Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK)

Pagrindinis puslapis Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK)
Žymus pasaulio architektas Massimiliano Fuksas domėjosi atkurtais Valdovų rūmais
Įrašas
2024-12-192024-12-18Aktualioji publicistika, Kultūra, Lietuva, Muziejai, Naujienos, Pasaulis

Žymus pasaulio architektas Massimiliano Fuksas domėjosi atkurtais Valdovų rūmais

Publikavo

Gintarės Tadarovskos nuotr. Valdovų rūmų muziejuje apsilankė žymus pasaulio architektas, gyvenantis Italijoje, litvakas Masimilianas Fuksas (Massimiliano Fuksas) ir Vilniaus Didžiosios sinagogos archeologinius tyrimus vykdantis Izraelio senienų tarnybos Kasinėjimų ir tyrimų departamento vadovas dr. Džonas Seligmanas (Jon Seligman). Svečiai domėjosi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimu bei Lietuvos Didžiosios sinagogos liekanų išsaugojimo ir eksponavimo galimybėmis. Apžiūrėdamas...

Mindaugas Šapoka. Lietuvos valstybės skolos XVIII a. pradžioje
Įrašas
2024-12-072024-11-24Aktualioji publicistika, Ekonomika, Istorija, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai

Mindaugas Šapoka. Lietuvos valstybės skolos XVIII a. pradžioje

Publikavo

1717 m. Lietuvos iždo tribunolo, institucijos prižiūrėjusios mokesčių rinkimą, knygos pirmasis lapas, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Senieji aktai, b. 2421. Dr. Mindaugas Šapoka, Lietuvos istorijos institutas, www.voruta.lt Valstybės skola ir skolinimasis nėra šiuolaikinių valstybių atributas. Pinigų trūkumas lydėjo valstybes ir anksčiau. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė nebuvo išimtis. Didžioji dauguma senosios Lenkijos ir Lietuvos valstybės išlaidų, kaip...

Sonatos Dirsytės istorinis romanas „Išdidumo kalinė. Nežinoma ir dramatiška Žygimanto Senojo nesantuokinės šeimos istorija“
Įrašas
2024-11-122024-11-12Aktualioji publicistika, Istorija, Kultūra, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Naujienos, Renginiai, Trakai

Sonatos Dirsytės istorinis romanas „Išdidumo kalinė. Nežinoma ir dramatiška Žygimanto Senojo nesantuokinės šeimos istorija“

Publikavo

Jolanta Zakarevičiūtė/TVB nuotr. Irena Jocienė, Trakų viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė, Trakai, www.voruta.lt Trakų viešojoje bibliotekoje pristatytas viešųjų ryšių specialistės Sonatos Dirsytės istorinis romanas  „Išdidumo kalinė. Nežinoma ir dramatiška Žygimanto Senojo nesantuokinės šeimos istorija.“ Tai – antrasis autorės romanas. Pirmasis – „Fata morgana“ – sulaukė nemenko skaitytojų susidomėjimo. Susitikimo metu autorė prisipažino, kad antrąjį romaną parašyti...

„Hic jacet peccator“. Čia guli nusidėjėlis
Įrašas
2024-11-052024-11-04Aktualioji publicistika, Įdomios istorijos, Istorija, Katalikų Bažnyčia, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Naujienos, Religija, Vilniaus arkivyskupija, Vilnius

„Hic jacet peccator“. Čia guli nusidėjėlis

Publikavo

Šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Deimantės Šuliauskaitės nuotr. Lankydami artimųjų palaidojimo vietas žvelgiame žemyn – ten, kur į paskutinę kelionę buvo išlydėti artimieji. Jei tenka užlipti ant kapo su degančia žvakele, kurią norime gražiai pastatyti, daugelis mintyse atsiprašome artimųjų, kad teko peržengti laidojimo vietą. Tačiau retas iš mūsų žino, kad vienas iškiliausių Lietuvos didikų giminės...

