LGGRTC vadovas dr. Arūnas Bubnys Siekiant iš esmės išspręsti Vilniaus miesto savivaldybės prašymą įvertinti naujai kuriamo viešojo objekto – Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 m.) nario, karininko ir diplomato, 1941 m. Lietuvių aktyvistų fronto (LAF, 1941 m. Berlynas) įkūrėjo Kazio Škirpos atminimo lentos ant pastato Gedimino pr. 40/ Vasario 16-osios g. 1 – klausimą, po to, kai Komisija...
Kazys Škirpa Aurelija Juodytė, Vyresnioji patarėja rinkodarai ir komunikacijai LGGRTC /Okupacijų ir laisvės kovų muziejus/ Tuskulėnų memorialas, www.voruta.lt Informuojame, kad Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos, dar vadinamos Desovietizacijos/ Dekomunizacijos komisija, pirmininkas Vitas Karčiauskas neleidžia komisiją aptarnaujančiam personalui vykdyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro...
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Lietuva negali be eilinės erzelynės: štai vėl iš kapo keliame Lietuvai atsidavusį diplomatą ir patriotą Kazį Škirpą. Kas su valdžios nesankcionuotu atminimo lentos kabinimu, kas su „kuvaldomis“ ir rankų išsukinėjimais senjorams, kas su sausa ir akla savivaldybės klerkų teisine retorika… Skandalas laikinai nuščiuvo, nes jį tiesiogine ir bendrąja prasme...
Atminimo lenta. Vytauto Laskausko nuotr. Zigmas Tamakauskas – LLKS štabo viršininko pavaduotojas, LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės Kultūros ir meno būrio šaulys, Kaunas, www.voruta.lt Šie metai prasidėjo minint Lietuvos vėliavos pakėlimo Gedimino kalne 105-ąsias ir mūsų literatūros klasiko Kristijono Donelaičio gimimo 310-ąsias metines. Toliau sekė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16...
Vokiečių tankai J. Basanavičiaus g. Vilniuje. Tolumoje plevėsuoja Trispalvė. 1941 m. birželio 24 d. Sakalo Gorodeckio asmeninio archyvo nuotrauka Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Prieš 81-rius metus įvykęs Birželio sukilimas gali būti prilygintas nebent Vytauto Didžiojo žygiams, ryžtingam Klaipėdos atsiėmimui 1923-ųjų sausį arba net Sąjūdžiui, atvedusiam į sovietinės imperijos laidotuves. Tiesa, su tam tikromis išlygomis,...
Straipsnio autorių nuotraukos Kostas Ivanauskas, Antanas Kliunka, Vidmantas Petras Kuprevičius, Vilnius-Namajūnai, www.voruta.lt Š. m. rugpjūčio 17 dieną (K. Škirpos 41-ųjų mirties Vašingtone metinių išvakarėse; taip sutapo) pulkelis Savanorių Kūrėjų Parlamento gynėjų, savanorių ir šaulių, vyko į Pasvalį, Saločius, Namajūnus, Biržus ir Gerkiškius. Kryptinga kelionė labai pasisekė: Namajūnuose, K. Škirpos tėvonijoje, prie savanoriui, pulkininkui ir diplomatui...
Vytautas SINICA, www.propatria.lt Birželio mėnesį prekyboje pasirodys Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro specialisto Daliaus Stanciko studija „Kūju per Lietuvos istorija“ (įvadinis straipsnis prof. Rasos Čepaitienės). Knygoje autorius pirmąkart pateikia išsamų ir visapusišką atsaką Rūtos Vanagaitės ir daugelio kitų paleistai melo apie lietuvių tautos rezistenciją lavinai. Nesusitelkdamas į kurį vieną atvejį D. Stancikas analizuoja ryškiausius rezistencijos...
LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt Pirmojo pasaulinio karo pabaigon Rusijos teritorijoje po revoliucijos ėmė organizuotis lietuviai kariai. Organizacijos centro komiteto narys leitenantas Kazys Škirpa iš Peterburgo buvo pasiųstas Ukrainon ryšininku su ten besikuriančiais tautiniais lietuvių vienetais. Taip pokalbį su vienu iš lietuvių tautinių dalinių organizatoriumi leitenantu K. Škirpa pradėjo „Amerikos balso“ žurnalistas Jurgis Blekaitis....
