Vytautas (centre) vadovauja LDK kariuomenei Žalgirio mūšyje (J. Matejko paveikslas Žalgirio mūšis, aliejus, 1878, Varšuvos nacionalinis muziejus) Skaitytojų dėmesiui siūlome 2012 m. istorijos laikraštyje „Voruta“ 2012 m. skelbtą interviu su akademiku Zigmu Zinkevičiumi. „Vorutos“ pokalbis su akad. prof. habil. dr. Zigmu Zinkevičiumi, parengusiu spaudai knygą „Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas“, kurioje pateikiami svarbiausi istorijos faktai bei...
Ant Kartupėnų piliakalnio piliakalnio stovėjo Bisenės pilis (Bisena, Bisin), kurią 1283 m. žiemą sudegino Vokiečių ordinas, pirmoji kryžiuočių užpulta pilis Lietuvoje. Jurbarko rajonas. Jūratės Korsakaitės foto Ruslanas Baranauskas humanitaras, www.voruta.lt Kiekvienos šalies istorikui privalo rūpėti fundamentaliausi klausimai: iš kur mes atsiradome, kas tokie esame, kokias išvadas galime pasidaryti iš praeities. Jeigu kalbėti apie Lietuvos, kaip etnoso, pirmapradį genotipą, būtina diferenciacija į tris aiškius...
Lietuvos karaliaus Mindaugo portretas. Autorė Lina Kalinauskaitė Rasa BAŠKIENĖ, www.bernardinai.lt Apie Lietuvos istorijos prarastas raidos galimybes, nutrūkus karaliaus Mindaugo pradėtajai karališkajai dinastijai, kalbamės su istoriku, humanitarinių mokslų daktaru LIUDU JOVAIŠA. Kodėl Mindaugui buvo svarbu tapti karaliumi? Kokiomis aplinkybėmis jis buvo karūnuotas? Galbūt Mindaugas suprato, kad karaliaus titulas buvo reikšmingas, siekiant tapti visateisiu nariu to laikmečio...
Artūras Slapšys, Lietuvos karalienės Mortos portretas Rasa Baškienė, www.bernardinai.lt Karaliaus Mindaugo žmona karalienė Morta yra pirmoji lietuvė moteris, kurios vardas išnyra iš istorijos glūdumų. Eiliuotoje Livonijos kronikoje rašoma, kad atvykusį iš Rygos Livonijos ordino magistrą Andrių Štirlandietį „pasveikino ir karalienė, meilingai žengusi į menę“. 1251 m. ordino magistro iniciatyva įvyko Mindaugo, jo žmonos Mortos, sūnų...
Gintautas Tamulaitis, Aleksandras Vitkus. www.veteranai.lt Kad Mindaugas tapo pirmuoju susidariusios Lietuvos valstybės vadovu pripažįsta visi istorikai. Ne veltui jo atminimas yra įamžintas ne vienoje vietoje: paminklinis akmuo Juozapinės kalne (1990 m.), Vilniaus centre (2003 m.), Mindaugo 750-osioms metinėms nukalta 200 litų moneta (2003 m.), paminklas Mindaugui ir karalienei Mortai Agluonoje (2015 m.), tačiau visą Mindaugo...
Vembūtų piliakalnio prieigos. Eglės Sakaitės nuotr. Aleksandras SAKAS, Klaipėda, www.voruta.lt Kaip ir kasmet, rugpjūčio pirmąją Klaipėdoje kelsime senąją geltonai raudoną miesto vėliavą. Per iškilmes ne kartą bus ištarta: 1252-ieji metai, Memelburgo pilis. O jei grįžtume į metus antrus iki šios datos ir prisimintume lemtingą lūžį, be kurio Klaipėda tąsyk dar nebūtų gimusi? Iškart noriu pabrėžti,...