Prieš 230 metų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė stojo į paskutinį mūšį
Įrašas
2024-11-042024-11-04Aktualioji publicistika, Europa, Istorija, Kariuomenė, Kaunas, Kultūra, Lietuva, Lietuva - Rusija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Muziejai, Naujienos, Parodos, Rusijos okupacija

Prieš 230 metų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė stojo į paskutinį mūšį

Publikavo

Kardas „kościuszkόwka“. VDKM archyvo nuotr. Šiais metais minime 230-ąsias 1794 m. sukilimo metines. Į kovą stoję sukilėliai siekė išvaduoti Abiejų Tautų Respubliką nuo Rusijos imperijos įtakos po Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo (įvykusio 1793 m.) ir prorusiškos Targovicos konfederacijos. Taip buvo bandoma paskutinį kartą gelbėti žlugdomą valstybę. Sukilimas prasidėjo 1794 m. kovo mėnesį ir iš...

Prieš 480 m. Žygimantas Augustas įžengė į LDK sostinę Vilnių
Įrašas
2024-10-222024-10-22Aktualioji publicistika, Istorija, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Minėjimai, Muziejai, Naujienos, Vilnius

Prieš 480 m. Žygimantas Augustas įžengė į LDK sostinę Vilnių

Publikavo

Žygimantas Augustas. Aut. Jonas Janulis (1888-1973). Vytauto Didžiojo karo muziejaus archyvas Greičiausiai esate skaitę ir girdėję įvairių istorijų, kaip senosios Lietuvos valdovai bandydavo įsitvirtinti valdžioje. Ar tai būtų karaliaus Mindaugo įvykdytas žemių vienijimas, Jogailai inkriminuojamas didžiojo kunigaikščio Kęstučio nužudymas,  Vytauto Didžiojo nuotykiai su kryžiuočiai, ar dinastiniai perversmai, ar dar kokie nors bandymai iš konkurentų išplėšti...

Stelmužės piliavietės tyrimuose – netikėti atradimai
Įrašas
2024-10-212024-10-21Aktualioji publicistika, Archeologija, Dvarai, Istorija, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Naujienos

Stelmužės piliavietės tyrimuose – netikėti atradimai

Publikavo

Stelmužės piliavietės žvalgymų akimirka. Simonos Burokaitės nuotr. Simona Burokaitė, Zarasų rajono savivaldybės Mero patarėja, www.voruta.lt Zarasų rajone, pačiame Lietuvos ir Latvijos pasienyje esanti Stelmužė garsi ne tik seniausiu ąžuolu Europoje, unikalia medine bažnyčia, bet ir turtinga, Livonijos ordino laikus menančia įtvirtinta dvarviete, o galbūt net ir piliaviete, kurios istorija yra paslaptinga ir dar ne iki...

XVIII a. antros pusės aktualijos LDK periodikoje – Vilniaus ir Gardino kalendoriuose
Įrašas
2024-10-112024-09-25Aktualioji publicistika, Autoriai, Europa, Istorija, Kultūra, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Naujienos, Pasaulis, Žąsinaitė-Gedminienė Jurgita

XVIII a. antros pusės aktualijos LDK periodikoje – Vilniaus ir Gardino kalendoriuose

autorius Žąsinaitė-Gedminienė Jurgita

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Ne vienas Apšvietos epochos peripetijas analizavęs tyrėjas[1] nurodė, kad XVIII a. antroje pusėje visoje Europoje itin suintensyvėjo įvairių periodinių leidinių spausdinimas. Jų ne tik padaugėjo, bet ir pasikeitė pats formatas, turinys, o tai rodo, kad formavosi kitokia skaitytojų auditorija. Tuomet jau ne tik mokslininkai reprezentavo raštingumą puoselėjančią ir vertinančią publiką – pagrindiniu...

Lietuviai Olandijos Ost Indijos bendrovės tarnyboje XVII–XVIII a.
Įrašas
2024-10-072024-09-13Aktualioji publicistika, Europa, Įdomios istorijos, Istorija, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Naujienos, Pasaulis

Lietuviai Olandijos Ost Indijos bendrovės tarnyboje XVII–XVIII a.

