Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius 2013 m. sausio 24 d. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaryta paroda „1939–1940 m. Lietuvoje internuoti lenkai“. Joje panaudota medžiaga yra iš Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Danijos institutų, muziejų ir privačių asmenų kolekcijų. Paroda veiks iki vasario 28 d. Dvidešimtyje chronologiškai išdėstytų parodos stendų eksponuojamos fotografijos, spaudos publikacijos, dokumentai, žemėlapiai ir...
Lietuva – Lenkija
Prielinksnis „na“ ir „w“ lenkų kalboje. Dėl prielinksninių junginių „na Litwie“ // „w Litwie, na Litwę“ // „do Litwy“
Nijolė BIRGELIENĖ, Punskas Atsakymas į skaitytojos paklausimą dėl Vinco Martinkėno straipsnio „W Litwie czy na Litwie?“* Universaliame lenkų kalbos žodyne (Uniwersalny słownik języka polskiego, t. 1–4, red. S. Dubisz, Warszawa: PWN, 2003) prielinksnio w reikšmių suskaičiuojama 27, o na – 28. Taip pat nurodoma, kad prielinksnis na vartojamas sakiniuose, kurie informuoja vykstant ką nors vietoje,...
Kaip savi šaudo (tiksliau – spjaudo) į savus
Prof. Alvydas BUTKUS, Kaunas Gal ir atsibodusi ši tema, tačiau ryškėja vienas įdomus aspektas – Lietuvoje yra du atkaklūs spjaudytojai į savo šalies istoriją, kurie šiaip jau turbūt nesusėstų prie bendro stalo. Vienas iš jų – VU istorikas ir Lietuvos TV šoumenas, kiekviena patogia proga kartojantis Varšuvos kolegų nuomonę, kad 1920 m. spalio mėn. jokios...
T. Baranauskas. 2013-ųjų metų Lietuvos istorijos jubiliejai padės prisiminti savo kilmę
Tomas BARANAUSKAS, Vilnius Kalendorinės sukaktys dažnai mums suteikia progą suaktualinti sau vieną ar kitą istorijos epizodą. Antai 2009-aisiais vienu iš svarbiausių įvykiu, apie kurį buvo rašomi straipsniai, mokslinės ir grožinės knygos buvo tapęs pirmasis Lietuvos paminėjimas istorijos šaltiniuose ir su juo susijusi šventojo Brunono misija baltų žemėse. Praėjo metai ir šį, rodėsi, svarbiausią Lietuvos istorijos įvykį (kaip...
Ir Lietuvos Karalius atvyks per Kalėdas…!
Violeta RUTKAUSKIENĖ, Čikaga, JAV Gruodžio 25-oji diena daugeliui pasaulio žmonių yra viena iš svarbiausių metų švenčių, kuria simboliškai pažymimas Kūdikelio Jėzaus gimimas Betliejuje. Seniausia kalėdinė istorija, aprašyta Šventuose raštuose, pasakoja, kaip, tąsyk danguje sužibus ryškiai žvaigždei, pasaulis sužinojo džiugią žinią apie Kristaus ir tautų Karaliaus – visų karalių Karaliaus – gimimą. Iš jos sužinome, kaip...
Rašytojas Edmundas Malūkas – ko palinkėsiu?
Jau žinau: susitikimai su skaitytojais daugmaž vienodi. Kai nuvažiuoju į kokį Lietuvos kaimą, bažnytkaimį ar miesto biblioteką, manęs klausinės visko nuo XIII-XVI a. Lietuvos istorijos iki šiandienos Lietuvos politikos. Žodis „rašytojas“ žmonėms asocijuojasi su „protingu“, daug žinančiu ir be galo atviru žmogumi. Būna išimčių, tarkim, Vilniaus universiteto filologus domino tik kūrybos proceso ypatumai, o Alantos...
Prisiminimai apie Lietuvoje internuotus lenkus
Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius 2012 m. lapkričio 22 d. LR Seimo II rūmų parodų galerijoje iškilmingai atidaryta paroda „1939–1940 m. Lietuvoje internuoti lenkai“. Kilnojamąją parodą parengė Tautos atminties institutas (IPN, Lenkija), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ir Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejus. Parodoje panaudota medžiaga iš Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Danijos institutų,...
LDK istorija dailininko Giedriaus Kazimierėno kūryboje
Laima TUBELYTĖ-KRIUKELIENĖ, Utena „Man svarbus karo, vizualaus triukšmo ir rimties, sakralios tylos kontrastas“ – taip savo kūrinį „Rūstybės diena“ apibūdino Lietuvos tapytojas prof. Giedrius Kazimierėnas. Prisipažinsiu, labai laukiau 2012 m. lapkričio 21 d., kada Medininkų pilyje (Medininkų km. Vilniaus raj.) išvysiu Lietuvos tapytojo G. Kazimierėno meno kūrinį „Rūstybės diena“. Nuo tos akimirkos, kai sužinojau, kad...
