Lietuvių kalbos žodynas (20 t. 1941–2002) © Teresė Paulauskytė Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Kovo 15 d. Seime surengta Seimo nario, kalbininko dr. Stasio Tumėno spaudos konferencija „Dėl konstitucinio įstatymo projekto ir valstybinės lietuvių kalbos politikos“. Joje aptarti du klausimai: dar pernai darbo grupės svarstymui pateiktas konstitucinio valstybinės kalbos įstatymo projektas Nr. XIVP-880(2) ir valstybinės...
„Mažasis ukrainiečių–lietuvių kalbų žodynas“ yra pirmas ir vienintelis Lietuvos ir Ukrainos leksikografijos istorijoje dvikalbis ukrainiečių ir lietuvių kalbų žodynas. Jame pateikta apie 20 000 antraštinių žodžių. Žodyne dominuoja bendrinės ukrainiečių kalbos leksika bei labiausiai paplitę mokslo ir technikos terminai, prie kurių pateikiamos vartojimo srities pažymos. Antraštiniai žodžiai iliustruojami žodžių junginiais, frazeologizmais ar trumpais sakiniais, kuriuose...
www.voruta.lt Džiugiai pranešame, kad Lietuvių kalbos instituto lentynas papildė du nauji mokslo leidiniai: dr. (HP) Onos Aleknavičienės ir akademikės prof. habil. dr. Grasildos Blažienės parengta Povilo Frydricho Ruigio gramatika Anfangsgründe einer Littauischen Grammatick (Lietuvių kalbos gramatikos pradmenys) (1747), kuri iki šiol nebuvo išversta į lietuvių kalbą, ir minėtų mokslininkių monografija Povilas Frydrichas Ruigys. Povilo Frydricho Ruigio gramatika Anfangsgründe einer Littauischen...
www.voruta.lt Lietuvių kalbos institutas gruodžio 9 d., 15 val., kviečia nuotoliniu būdu stebėti diskusiją „Lietuvos institutų veikla, reikšmė ir svarba šalies kultūrai“. Jos metu kartu su keturių Lietuvos institutų vadovais analizuosime institutų veiklą, jų įtaką kultūros formavimuisi ir visuomenės švietimui. Paprastai nesusimąstome, kuo svarbus institutų darbas, kaip mokslo atradimai ir tyrimų rezultatai veikia Lietuvos kultūrą,...
www.voruta.lt Gruodžio 3 d. 17.30 Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į nuotolinį Lietuvių kalbos instituto vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymą, vyksiantį per ,,Zoom“ platformą. Gelžinių k. buvusi mokykla ©Dalia Kiseliūnaitė Klaipėdos krašto vietovardžiams skirtoje knygoje supažindinama su moksliniais kaimų vardų ir vandenvardžių kilmės...
www.voruta.lt Lietuvių kalbos institutas lapkričio 26 d., 16 val., kviečia nuotoliniu būdu stebėti diskusiją „Kaip Lietuvos tautinės mažumos suvokia lietuvišką identitetą?“. Jos metu kartu su visuomenės veikėjais, žurnalistais analizuosime tautinę savivoką, multikultūriškumo sampratą, lietuviško identiteto supratimą ir kultūrų bei kalbų ryšį. Pamąstykime, kaip savo tapatybę supranta tautinių mažumų atstovai, gyvenantys ir dirbantys Lietuvoje jau daug...
Dr. Kazimieras Garšva. propatria.lt nuotr. www.manokrastas.lt Dr. (HP) Kazimieras Garšva – Lietuvių kalbos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas. 1977 m. apgynė daktaro disertaciją Priegaidės fonologinėje sistemoje (lietuvių kalbos medžiaga). Yra vienas lietuvių kalbos gramatikų (Grammatika litovskogo jazyka 1985; Dabartinės lietuvių kalbos gramatika 1994, 1997) autorių. Parašė straipsnių apie panevėžiškių tarmės ypatybes, Latvijos, Lenkijos, Gudijos lietuvių šnektas, dvikalbystės problemas. 2005 m. parašė monografiją Lietuvių kalbos...