Publikavo

Jokūbo Lesniskio tarnybos bylos lapas. Olandijos nacionalinis archyvas, archief van de Verenigde Oost-Indische Compagnie, Deel I/I.2.b.4 Scheepssoldijboeken, 5393 Huis te Dieren: Grootboek en journaal, l. 172. Dr. Mindaugas Šapoka, Lietuvos istorijos institutas, www.voruta.lt Sparčiai tobulėjančios moderniosios technologijos keičia daugelio profesijų, tarp jų ir istorikų, darbo pobūdį. Dar visai neseniai norint atlikti tyrimą archyvuose reikėdavo daugelį...

Giedraičių giminė ir palaimintojo Mykolo Giedraičio kultas: Videniškių fenomenas
Įrašas
2024-10-042024-09-16Aktualioji publicistika, Dvarai, Įdomios istorijos, Istorija, Katalikų Bažnyčia, Kultūra, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Naujienos, Religija

Giedraičių giminė ir palaimintojo Mykolo Giedraičio kultas: Videniškių fenomenas

Publikavo

Pal. Mykolo Giedraičio paveikslas Videniškių Šv. Lauryno bažnyčios koplyčioje, 2023 m. Skaidrūnės Vetcelienės nuotr. Habil. dr. Aldona Prašmantaitė, Lietuvos istorijos institutas, Vilnius, www.voruta.lt   Giedraičiai yra viena seniausių Lietuvos didikų giminių, kurios istorija ir įnašas į valstybės ir visuomenės kultūros raidą kol kas yra menkai tyrinėtas. Amžių pervartose kunigaikštišką giminės liniją išsaugojusių, iš sritinių XIII–XIV...

Prieš 510 metų Oršos mūšyje buvo sumušta Maskvos kariuomenė
Įrašas
2024-09-082024-09-06Aktualioji publicistika, Istorija, Kariuomenė, Kaunas, Kultūra, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Minėjimai, Muziejai, Naujienos, Parodos, Rusijos istorija

Prieš 510 metų Oršos mūšyje buvo sumušta Maskvos kariuomenė

Publikavo

Vyko trečiasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės karas. 1514 m. liepos 30 d. maskvėnams, ėmusiems pilis vieną po kitos ir besigraužusiems į LDK teritoriją, pavyko užimti strategiškai svarbią Smolensko tvirtovę. Paskatintas sėkmingos kampanijos, caras Vasilijus III (1479-1533) ruošėsi žygiuoti į Vilnių triuškinti LDK kariuomenės ir ją remiančių lenkų pulkų. Jis ketino sukaustyti grandinėmis...

Česlovas Iškauskas. Agresorius pas Čingischano palikuonis
Įrašas
2024-09-052024-09-08Aktualioji publicistika, Autoriai, Iškauskas Česlovas, Lietuva, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Pasaulis, Politika

Česlovas Iškauskas. Agresorius pas Čingischano palikuonis

autorius Iškauskas Česlovas

Česlovas Iškauskas. Asmeninė nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Iš Putino vizito į Mongoliją kai kas galbūt ir tikėjosi intrigos, tačiau jos nebuvo: nusileidus prezidentiniam Kremliaus šeimininko lėktuvui naktį Ulan Batore, trapu nulipusio svečio laukė ne policijos automobilis su grotuotais langais, o atsakingi respublikos asmenys. Raudonas kilimas, paradine mongolų kariuomenės uniforma pasipuošusi garbės sargyba, aukščiausio...

Istorikas M. Čiurinskas: LDK karinės išminties ir ginklo galia – pergalė Oršos mūšyje
Įrašas
2024-09-032024-09-03Aktualioji publicistika, Europa, Istorija, Kariuomenė, Kultūra, Lietuva, Lietuva - Rusija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Minėjimai, Naujienos, Renginiai, Rusijos istorija

Istorikas M. Čiurinskas: LDK karinės išminties ir ginklo galia – pergalė Oršos mūšyje

Publikavo

Oršos mūšis. Tempera, 1524–30, priskiriama dailininkui Hansui Krelliui, Varšuvos nacionalinis muziejus Doc. dr. Mintautas Čiurinskas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Rugsėjo 8 dieną minėsime 510–ąsias  Oršos mūšio metines. Ta proga Vilniaus Rotušėje rengiama tarptautinė konferencija „Oršos mūšiui – 510: istorinė patirtis dabarties iššūkiams“. 1514 m. rugsėjo 8 d. įvykęs Oršos mūšis buvo...