Ar Gediminas buvo karalius?
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Tokį klausimą esu gavęs ne iš vieno „Vorutos“ skaitytojo. Jiems rūpi karaliaus sąvoka. Ką vadiname karaliais? Ar senosios Lietuvos valstybės valdovus galima vadinti karaliais? Apie visa tai ir bus šiame straipsnyje kalbama. Karaliai yra, vaizdingai kalbant, dviejų rūšių: 1) valdovai, neturintys virš savęs siuzereno (turinčio jam pavaldžių vasalų...
Geidžiamiausios Lietuvos istorijoje senmergės Kotrynos Jogailaitės suomiškoms vestuvėms Vilniuje – 450 metų
Rimvydas VALATKA Toje vietoje, kur dabar vėl statomi Valdovų rūmai, prieš 450 metų surengtos tokios vestuvės, kokios, jei tik Holivudo scenaristai būtų skaitę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos (LDK) istoriją, seniai būtų tapusios „Oskarais“ nominuoto kostiuminio nuotykių filmo siužetu. 1562 metų spalio 4-ąją Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto sesuo Kotryna Vilniuje, kuriame be pertraukos gyveno...
Diskusija „Lietuva nuo Suvalkų sutarties iki 2012 metų“
2012 m. spalio 8 d. (pirmadienį) 17 val. „Vilnijos“ draugijos Kauno skyrius kviečia atvykti į Kauno įgulos karininkų ramovės Kunigaikščių menę (Mickevičiaus g. 19, Kaunas), kurioje vyks diskusija „Lietuva nuo Suvalkų sutarties iki 2012 metų“. Apie Lietuvos ir Lenkijos Suvalkuose pasirašytą sutartį kalbės dr. Audronė Veilentienė Apie šiandien iškilusias problemas Rytų Lietuvoje ir santykiuose su...
Šiukšlintojai
www.voruta.lt Trakus lanko tūkstančiai turistų. Daugelio maloniai laukiame, nes jie ne tik susipažįsta su Lietuvos istorija, bet ir palieka nemažai pinigų, įsigydami suvenyrų, valgydami, linksmindamiesi… Vis dėlto pasitaiko nemalonių išimčių. 2012 m. rugsėjo 15 d. portalas 15min.lt paskelbė, kaip turistai, įtariama lenkų, Trakų mieste, eidami į geležinkelio stotį, paliko daugybę šiukšlių. Paprastai jos yra išmetamos...
Krokuvos universitetą puošia ir lietuviški ženklai
Violeta RUTKAUSKIENĖ, Čikaga Paprastai kalbėdami apie Lietuvą, jos sostinę Vilnių, kultūrinį ir istorinį jo palikimą, mėgiame pabrėžti, kad mūsų krašto istorijai bei kultūrai daug įtakos turėję čia gyvenę ir kūrę kitų tautų žmonės: lenkai, žydai, rusai, čekai ar vokiečiai. Bet ir mes dabar jau vis dažniau pastebime ir išgirstame apie lietuvių kulturinį bei istorinį palikimą...
Užmiršta dar viena valkšna per mūsų tautą
Ričardas KALYTIS, Vilnius Nesenai savo bute išgirdau skambutį. Apysenis žmogus pasiklausė ar čia gyvena toks žmogus. Paminėjo mano pavardę ir paklausė ar pažįstu Henriką Sodonį. Supratau, apsikabinome. Prisiminiau tą šaltą Sibiro žiemą, kai prakiurus valčiai, skendome Angaroje. Prie kranto dar priplaukiau, bet ant ledo užsiropšti jau nebegalėjau, jėgos seko. Nors tai buvo gyvenvietė ir žmonių...
Seinų mokytojas: Lenkijos visuomenė žino, kad „Wilno jest nasze“
Lenkijoje mėgstama sakyti, kad mūsų mokyklos yra viskuo aprūpintos ir jose dėstoma tik lietuviškai. Tai yra visiška netiesa. Jei ir kažkas dėstoma lietuviškai, tai iš lenkiškų vadovėlių, nes lietuviškų labai trūksta“, – tvirtina Seinų „Žiburio“ mokyklos istorijos mokytojas, Lenkijos lietuvių bendruomenės tarybos pirmininkas, šio krašto istorikas Tadas Bagdonavičius, pasakojantis apie vis agresyvėjantį Lenkijos požiūrį į...
