Namas, kuriame gyveno V. Sladkevičius Dr. Virginija Elena BORTKEVIČIENĖ, dr. med. Juozas PRASAUSKAS, www.voruta.lt Kaišiadorys – vienas iš jaunesnių Lietuvos miestų, pirmą kartą paminėti 1590 m. Žmonės pasakoja, kad prieš kelias dešimtis metų, kol dar nebuvo nutiestas Vilniaus–Kauno geležinkelis, Kaišiadorys buvo tik keleto trobų sodyba. Prieš karą ir Lietuvos nepriklausomybės kūrimosi pradžioje Kaišiadorys buvo žinomi...
Elena ŽILINSKIENĖ, Trakų viešosios bibliotekos Tiltų filialo vedėja Artėjant Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjo, kraštotyrininko, kunigo Prano Bieliausko 130-ųjų metų jubiliejui, 2012 m. leidykla „Homo liber“ išleido jo knygą „Dienoraštis. 1920-1957“ (1). Tai trečioji kunigo istorinio ir kultūrinio palikimo knyga, išėjusi Lietuvos nepriklausomybės metais. Pranas Bieliauskas dienoraščius rašyti pradėjo 1915 m. „Matydamas, kaip kunigas Povilas...
Antanas LESYS, Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Vilnius Straipsnis skirtas Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios 100-mečiui Kazimieras Čibas gimė 1871 m. liepos 18 d. Vabalninko parapijoje, tuometinėje Žemaičių vyskupijoje. Paaugęs pagal anų laikų papročius sekmadienio rytais namuose giedodavo „gadzinkas“, ganydamas išdainuodavo visas kaimo dainas. Mokėjo groti vargonais. Pas vargonininką mokėsi natų, vargonų muzikos ir jį pavaduodavo. Paskui savarankiškai vargoninkavo...
Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius Nacionaliniame Lietuvos istorijos laikraštyje „Voruta“ jau buvo rašyta apie Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ šimtmetį, dar tebepublikuojama medžiaga apie pirmąjį šios draugijos pirmininką dr. Joną Steponavičių. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidarytoje parodoje kalbėjo graži „Ryto“ draugijos vėliava. Kam ir kada kilo mintis įsigyti būtent tokią vėliavą? Atsakyti į šį klausimą dalinai padės LMAVB...
Irena PETRAITIENĖ, Kaunas Gervėčiai: tėvas – pirmasis mokytojas Iš kurios pusės važiuotum į Gervėčius – iš Gėlūnų, Galčiūnų, Miciūnų, Mockos, Petrikų kaimų – iš visų pusių atsiveria kelrodė – Švč. Trejybės bažnyčia (1899–1903). Viena iš gražiausių Rytų Lietuvoje ir didžiausia katalikų šventovė Baltarusijoje: fasado bokštas siekia 61 metrą. Kelis kartus pavadinimą keitusi Gervėčių bažnyčia yra...
Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius Jonas Steponavičius (1880 03 10–1906–1947 12 08) – dvasininkas, filosofijos mokslų daktaras, pedagogas, administratorius, politikas, aktyvus 1920–1926 m. Lietuvos Seimų narys, visuomenės veikėjas, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmasis pirmininkas, aktyvus kovotojas dėl lietuvybės Vilnijos krašte, vienas iš Tėvynės apsaugos rinktinės organizatorių ir aktyvus veikėjas, apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu...
Telšių vyskupas Vincentas Borisevičius gimė 1887 m. lapkričio 23 d. Bebrininkuose, Paežerių valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje gausioje (13 vaikų) valstiečių šeimoje. Mokėsi Petrapilio šv. Kotrynos gimnazijoje. Baigęs Seinų kunigų seminariją, teologijos mokslus studijavo Fribūro (Šveicarija) universitete, kuriame įgijo teologijos licenciato laipsnį. 1910 m. buvo įšventintas kunigu. Tarp tikinčiųjų dirbo Suvalkų Kalvarijose, Minske ir Voroneže. Dirbdamas Minske...
Irena PETRAITIENĖ Sukako 140 metų, kai 1872 m. rugpjūčio 20 d. Zanavykų krašte, Šilgaliuose, gimė Pranciškus Būčys, Rytų apeigų vyskupas, marijonų generolas, profesorius, palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio bendražygis ir artimiausias draugas. Susitikimai dvasinėje akademijoje Į Lietuvoje vadintą Petrapilio-Sankt Peterburgo imperatoriškąją Romos katalikų dvasinę akademiją 1895 metais pirmą kartą įsiliejo toks gausus, net 25 lietuvių būrys....