Prūsų žemės Dr. Virginija Elena Bortkevičienė, dr. med. Juozas Prasauskas,www.voruta.lt Lietuvos karalius Mindaugas labai nusipelnė lietuvių tautai, nes suvienijo daugumą baltų žemių, jo įtaka buvo jaučiama Skalvijoje, Nadruvoje, Sūduvoje. Mindaugas pasižymėjo kaip geras karvedys, diplomatas ir politikas. Jam visada buvo svarbiausi lietuvių tautos ir valstybės interesai. Be to, Mindaugas buvo krikščionis iš išdidžiosios raidės....
Karalius Mindaugas ir jo žmona Morta Dr. med. Juozas PRASAUSKAS, Dr. Virginija-Elena BORTKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Senovėje nebuvo tvirtų valstybes skiriančių sienų. Ir Lietuva jų neturėjo. Gyveno kelios baltų gentys greta viena kitos. Labiausiai jas vienijo kalba, nors ir turinti daug tarmių. Prūsai, latviai, lietuviai: aukštaičiai, žemaičiai – visi jie buvo baltai, turėjo daug bendrų papročių, bet...
Didžiausioje Latvijoje Agluonos bazilikoje šį sekmadienį – rugsėjo 20 d. – bus atidengtas paminklas karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai. Jis žymės Lietuvos karaliaus mirties vietą. Mindaugas su latgalių kilmės žmona Morta ir jų vaikais primena bendras lietuvių ir latvių šaknis. Paminklo atidengimas – tai vienas iš Baltų vienybės dienos (rugsėjo 22-osios), kuriai bus skirtas šis...
Jūratė MIČIULIENĖ Literatūrologas Algimantas Bučys, palyginęs šešis popiežiaus laiškų Mindaugui originalus ir šių dienų istorikų vertimą, konstatavo: „Falsifikatas. „Lithuaniae regnum“ (karalystė) sąmoningai išversta į „Lietuvos kraštas“. Mokslininkų elitas neseniai aiškinosi, kodėl vadinamosios Lietuvos karalystės bylos iki šiol nesiseka išnagrinėti. Bendrame Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvos kariuomenės organizuotame seminare „Lietuvos valstybės statusas XIII-XIV amžiuje“...
Jonas UŽURKA, ats. plk. lt., rašytojas, kūrybinio projekto „Lietuvos istorija romanuose“ autorius Ši tema itin nepopuliari ypač tarp okupacinių laikų istorikų. Na, o politikai – įstatymleidėjai bei kitos partinės valdžios bijo garsiai ir išsižioti apie mūsų Tautos teisę į istorinę restituciją, nors kuluaruose ir kalba apie tai. Reikalas štai kame. Atkovojus Nepriklausomybę vis garsiau kalbama...
Donatas JANUTA Praėjusiais metais Lietuvos Respublikos užsienių reikalų ministerijos (URM) užsakymu išleista „Lietuvos istorija“. Šiais metais, taip pat URM užsakymu ir jai finansuojant, pasirodė tos knygos vertimas į anglų ir penkias kitas užsienio kalbas. Siekiant pristatyti Lietuvą visam pasauliui, šių vertimų egzemplioriai jau išsiųsti Lietuvos ambasadoms ir konsulatams. Taip amerikiečiai, prancūzai, vokiečiai ir kiti, paskaitę...
Dr. Algimantas LIEKIS 2013 m. gegužės 31 d. LR Seimo Konstitucijos salėje įvyko mokslininkų, politikų konferencija-diskusija, skirta neseniai išėjusiai istoriko Algimanto Liekio monografijoje „Prezidentinė Lietuva (1919 – 1920, 1926 – 1940)“ iškeltoms problemoms aptarti. Skaitytojų dėmesiui knygos autoriaus kalba konferencijoje-diskusijoje. Apie pirmąjį Lietuvos Prezidentą Antaną Smetoną nemažai rašyta. Tačiau, sekant sovietmečio istoriografija, daugiausia neigiamai, kaip...