„Gazeta Wyborcza“ apžvalgininkas siūlo Lenkijai atsiprašyti Lietuvos už Vilniaus krašto atėmimą
Lenkijos žurnalistas, dokumentalistas ir apžvalgininkas Marcinas Wojciechowskis siūlo savo šaliai oficialiai atsiprašyti Lietuvos už „Želigovskio maištą“ – 1920 m. įvykius, kuomet Lenkija iš Lietuvos atėmė Vilniaus kraštą. Tokį pasiūlymą M. Wojciechowskis išdėstė dienraštyje „Gazeta Wyborcza“, oponuodamas kitame dienraštyje „Rzeczpospolita“ apžvalgininko Piotro Skwiecinskio išsakytiems raginimams Lietuvos atžvilgiu laikytis kietesnės pozicijos. „Tarptautiniuose santykiuose didesnė atsakomybė visuomet tenka...
A. Nikžentaitis. Užmirštasis Abiejų Tautų Respublikos lietuvis
Alvydas NIKŽENTAITIS Pastaruoju metu nemažai diskusijų Lietuvoje kelia santykio su lenkų tautine grupe, nacionalistų eitynių Kovo 11–ąją klausimai. Drįstu pastebėti, jog šiose diskusijose kalba sukasi apie pakankamai svarbų klausimą – lietuviškąją tapatybę šiandien ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Tokią mintį formuluoti leido prasidėjusi diskusija tarp politiko Eligijaus Masiulio ir istorikės, istorinių romanų autorės Ingos Baranauskienės. Į...
Lietuvoje iki šiol ieškoma LDK epochos lobių
Natalija ZVERKO Lietuvos lobiai, kurie minimi dar antrajame Lietuvos Statute 1536 metais, neduoda ramybės ir šių dienų lobių ieškotojams. Apsiginklavę specialia įranga, jie ieško ir randa tai, kas anksčiau buvo grynas atsitiktinumas. Pavyzdžiui, Adomo Mickevičiaus poezijos rinkinyje paslėptą lobį jo savininkas antikvaras aptiko visiškai atsitiktinai, po eilinio nesėkmingo bandymo parduoti šią knygą. Apie tai rašo...
Įvykiai ir žmonės tokie, kokius juos matė Mykolas Riomeris
Rimantas JOKIMAITIS, Vilnius Lietuvoje gerai žinomas Mykolo Riomerio (Römer) vardas. Tiesa, sovietmečiu jo pavardė kažkodėl buvo rašoma Rėmeris (žr. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija ir kt.), o dabar dažnai – Romeris. Šiame tekste Römerį vadinsime Riomeriu, nes vokiška „ö“ lietuviškai skamba „io“. Išgirdęs sakant Riomeris, Mykolas Römeris suprastų, kad kalbame apie jį, o dėl Rėmerio ar dėl...
Kaip istorikai naikino Vilniaus okupaciją
Vytautas VISOCKAS, Vilnius 2011 m. spalio 13 d. dalyvavau Vilniaus universiteto Senato salėje įvykusiame pirmame renginyje iš ciklo „Atminties kultūrų dialogas ULB erdvėje“. Gruodžio 15 d. ten pat įvyko penktas renginys: „Vilniaus okupacija“ ir „Rytų kresai“ – dviejų kultūrinių kategorijų reikšmė regiono visuomenėms“. Iš pirmo dialogo žinojau, ko bus siekiama: „<…> neutralizuoti funkcionuojančius nacionalistinius praeities...
Lenkijos politikų 1 000 zlotų pakiša
Gediminas VAGNORIUS Pasibaigus Lenkijoje parlamento rinkimų kampanijai, kur, deja, nevengta ir nacionalistinės kortos, tinkamas metas atsigręžti į lietuvių padėtį Lietuvos lenkiškosiose savivaldybėse. Skirtingai nuo Lenkijos lietuvių, pietryčių Lietuvoje yra ujami ne lenkai, o lietuviai, nors ir gyvena savo Tėvynėje. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose jie patiria vienpartiniu tautiniu pagrindu įsitvirtinusių vietos politikų kurstomą persekiojimą vien dėl...
Suvalkų sutartis
1920 spalio 7 d. Suvalkuose pasirašytos Letuvos ir Lenkijos sutarties vadinamos Suvalkų sutartimi 91-ųjų metinių proga skelbiame pernai šios sutarties 90-mečio proga savaitraštyje „Voruta“ spausdintą istoriko prof. habil. dr. Antano Tylos rašinį „Prieš 90 metų pasirašyta Suvalkų sutartis ir jos išniekinimas“. 1918 m. atkurta Lietuvos valstybė pergyveno kelias šiurpias invazijas, kurios buvo panašios tuo, kad...
Paminėtos lenkų nužudyto Lietuvos pasieniečio J. Kybarto 80-osios žūties metinės
2011 m. spalio 4 d. Elektrėnų savivaldybės Baltamiškio kaime ir Vievio miestelio kapinėse buvo pagerbtas 1931 m. spalio 4 d. tarnybos vietoje nužudyto pasienio policijos Trakų baro pasieniečio Jurgio Kybarto atminimas. Lenkų pasieniečiai jį nužudė 1931 m. spalio 4 d. prie administracinės linijos ties Bražuolės upeliu, dabar tai yra Elektrėnų savivaldybės Baltamiškio kaimo teritorija. Baltamiškio...
