Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Ne vienas Apšvietos epochos peripetijas analizavęs tyrėjas[1] nurodė, kad XVIII a. antroje pusėje visoje Europoje itin suintensyvėjo įvairių periodinių leidinių spausdinimas. Jų ne tik padaugėjo, bet ir pasikeitė pats formatas, turinys, o tai rodo, kad formavosi kitokia skaitytojų auditorija. Tuomet jau ne tik mokslininkai reprezentavo raštingumą puoselėjančią ir vertinančią publiką – pagrindiniu...
Turku pilis. Autorės nuotr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė,Vilnius, www.voruta.lt Mėgstantiems keliauti ir besidomintiems įvairiais Lietuvos istorijos įrašais vertėtų aplankyti viduramžius menančią buvusią Suomijos didžiosios kunigaikštystės sostinę Turku. Suomijos pietvakariuose, prie Baltijos jūros, abipus Aurajoki upės žiočių esantis miestas pradėjo kurtis per Švedijos surengtą pirmąjį kryžiaus žygį į Suomiją, apytikriai 1155 ar 1157 m. XIII a. pabaigoje buvo...
Dudhsagaro kriokliai. Goa, Indija Dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Indijos istorija, tradicijomis, papročiais domiuosi jau ne vienerius metus, tačiau aplankyti šią šalį išdrįsau tik šiemet. Tiesą sakant, sunkiausia buvo išsirinkti į kokią šio didžiulio ir itin kontrastingo krašto vietovę vykti. Galvoje kirbėjo įvairių vietų pavadinimai: šalies simboliu laikomas XVII amžiuje Indijos imperatoriaus Džahan šacho (1592–1666) mylimai...
Jurgita Žąsinaitė Gedminienė Kijeve įkurtame Lietuvos skvere Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Garsusis prancūzų rašytojas, lakūnas Antuanas de Sent Egziuperi, dalyvavęs II pasauliniame kare ir žuvęs vykdydamas karo užduotį, yra pasakęs, kad žmogus yra teisus tiek, kiek neapkenčia karo. Žinoma, tokia „neapykanta“ gali turėti labai daug formų ir raiškos būdų. Neapkęsti karo ir jam priešintis įmanoma įvairiai....
Jurgita Žąsinaitė–Gedminienė, www.voruta.lt Apie Rūsčio Kamuntavičiaus mokslo monografiją Gudijos istorija. Baltarusijos istorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2021 „Kodėl iki šiol neparašėme Gudijos istorijos?“ – tokiu įvadiniu klausimu prasideda neseniai pasirodžiusi Rūsčio Kamuntavičiaus mokslo monografija Gudijos istorija. Šis esminis klausimas pagrindžia mokslinio tyrimo svarbą, jo atsiradimo priežastis, net pasirinktą metodologiją: lyginti ir suprasti. Išties,...
Vaizdas į aukščiausią Europoje Rygos televizijos bokštą. Autorės nuotraukos Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, Ryga, Latvija, www.voruta.lt Atidžiau paskaitę lietuviškas patarles, priežodžius, posakius, įsitikinsime, kad juose vienas iš dažniausiai minimų svečių šalių miestų yra Ryga. Tūlas lietuvis ir piktuoju, ir gražiuoju minėjo Rygą: rengiasi kaip į Rygą; už kapeiką utėlę Rygon nuvarytų; ant tokio peilio boba į Rygą...
Žygimanto koplyčia prie Vavelio katedros Krokuvoje. Autorės nuotr. Dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, Krokuva, Lenkija, www.voruta.lt Prieš porą metų lankantis buvusiame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimų mieste Gardine ir tęsiant jau daugiau kaip prieš gerą dešimtmetį pradėtus su šiuo miestu susijusius kultūrinius, istorinius, literatūrinius tyrimus, nustebino išgirsta mintis, kad Gardine, kaip ir Krokuvoje, planuojama įrengti požeminį muziejų. Tai buvo...
Pranciškus Ksaveras Druckis-Liubeckis (http://belsmi.by/archive/article/20838) Dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai Druckiai-Liubeckiai[1] apytikriai XIX a. viduryje šiaurės rytinėje Gardino miesto dalyje, Stanislovavo priemiestyje įsigijo XVIII a. 7-8 dešimtmečiais statytą karališkąją Stanislovo Augusto Poniatovskio (1732–1798) užmiesčio rezidenciją. Dvaro sodyba dar buvo vadinama Stanislovavo vardu. Rezidenciją karaliui pagal garsaus architekto Giuseppe de Sacco iš Veronos projektą...
Rašytoja, vertėja ir mokslininkė dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė su šeima. Nuotr. iš dr. Jurgitos Žąsinaitės-Gedminienės asmeninio archyvo Irma STADALNYKAITĖ, Trakai, www.voruta.lt Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko gimimo dieną, kovo 7-ąją, rašytojai, vertėjai ir mokslininkei dr. Jurgitai Žąsinaitei-Gedminienei paskirta šiam signatarui atminti įsteigta ir jo vardu pavadinta kultūros premija. Dr. J. Žąsinaitei-Gedminienei jau perduoti premijos steigėjų sveikinimai,...
Maro mergelės atvaizdas. Asmeninis autorės archyvas Dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Apie didžiuoju maru[1] (lot. pestis) vadinamą 1708–1711 m. ligos protrūkį, išnaikinusį kone trečdalį visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų[2], yra išlikę nemažai pasakojimų, atsiminimų, įvairių vertinimų. Nurodomos konkrečios priežastys, sukėlusios epidemiją: nuo 1700 m. Abiejų Tautų Respubliką niokojęs Šiaurės karas, 1706–1708 m. kaimyninėje Prūsijoje užderėjęs itin...