Žalgirio mūšio pergalės 614-ųjų metinių minėjimas Žalgirio pergalės parke
Įrašas
2024-07-172024-07-17Aktualioji publicistika, Istorija, Kariuomenė, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Minėjimai, Naujienos, Renginiai

Žalgirio mūšio pergalės 614-ųjų metinių minėjimas Žalgirio pergalės parke

Publikavo

Gintautas Tamulaitis, „Žalgirio pergalės parko“ klubo pirmininkas, Cinkiškiai, Kauno raj., www.voruta.lt 2024 m. liepos 13 d. šeštadienį, renginį skirtą Žalgirio mūšio pergalės 614-osioms metinėms pažymėti Žalgirio pergalės parke prie Cinkiškio iš ryto bandė sutrukdyti prapliupęs smarkus lietus, tačiau jau apie 11 val. praskaidrėjo dangus, nustojo lietus ir gamta leido pabaigti paskutinius paruošiamuosius šventei darbus: išskleisti...

Kaune atidengtas paminklas LDK Aleksandrui Jogailaičiui
Įrašas
2024-07-162024-07-16Aktualioji publicistika, Autoriai, Istorija, Kaunas, Kultūra, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Naujienos, Raimundas Kaminskas, Renginiai

Kaune atidengtas paminklas LDK Aleksandrui Jogailaičiui

autorius Raimundas Kaminskas

Nuotraukos iš renginio – Raimundo Kaminsko Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis  patarėjas, istorinės atminties tyrinėtojas, Kaunas, www.voruta.lt Liepos 15-ąją, minint „Žalgirio“ mūšio dieną, Kaune buvo atidengtas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio paminklas. 5 metrų aukščio ir 3 tonas sveriantis monumentas kauniečius ir miesto svečius pasitinka buvusių Senųjų Kauno kapinių prieigose, ties...

Lietuvoje apsilankęs kunigaikštis Motiejus Radvila patarė, kaip išsaugoti šeimos verslą: „Svarbiausia – vaikų auklėjimas”
Įrašas
2024-06-132024-06-13Aktualioji publicistika, Ekonomika, Įdomios istorijos, Išeivija, Lietuva, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Pasaulis, Pranešimas spaudai, Verslas

Lietuvoje apsilankęs kunigaikštis Motiejus Radvila patarė, kaip išsaugoti šeimos verslą: „Svarbiausia – vaikų auklėjimas”

Publikavo

Motiejus Radvila. Martyno Aleksos nuotr. Nuo sovietų okupacijos nukentėjusi Lietuva negali pasigirti verslo dinastijomis, kurių ištakos siektų šimtmečius. Skirtingai nei Vakarų Europos šalyse, Lietuvos žmonėms įvairius verslus teko pradėti iš naujo, todėl geriausiu atveju dabar jie gali būti valdomi antros arba, retais atvejais, trečios kartos šeimos atstovų. Visgi pastebima tendencija, kad ateities kartoms išsaugoti šeimos...

Lietuvos kultūros paveldas Ukrainoje: ką apie jį žinome? (II)
Įrašas
2024-06-042024-06-07Aktualioji publicistika, Europa, Istorija, Kultūra, Lietuva, Lietuva - Ukraina, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Naujienos, Pasaulis

Lietuvos kultūros paveldas Ukrainoje: ką apie jį žinome? (II)

Publikavo

Chotynas. Nuotrauka: Grigory Fedyukovich, CC BY-SA 3.0 <https://creativecommons.org/licenses/by-sa/3.0>, via Wikimedia Commons Julius Markevičius, Valstybinės kultūros paveldo komisijos visuomenės informavimo specialistas, www.voruta.lt Pastaruosius dvejus metus jokia kita valstybė taip nekausto mūsų dėmesio kaip Ukraina. Ne iš žingeidumo, o dėl Rusijos sukelto siaubingo karo išmokome Ukrainos geografiją, atstumus, miestų ir upių pavadinimus. Daugelis šių žinių semiasi tik...