Algimantas ZOLUBAS Vis nenurimsta žymius rezistencijos dalyvius Kazį Škirpą, Juozą Brazaitį ir Joną Noreiką dalyvavimu žydų genocide kaltinantys asmenys. Savo kaltinimams pagrįsti į viešumą jie vis mesteli įvairių „dokumentų“ ir „liudijimų“. 1941 m. birželio sukilimą surengė ir vykdė Lietuvių aktyvistų frontas (LAF), kurio iniciatorius ir vadovas buvo Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vokietijai Kazys Škirpa....
Vytautas BUDVYTIS, Kaišiadorių muziejaus muziejininkas Minime 95-ąsias Žaslių (Kaišiadorių raj.) kautynių, vykusių 1919 m. balandžio 2-8 d. tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos karinių pajėgų, metines. Šios kautynės buvo vienas svarbesnių 1918-1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovų bolševikų fronte etapų. Jų metu bolševikai buvo nustumti Mijaugonių kryptimi ir tuo būdu buvo galutinai sutrukdytos jų pastangos pro Alytų...
Vidmantas VALIUŠAITIS Sukilėlio prisiminimų kaleidoskope – lenkai, bolševikai, naciai, žydai, lietuviai. Mindaugas Julius Bloznelis – inžinierius, technologijos mokslų daktaras, antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvis. Aštuoniolikmetis dalyvavo 1941 m. birželio sukilime, vokiečių okupacijos metais veikė Lietuvių fronto antinaciniame pasipriešinime. Vienas iš 1944 m. pabaigoje įkurtos nelegalios organizacijos „Lietuvos išlaisvinimo taryba“ steigėjų ir vadovų. 1945 m. balandį...
Vlada ČIRVINSKIENĖ, Pasvalys Karas sugrąžino nepriklausomybės viltį Antrasis pasaulinis karas Lietuvą pasiekė 1941 m. birželio 22 d., kai Vokietija pradėjo karą prieš SSRS. Į Lietuvą įžengę vokiečiai buvo sutikti kaip gelbėtojai iš sovietų valdžios. Karas sugrąžino ir nepriklausomybės viltį. Todėl jau birželio 23-osios ankstyvą priešaušrį prasidėjo lietuvių sukilimas. O rytą Kauno radijas paskelbė, kad atkuriama...
LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Kviečiame paskaityti pokalbį su Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininku, pulkininku, pirmuoju Lietuvos kariuomenės savanoriu Kaziu Škirpa. Jis buvo vienas iš lietuvių tautinių dalinių organizatorių Rusijoje, stengėsi Rusijos lietuvių kariuomenės dalinius perkelti į Lietuvą. 1919 m. sausio 1 d. su būriu Lietuvos savanorių Gedimino pilies bokšte jis iškėlė Lietuvos vėliavą. Pulkininką...
Astrida PETRAITYTĖ, Vilnius Ugninis stulpas. 25 metai be Juozo Brazaičio : laiškai, dokumentai, liudijimai. – Sudarytojas ir redaktorius Vidmantas Valiušaitis. – Kaunas: „Į Laisvę“ fondo Lietuvos fil., 2000. – 584 p. „O be to, dar gaišau laiką ir su sovietinės propagandos leidiniais, kuriuose esu kaltinamas žydų persekiojimu“ (p. 484) – skaudžiai nutvilkė sakinys. Taip jau...
Aras LUKŠAS Prieš 85 metus, naktį į 1927 metų kovo 15-ąją, žlugo kairiųjų rengtas valstybės perversmas, kuriuo socialdemokratai ir valstiečiai liaudininkai mėgino atkurti konstitucinę tvarką, naudodami tokius pačius metodus, kaip ir 1926 metų gruodžio 17-ąją Respublikos prezidentą nuvertę pučistai. 1934 metų balandžio 4 dieną opozicinis valstiečių liaudininkų dienraštis „Lietuvos žinios“ paskelbė tokio turinio žinutę (kalba...