Kristina JASKŪNIENĖ, Jonavos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos kultūrinių veiklų organizatorė Rugsėjo 7 d., minint Europos žydų kultūros paveldo dienas, Jonavos viešojoje bibliotekoje įteikta ketvirtoji kasmetinė respublikinė Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija. Premijos steigėjas – Jonavos rajono savivaldybės taryba. Šių metų laureatė – rašytoja Jurga Žąsinaitė. Jos 2019 m. išleistas romanas „MEMENTO GRODNO: dingusi Lietuvos Gardino istorija“...
Žurnalo „Voruta“ antrojo numerio viršelis. Viršelyje – Trakų Salos pilis vasarą (Jūratės Buivienės nuotr.) Įpusėjus birželiui skaitytojai varto antrąjį „Vorutos“ žurnalo numerį. Trisdešimt metų nuo 1989 m. spalio 24 d. leistas Lietuvos istorijos laikraštis „Voruta“ virto devyniasdešimt šešių puslapių žurnalu, kuris skaitytojus džiugins kartą per tris mėnesius, keturis kartus per metus. Žemiau pateikiame redaktorės Irmos...
Gardino Naujasis pasaulis. Autorės nuotr. Jurgita ŽĄSINAITĖ-GEDMINIENĖ, www.voruta.lt Kasmet savo šimtametį veidą keičiančiame Gardine įsikūręs dar seniūno Antano Tyzenhauzo (1733-1785) laikais pradėtas statyti Naujasis pasaulis. Tai – vienas unikaliausių miesto rajonų, esantis vos per kelius žingsnius nuo centro (tarp M. Gorkio ir E. Ožeškovos gatvių), jame glaudžiasi XVIII, XIX, XX a. statiniai, pastabiai akiai regimi čia...
Meilės laiptai Gardine. Autorės nuotraukos Jurgita ŽĄSINAITĖ-GEDMINIENĖ, Gardinas, Baltarusija, www.voruta.lt Vytauto Didžiojo, Stepono Batoro, seimų miestu vadinamas Gardinas pastaruoju metu sulaukia vis daugiau keliautojų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų istoriją mylinčių ir norinčių ją nuodugniau pažinti Europos kraštų. Paskata aplankyti Baltarusijai priklausantį miestą-muziejų, matyt, nėra sietina vien tik su beviziu įvažiavimu ‒...
Vyrų gimnazija Gardine XIX a. Gardino istorijos ir archeologijos muziejus Dr. Jurga ŽĄSINAITĖ-GEDMINIENĖ, www.voruta.lt Stanislovo Augusto Poniatovskio (1732-1798) laikais Gardinas, vadintas karališkuoju, Jo Didenybės miestu, tituluotas antrąja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostine, tuo metu po kraštą keliavusių svečių šalių memuaristų buvo lyginamas su klestinčiais Vakarų Europos centrais. Aprašytas precedento neturįs, 15 metų (1765‒1780) šlovės laikotarpis, sietinas...
Tomasz Makowski. 1600 m. graviūra su Gardino panorama. Senoji pilis yra į kairę nuo tilto per Nemuną. www.miestai.net nuotr. Jurgita ŽĄSINAITĖ – GEDMINIENĖ, www.voruta.lt 1793 m. birželio 17 d. Gardine[1] posėdžiauti pradėję paskutiniojo Abiejų Tautų Respublikos Seimo nariai įvairių tyrinėtojų dažnai vertinami neigiamai, nurodant, kad tai buvę ne itin žinomi to meto veikėjai, tesiekę asmeninės...
Gardino karališkoji medicinos mokykla, dailininko, LDK paveldo sergėtojo Napoleono Ordos (1807-1883) piešta 1861-aisiais – metu, kuomet pastatas priklausė didikams Czetwertyńskiams (reprodukcija iš monografijos Napoleonas Orda: Senosios Lietuvos architektūros peizažai, sud. Vytautas Levandauskas, Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006, p. 64). Jurgita ŽĄSINAITĖ – GEDMINIENĖ, www.voruta.lt Vienas iš reikšmingiausių Gardino seniūno, karališkųjų ekonomijų administratoriaus,...
Книга о вере, Гродно: в типографии Гроденской, 1785 (НББ, ОФХ-12РК28714К). Jurgita ŽĄSINAITĖ-GEDMINIENĖ, www.voruta.lt XVIII a. antroje pusėje išskirtinę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimų miesto Gardino gyventojų dalį sudarė iš Rusijos dėl religinių persekiojimų ir socialinės priespaudos pabėgę sentikiai. Jų emigracija į LDK žemes prasidėjo dar XVII a. paskutiniais dešimtmečiais, po to, kai patriarchas Nikonas (1605-1685) ir...
Gardinas. Jurga ŽĄSINAITĖ-GEDMINIENĖ, Gardinas, Baltarusija, www.voruta.lt Lietuvos kultūros istorijos tyrimuose ženklią vietą užima Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų gyvenimo ekonominės ir socialinės raidos svarstymai. Žinia, didžiausias dėmesys skiriamas Vilniui ir Kaunui. Šie du miestai, lietuviškoje istoriografinėje tradicijoje funkcionuojantys kaip tam tikri epicentrai, į istorinius-geografinius paribius nustūmė kitas, ne mažiau LDK istorijai svarbias vietoves. Taip yra nutikę...
Indrė Urbaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Amžininkai Gardiną lygino su klestinčiais Vakarų Europos centrais, tokiais kaip Paryžius, Londonas, sako apie XVIII a. antrosios pusės Gardiną disertaciją parašiusi dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. „Nelabai žinomame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės užkampyje buvo skaitomi Denis Diderot, Voltaire`as. A. Tyzenhauzas susirašinėjo su Rousseau ir diskutavo apie tinkamą respublikos valdymą. Įsteigta...