Lietuvos kultūros paveldas Ukrainoje: ką apie jį žinome? (I)
Įrašas
2024-06-032024-06-05Aktualioji publicistika, Europa, Istorija, Kultūra, Lietuva, Lietuva - Ukraina, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Naujienos, Pasaulis

Lietuvos kultūros paveldas Ukrainoje: ką apie jį žinome? (I)

Publikavo

Ostrogo pilis. Nuotrauka: Panchuk Valentyn, CC BY-SA 4.0 <https://creativecommons.org/licenses/by-sa/4.0>, via Wikimedia Commons Julius Markevičius, Valstybinės kultūros paveldo komisijos visuomenės informavimo specialistas, www.voruta.lt Pastaruosius dvejus metus jokia kita valstybė taip nekausto mūsų dėmesio kaip Ukraina. Ne iš žingeidumo, o dėl Rusijos sukelto siaubingo karo išmokome Ukrainos geografiją, atstumus, miestų ir upių pavadinimus. Daugelis šių žinių semiasi...

Knygos išperkamos, o bibliotekose skaitytojai laukia jų eilėse. Taip atsitiko ir su romanu „Karo nuotaka“
Įrašas
2024-05-232024-05-23Aktualioji publicistika, Istorija, Kultūra, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Naujienos, Renginiai, Trakų rajonas

Knygos išperkamos, o bibliotekose skaitytojai laukia jų eilėse. Taip atsitiko ir su romanu „Karo nuotaka“

Publikavo

Lentvario miesto bibliotekoje viešėjo istorinio romano „Karo nuotaka“ autorė Ilona Skujaitė   Dalia Bagdžiuvienė, Trakų viešosios bibliotekos Lentvario padalinio vedėja, www.voruta.lt Istoriniai romanai apie to meto šalių valdovus, kunigaikščius, jų gyvenimą ir intrigas yra sulaukę didelio susidomėjimo. Knygos išperkamos, o bibliotekose skaitytojai laukia jų eilėse. Taip atsitiko ir su romanu „Karo nuotaka“. Dabar jau išleistas...

Nauja monografija apie keturis išskirtinius Kauno istorijos dešimtmečius
Įrašas
2024-04-302024-04-30Aktualioji publicistika, Istorija, Kariuomenė, Kaunas, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Naujienos, Pilys

Nauja monografija apie keturis išskirtinius Kauno istorijos dešimtmečius

Publikavo

Knygos viršelis. Leidyklos „Keliautojo žinynas“  nuotr. www.voruta.lt 2024-ųjų pradžioje knygynuose pasirodė istoriko Vytenio Almonaičio parašyta, leidyklos „Keliautojo žinynas“ išleista mokslinė monografija „Kryžiuočiai Kaune: Vokiečių ordino Gotesverderio, Marienverderio ir Ritersverderio pilys“. Knygoje 208 puslapiai, tačiau, taupiai maketuojant, į juos sutalpinta apie 340 000 spaudos ženklų teksto, 36 iliustracijos, tad tai – didelės apimties mokslinis veikalas. Kiek...

Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas sutiks savo pilies prieigose
Įrašas
2024-04-232024-04-22Aktualioji publicistika, Istorija, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Naujienos, Trakai

Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas sutiks savo pilies prieigose

Publikavo

Nuotraukoje (iš kairės): Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius ir skulptorius Gediminas Karalius prie Vytauto Didžiojo paminklo maketo.  Evelinos Kislych-Šochienės nuotr. Nuosekliai artėjama prie jau seniai daugelio Trakų krašto ir netgi Lietuvos gyventojų siekto tikslo įgyvendinimo – Trakuose,  Karaimų saloje, planuojama statyti Vytauto Didžiojo paminklą. Šiuo tikslu Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius ir administracijos ...

Klemenso XI portretas – jau Trakų bazilikoje
Įrašas
2024-04-052024-04-05Aktualioji publicistika, Istorija, Katalikų Bažnyčia, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Naujienos, Religija, Trakai, Vatikanas

Klemenso XI portretas – jau Trakų bazilikoje

Publikavo

XVIII amžiuje tapytas popiežiaus Klemenso XI portretas Žygimantas Jacevičius, Trakų bazilikos zakristijonas, www.voruta.lt Visiškai neseniai Trakų bazilikos presbiterijos kairėje buvo pakabintas XVIII amžiuje tapytas popiežiaus Klemenso XI portretas. Klemensas XI – popiežius, kurio pašventintomis karūnomis 1718 metų rugsėjo 4 dieną buvo iškilmingai vainikuotas stebuklingasis Trakų Dievo Motinos paveikslas. Jaučiame pareigą pristatyti bazilikos lankytojams ir mieliems...