www.voruta.lt Naują savaitę pradedame rubrika „Mokslininkai iš arčiau“. Šiandien susitinkame su Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyriausiuoju mokslo darbuotoju dr. (HP) Kazimieru Garšva. Mokslininkas dalijasi mintimis apie darbus, mokslinius tyrimus ir neblėstančią meilę lietuvių kalbai. – Mielas Kazimierai, papasakokite, kaip šiandien atrodo jūsų darbai? Kokią sritį tyrinėjate? Svarbiausi dabartiniai mano darbai yra dvi vardyno...
www.voruta.lt Lietuvių kalbos institutas, kvietęs mokinius ir suaugusiuosius paragauti žodynininko duonos bei dalyvauti jau 5-ajame nacionaliniame konkurse „Mano žodynas“, dėl sudėtingos susiklosčiusios situacijos Lietuvoje ir pasaulyje, pratęsė konkurso terminą iki spalio mėnesio. Unikalių konkurso dalyvių sukurtų darbų laukiama iki 2020 m. spalio 23 d. Žodynai gali būti sukurti remiantis pačiomis įvairiausiomis temomis: pagal apimtį jie...
www.voruta.lt Dalijamės informacija, aktualia lietuvių kalbos mokytojams ir mokiniams, padėsiančia šiuo ypatingu nuotolinio mokymo(si) laikotarpiu: 📚Konkursas „Mano žodynas“, kviečiantis sukurti savo unikalų žodyną ir laimėti puikių prizų: http://lki.lt/kvieciame-dalyvauti-konkurse-mano-zodynas/ 📚 Žaidimai, padėsiantys vaikams geriau pažinti lietuvių kalbą: Testas „Išsiburk savo būrą“ pagal Kristijono Donelaičio kūrinį Metai: https://duomenys.ugdome.lt/burai/index.php Žaidimas „Kristijonas Donelaitis. Rašyba“: http://zaidimai.lki.lt (be registracijos), http://mokymai.lki.lt/user/policy.php (su registracija) Žaidimas „Tadas Blinda. Kirčiavimas“ (demonstracinė versija): http://www.kalbosnamai.lt/index.php…...
www.voruta.lt Kovo 6 d. 15 val. Lietuvių kalbos instituto muziejuje „Lituanistikos židinys“ vyks Žodynų diena. Tai – vienas iš Lietuvių kalbos dienų renginių. Jo metu svečiai galės apsilankyti Lietuvių kalbos instituto saugyklose, susipažinti su XX a. pirmosios pusės žodynininkų darbo aplinka, sužinoti, kaip vyksta žodžių rinkimo ekspedicijos, taip pat pamatyti seniausią ir didžiausią Lietuvių kalbos žodyno kartoteką, kuri kaupiama nuo 1902 m....
Kazimieras Garšva. propatria.lt nuotr. Kazimieras GARŠVA, Lietuvių kalbos institutas, www.voruta.lt Vietų vardai su asmenvardžiais, tautovardžiais, pravardėmis, slapyvardžiais ir kitais pavadinimais priklauso tikriniams vardams – kalbos daliai. Tikriniai vardai seniai yra susiję su mūsų valstybės kultūra, istorija, net ir teise, kai atsiduria dokumentuose. Po 2018-06-14 d. Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Vietovardžių metais 2019-01-16 d....
VDU HMF Letonikos centras LATVIJOS LIETUVIŲ ŠNEKTOS (Vilnius, 2015, 352 p. + CD) Lietuvių kalbos institutas išleido K. Garšvos knygą „Latvijos lietuvių šnektos“ – unikalią Latvijos lietuvių kultūros ir istorijos enciklopediją. Joje aprašytos Latvijos lietuvių gyvenamos vietos, jų istorija, lietuvių ir kitų kalbų vartojimas, tautiečių skaičius regionuose ir valsčiuose, baltų vienybė, senbuvių lietuvių šnektų fonetika,...
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Baltistikos mokslas atsirado už Lietuvos ribų. Tai buvo susiję su lyginamosios indoeuropiečių kalbotyros iškilimu devyniolikto amžiaus pirmojoje pusėje. Tos kalbotyros specialistai išaiškino, kad lietuvių kalba išlaikė daugiau senovės už kitas gyvąsias indoeuropiečių kalbas, kad ji tebeturi sveikiausią senąją fleksiją, kurią kitos gyvosios kalbos pakeitė, liko tik jos likučiai...