoras Alfonsas Svarinskas, partizanų kapelionas, šį...
Gerbiamasis rašytojau, Su malonumu ir nauda perskaičiau Jūsų knygą „Vilnius : asmeninė istorija“ (2011). Šį laišką rašau Jums todėl, kad negaliu sutikti su vienu teiginiu, kuris gerokai iškreipia dokumentiškai patvirtintą didžiojo Lietuvos kėlėjo Petro Vileišio (1891-1926) istorinės misijos supratimą. Rašote: „Įtakingiausias iš „Dvylikos Vilniaus apaštalų penkiasdešimtmetis Petras Vileišis, sukaupęs pagrindinį kapitalą iš knygų kontrabandos, statydino tiltus...
Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis Pasąmonė Kokį paveikslą artimiausiu laiku nutapys Šarūnas Sauka, niekas nežino. Pasąmonė – tai labirintų visuma, o baimė joje paslėpta giliai. Štai kodėl iki šiol šloviname carą ir imperinės politikos tęsėjus, netapome ir nedovanojame diktatoriams jų tikrųjų atvaizdų. Bijome? Šaipomės iš patriotizmo. O gal vis dėlto Lietuva jau tapo laisva ir nustos švęsti...