Sutvarkytame Pilininko name – nauja parodų erdvė
Įrašas
2024-04-052024-04-05Aktualioji publicistika, Dvarai, Istorija, Kultūra, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Muziejai, Naujienos

Sutvarkytame Pilininko name – nauja parodų erdvė

Publikavo

Sutvarkytas Pilininko namas. KPD (Enrikos Trofimovienės) nuotrauka Vilniuje, Gedimino kalno papėdėje (Arsenalo g. 1, Vilniuje), sutvarkytame Pilininko name (dabar tai naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys) duris atvėrė Lietuvos istoriją pristatanti ekspozicija „Suprasti Lietuvą“. Čia galima susipažinti su esminėmis Lietuvos identitetą formavusiomis idėjomis ir žmonėmis, kurie prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo, kultūros ir mokslo raidos. Naujame muziejuje...

Dr. Rūstis Kamuntavičius. Dar kartą apie litvinizmą
Įrašas
2024-03-142024-03-12Aktualioji publicistika, Autoriai, Europa, Istorija, Lietuva, Lietuva - Baltarusija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Rūstis Kamuntavičius

Dr. Rūstis Kamuntavičius. Dar kartą apie litvinizmą

autorius Rūstis Kamuntavičius

Unsplash nuotr. Dr. Rūstis Kamuntavičius,  Vytauto Didžiojo universiteto istorikas, LDK instituto direktorius, www.gudija.lt Varšuvos universitete leidžiamo Gudijos tyrimų centro metraščio (Гадавік Цэнтра Беларускіх Студыяў) vyriausias redaktorius istorikas Alieś Smaliančiuk paprašė atsakyti į kelis klausimus, susijusius su litvinizmo problema. Minėto leidinio 10-ame numeryje bus spausdinama diskusija šia tema, kuria pasisakys lietuvių ir gudų istorikai. Kadangi lietuviškai...

Antanas Gedvilas. Margiris laikytinas vienu iš Lietuvos valdovų, tik likimas jam lėmė ginti Žemaitiją
Įrašas
2024-02-162024-02-17Aktualioji publicistika, Įdomios istorijos, Istorija, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Naujienos

Antanas Gedvilas. Margiris laikytinas vienu iš Lietuvos valdovų, tik likimas jam lėmė ginti Žemaitiją

Publikavo

Valdovas Margiris. Dalininkas – Artūras Slapšys Antanas Gedvilas, VšĮ ,,Karšuvos būtovė‘‘ prezidentas , www.voruta.lt Šiais metais minime 688-ąsias Pilėnų žūties metines ir 695-ąsias didžiosios dalies Žemaitijos pilių sunaikinimo metines, įvykus kruvinam Jono Liuksemburgiečio vadovaujamam žygiui. Abiejuose įvykiuose svarbiausią vaidmenį atliko vadas Margiris. Dar vienas sutapimas yra tas, kad abu įvykiai atsitiko panašiai tokiu pačiu metu...

Daugėliškis (Didysis Daugėliškis)
Įrašas
2024-01-242024-01-24Aktualioji publicistika, Istorija, Kultūra, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Naujienos, Rusijos okupacija, Sena Voruta, Totoriai

Daugėliškis (Didysis Daugėliškis)

Publikavo

Senojo Daugėliškio piliakalnis 1912 m. fotografijoje. Autorius: Zenonas Baubonis. Data: 1912 m. Šaltinis: Z.Baubonio asmeninis archyvas Nr. 7CD 037 Romutis Matkevičius (Matusa), Vilnius, www.voruta.lt 1990 m. profesorius Povilas Čibiras pirmasis nurodė Daugėliškio (dabar vadinamo Senojo Daugėliškio) piliakalnio vietą. Nors detalių tyrinėjimų ir nebuvo atlikta, jis datuojamas I-ojo tūkstantmečio antrojoje pusėje. Ši prie ežero esanti natūrali...