Šalia didžiulės senosios Lietuvos valstybės yra maža lietuvių tauta. Kaip ši tauta galėjo sukurti tokią valstybę, tirdami rašytinius šaltinius nesužinosime. Tačiau tam reikalui daug duomenų teikia istorinė (diachroninė) kalbotyra, archeologija, etnologija ir antropologija. Šie duomenys patikimesni už rašytinius šaltinius, neretai piktavalių žmonių klastojamus, be to, nušviečia tolimus laikus, kurių nesiekia rašytiniai šaltiniai. Visa tai ignoruojantys...
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius „Vorutos“ skaitytojus negalėjo nesudominti Aleksandro Zajančkausko straipsnyje „Vorutos paslaptis“ (2013 m. kovo 2 d.) aprašytos Jono Jaunučio Savicko šio vardo pilies paieškos, kurios privedė prie išvados, kad Mindaugo Voruta buvusi dzūkų krašte, Varėnoje. Tuo atveju ji negalėjo priklausyti Mindaugo tėvonijai, nes Mindaugas nebuvo jotvingis, taigi jis nekilo iš dabartinio...
Akad. prof. habil. dr. Antanas TYLA, Vilnius Mes pažymime ir švenčiame 95-ąsias Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo metines – Vasario 16-ąją. Minėdami šią ypač svarbią Lietuvos valstybei šventę, mes kiekvienas jos kontekste savaip randame ir save. Vasario 16-oji išdalino mums visiems bendrą gyvenimo ir vienybės krypties rodyklę. Trumpam sustokime ir apžvelkime keletą Vasario 16-osios Akto aplinkybių ir...
Tomas BARANAUSKAS, Vilnius Kalendorinės sukaktys dažnai mums suteikia progą suaktualinti sau vieną ar kitą istorijos epizodą. Antai 2009-aisiais vienu iš svarbiausių įvykiu, apie kurį buvo rašomi straipsniai, mokslinės ir grožinės knygos buvo tapęs pirmasis Lietuvos paminėjimas istorijos šaltiniuose ir su juo susijusi šventojo Brunono misija baltų žemėse. Praėjo metai ir šį, rodėsi, svarbiausią Lietuvos istorijos įvykį (kaip...
Violeta RUTKAUSKIENĖ, Čikaga, JAV Gruodžio 25-oji diena daugeliui pasaulio žmonių yra viena iš svarbiausių metų švenčių, kuria simboliškai pažymimas Kūdikelio Jėzaus gimimas Betliejuje. Seniausia kalėdinė istorija, aprašyta Šventuose raštuose, pasakoja, kaip, tąsyk danguje sužibus ryškiai žvaigždei, pasaulis sužinojo džiugią žinią apie Kristaus ir tautų Karaliaus – visų karalių Karaliaus – gimimą. Iš jos sužinome, kaip...
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Tokį klausimą esu gavęs ne iš vieno „Vorutos“ skaitytojo. Jiems rūpi karaliaus sąvoka. Ką vadiname karaliais? Ar senosios Lietuvos valstybės valdovus galima vadinti karaliais? Apie visa tai ir bus šiame straipsnyje kalbama. Karaliai yra, vaizdingai kalbant, dviejų rūšių: 1) valdovai, neturintys virš savęs siuzereno (turinčio jam pavaldžių vasalų...
LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei LR Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei LR Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui Lietuvos istorijos istituto direktoriui Rimantui Mikniui LR Seimo nariams Žiniasklaidai Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos P A R E I Š K I M A S Dar kartą dėl Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo Vilnius 2012 07 04 Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus...
Algirdas PATACKAS, Kaunas Žemaitija – vienas iš slėpiningiausių Lietuvos kraštų. Nelygstamas yra Žemaitijos įnašas į Lietuvos istoriją, tačiau jos pačios istorijoje yra dar daug nežinomybės. Apie žemaičius, jų radimąsi rašyta yra daug, bet būta „perdaug rašto, permažai krašto“, t. y. perdaug dėmesio skirta istoriniams šaltiniams ir per mažai pačiai žemaičių oikumenai, būtovei, jos kraštovaizdžiui. Bandysime...