Pedagogės: už vaiko atsiėmimą iš lietuviškos mokyklos Vilniaus krašte siūloma po 1 000 zlotų
Šarūnas ČERNIAUSKAS Lenkijos valdžios sprendimas skirti lenkiškų mokyklų Lietuvoje pirmokėlių tėvams po 1 000 zlotų suglumino Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybę. Mat šie pinigai, kaip aiškėja, naudojami ir vaikų išviliojimui iš lietuviškų mokyklų. Nedidukė Veriškių mokykla dabar turi tik 23 auklėtinius: 15 ikimokyklinukų ir 8 pradinukus. Pastarųjų gretos tirpsta – vieną moksleivį tėveliai jau nusprendė...
Ar nuolaidos nėra lenkiška gudrybė?
Rytas STASELIS Lenkijos Punsko miestelio bendruomenė paskelbė pasiryžusi atsisakyti neseniai lenkų ekstremistų ištepliotų dvikalbių iškabų su miestų pavadinimais ir iškels tik viena – valstybine lenkų kalba – išrašytas iškabas. Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Irena Gasperavičiūtė tvirtina, esą toks žingsnis žengtas tautiečiams nenorint būti kaimyninės šalies politikos įkaitais. Atsisakymą naudoti teisę į vietovardžių rašybą gimtąja...
Lenkijos lietuvių demaršas
Rytas STASELIS Lenkijos Punsko miestelio bendruomenė paskelbė pasiryžusi atsisakyti neseniai lenkų ekstremistų ištepliotų dvikalbių iškabų su miestų pavadinimais ir iškels tik viena – valstybine lenkų kalba – išrašytas iškabas. Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Gasperavičiūtė tvirtina, esą toks žingsnis žengtas tautiečiams nenorint būti kaimyninės šalies politikos įkaitais. Atsisakymą naudoti teisę į vietovardžių rašybą gimtąja kalba...
V. Landsbergis. Kaip kas buvo iš tikrųjų
Vytautas LANDSBERGIS Dabartinio Lietuvos ir Lenkijos santykių aktualumo kontekste pasitaiko politologinių žvilgsnių tai į 1920-ųjų, tai į 1990-ųjų istorinę praeitį. Kai pamatau tekstuose netikslumų, kartais komentuoju paaiškindamas arba atitaisydamas. Taip dabar Delfi paskelbtos ir cituojamos Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo V. Sirutavičiaus mintys skatina atsiliepti. Kai 1990-1991 m. ėmėmės normalizuoti abiejų...
Kodėl lietuviai šipina lenkus?
Živilė MAKAUSKIENĖ Kodėl lietuviai šipina lenkus, arba dažniausi Lenkijos žiniasklaidos mitai apie Lietuvą ir lietuvius. 2011 m. rugsėjo 1 d. „Gazeta Wyborcza“ numeryje pasirodė Vitoldo Šablovskio (Witold Szabłowski) straipsnis „Wojny przy granicy“ (Pasienio karai), kuriame kaip veidrodyje atsispindi dažniausiai Lenkijos žiniasklaidoje tiražuojami prasimanymai apie lietuvius. Lenkijoje savo pašnekovais straipsnio autorius pasirinko lietuvių organizacijų bei Punsko...
Akad. Z. Zinkevičius: V. Tomaševskis nėra susipažinęs su gimtojo krašto istorija arba jis meluoja
Akademikas prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius mano, kad europarlamentaras, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis, sukėlęs skandalą, kad lietuviai, o ne lenkai turi integruotis Lietuvoje, nėra susipažinęs su savo gimtojo krašto istorija. „Priešingu atveju – jis sąmoningai ar nesąmoningai meluoja. Juk Vilnijos „lenkai“ – tai Pilsudskio ir Želigovskio įvykdyto Lietuvos sostinės Vilniaus atplėšimo nuo...
Gintaras Songaila nuogąstauja – ar Lenkijos politika nėra Kremliaus rankose?
2011 m. kovo 7 d., Artėjančios Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga, Seimo TS-LKD frakcijos narys Gintaras Songaila pasidalino mintimis su portalo Alkas.lt redaktoriumi Jonu Vaiškūnu. Prisimendamas Sovietų imperijos mėginimus sužlugdyti atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę bei aplink Vilnių kurtą Lietuvai nepavaldžią „tarybų socialistinę lenkų autonomiją“ G. Songaila anų laikų įvykius lygina su dabartinėmis Lietuvos-Lenkijos santykių realijomis. Seimo...
- Ankstesnis
- 1
- 2
- 3
- Kitas