Šiek tiek kitokie rašytojo ir filantropo Stanislovo Moravskio ir jo šeimos gyvenimo faktai nei rašyta iki šiol
Įrašas
2024-01-222024-01-22Aktualioji publicistika, Autoriai, Dvarai, Įdomios istorijos, Istorija, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Naujienos, Randakevičienė Irma, Rusijos istorija, Rusijos okupacija

Šiek tiek kitokie rašytojo ir filantropo Stanislovo Moravskio ir jo šeimos gyvenimo faktai nei rašyta iki šiol

autorius Randakevičienė Irma

Stanislovas Moravskis.  Dail. Jonas Ksaveras Kanevskis. Šaltinis: Stanisław Morawski, Kilka lat młodości mojej w Wilnie (1818–1825), wydali Adam Czartkowski i Henryk Mościcki, Warszawa: Instytut wydawniczy „Bibljoteka Polska“, 1924. Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Stanislovo Moravskio tėvas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio (1732-1798 m.) iždininkas (metrikuose – šambelionas) Apolinaras Moravskis buvo kilęs iš...

Paveldo atradimai: kur išbarstyti kiti Kotrynos Jogailaitės deimantai?
Įrašas
2024-01-222024-01-15Aktualioji publicistika, Įdomios istorijos, Istorija, Kultūra, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Naujienos, Rusijos istorija

Paveldo atradimai: kur išbarstyti kiti Kotrynos Jogailaitės deimantai?

Publikavo

Nuotraukoje – Kotrynos Jogailaitės pakabukas (1546 m.), saugomas Upsalos katedrs lobyne (aversas ir reversas). Iš knygos „Wawel 1000– 2000. Wystawa Jubileuszowa. Kultūra artystyczna dworu krolewskiego i Katedry, t. 3, Krakow, 2000, 100 p. Parengė Jūratė Mičiulienė, kpd.lrv.lt „Paveldo atradimų“ rubrikoje norime pristatyti ir Lietuvai reikšmingas kilnojamąsias kultūros paveldo vertybes, esančias užsienyje. Po visą pasaulį išbarstytų...

Gudų virtimas lietuviais – 1585 metų katalikų Katekizmas kaip unikalios epochos liudininkas
Įrašas
2024-01-152024-01-15Aktualioji publicistika, Europa, Istorija, Lietuva, Lietuva - Baltarusija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai

Gudų virtimas lietuviais – 1585 metų katalikų Katekizmas kaip unikalios epochos liudininkas

Publikavo

Alieś Biely, www.gudija.lt 2000 m. Upsalos universiteto (Švedija) bibliotekoje dr. Andrejus Katliarčukas rado du pilnus Katalikų katekizmo egzempliorius, 1585 m. Vilniuje jėzuitų išspausdintus senąja gudų kirilika (red. past.: šiandien Lietuvoje mes šią kalbą vadiname rusėnų, arba kanceliarine). Abu leidiniai puikios būklės. Ši knyga buvo žinoma ir anksčiau, tačiau niekur pasaulyje neišliko pilnų egzempliorių (pavyzdžiui, Sankt...

Paveldo atradimai. Jadvygos Jogailaitės brangenybių skrynutę puošia net 800 perlų
Įrašas
2024-01-152024-01-15Aktualioji publicistika, Įdomios istorijos, Istorija, Kultūra, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Naujienos

Paveldo atradimai. Jadvygos Jogailaitės brangenybių skrynutę puošia net 800 perlų

Publikavo

Jadvygos Jogailaitės brangenybių skrynutė pradžioje vadinta Žygimanto Senojo skrynute. Ji yra gana didelė (38,5 X 37 X 18,5 cm). Sidabrinės, auksuotos plokštelės ištisai nusėtos auksiniais, emaliu dekoruotais papuošalais (įrėmintomis kamėjomis, žiedais, pakabučiais, segėmis, auskarais, kokardomis ir kt.), nusagstytos įvairiais brangakmeniais.  Skrynutės viduje įstatyta medinė dėžutė, išmušta raudonu šilku. Nacionalinio muziejaus, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų...