Seimo kanceliarijos nuotrauka. Aut. Ilona Šilenkova Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo biblioteka surengė antrąją Baltarusijos ir Lietuvos istorikų, politikų, visuomeninių organizacijų atstovų apskritojo stalo diskusiją „Litvinizmas: kilmė, įtaka ir iššūkiai baltarusių ir lietuvių santykiams“ apie dviejų šalių istoriją ir atminties politiką. Diskusijoje buvo keliama istorijos ir istorinės atminties problematika dviejų tautų – Lietuvos...
Širvintos miesto centras su evangelikų liuteronų Imanuelio vardo bažnyčia. XX a. 3 deš. Vida Palionienė, www.voruta.lt Miestai dvyniai 1918-1940 m. palei Šešupės ir Širvintos upių santaką driekėsi valstybinė Lietuvos siena su Vokietijai tuomet priklausiusia Rytprūsių teritorija. Tarp skirtingose valstybėse gyvuojančių miestų dvynių Širvintos (vok. Schirwindt) ir Kudirkos Naumiesčio[1] įprastai cirkuliavo kasdienis gyvenimas. Pasienio miestus ir...
1 pav. 1591 m. Stanislovo Kiaunarskio herbinis antspaudas, LVIA Dr. Gabrielė Jasiūnienė, Šiauliai, www.voruta.lt Antspaudas – spaudu įspaustas skiriamasis ženklas Antspaudu (lot. sigillum) yra laikomas fizinio arba teisinio asmens skiriamasis ženklas, kuris yra įspaustas kietu spaudu (lot. anulus) į antspaudinę medžiagą. Antspauduojama buvo siekiant patvirtinti dokumento teisėtumą, tikrumą arba kontroliuoti ir apsaugoti užantspauduotą dokumentą. Antspaudo...
Mykolo Kazimiero Paco portretas. VU nuotr. Žygimantas Jacevičius, Trakai, www.voruta.lt Trakų švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika – šventovė, apie kurią garsas po visą senąją Lietuvos, vėliau – Abiejų Tautų – valstybę sklido itin plačiai. Garsusis Trakų Dievo Motinos paveikslas sulaukė ne tik popiežiaus pripažinimo – vainikavimo karūnomis, ne tik europinio lygio poeto – Motiejaus Kazimiero...
Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos facebook puslapio nuotr. Antanas Gedvilas, VšĮ ,,Karšuvos būtovė‘‘ prezidentas, www.voruta.lt Nežinau nieko didingesnio buvusioje mūsų Didžiojoje Lietuvoje, kaip Vytauto Didžiojo karūnavimas 1430 m. 09 08 d. Valdovo karūnavimas nesulyginamas nei su Netimero, nei su Mindaugo karūnavimu. Ši karūna pirmiausia buvo skirta savarankiškos valstybės, netgi imperijos-Lietuvos valdovui. Karūną pasiūlė Zigmantas...
Dr. Rūstis Kamuntavičius, Vytauto Didžiojo universitetas, www.gudija.lt Istorikams litvinizmas nėra problema. Praeitis nuolat kinta ir tai yra normalu. Mokykliniai vadovėliai iš kurių mokėsi mūsų senelių karta vaizdavo visai kitokią praeitį, negu vadovėliai iš kurių mokėsi mūsų karta. O mūsų anūkų vadovėliai bus dar kitokie. Paskutiniais dešimtmečiais matomos tendencijos kaip politinę istoriją vis labiau stumia į...
Klaipėdos jūrų uosto prieigos, 3-ojo dešimtmečio nuotr. Nuotrauka iš portofklaipeda.lt Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Pirmąją autoriaus pasakojimo dalį skaityti čia: https://www.voruta.lt/klaipeda-ir-klaipedos-krastas-audru-blaskomas-i/ Paprastai valstybės didžiuojasi ir vertina, tai kad jos ribojasi su jūra. Jūrinės valstybės statusas tarsi papildo jos galimybes santykiuose su kitomis šalimis, didina jos ekonominę galią, strateginį statusą. Šiuo metu Lietuvai priklausančio Baltijos jūros...
Klaipėdos pilis ir miestas (apie 1535 m. graviūra) Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Šį kartą iš Vilniaus persikelkime daugiau kaip 300 kilometrų vakariau, į kitą Lietuvos pusę, kur Baltijos bangos skalauja smėlėtus baltų valstybės krantus. Klaipėda ir Klaipėdos kraštas užima ypatingą vietą ne tik geografine, ekonomine bei socialine prasme, bet ir istorine. Jeigu dėl Vilniaus...
Brastos biblija, 1563 m. Prof. Dobilas Kirvelis, Trakai, www.voruta.lt Ar galėjo tuo metu – 1563 m. – būti įgyvendinta tokia idėja, kuri, kaip ir Liuterio vokiškoji Biblija, jau nuo tada būtų radikaliai formavusi Lietuvos kultūrą ne tik lenkų, bet ir lietuvių rašytinės bendrinės kalbos pagrindu? Prieš 460 metų Lietuvos Brastoje (dabar Baltarusijos Brest‘as), Radvilos Juodojo...
Jonas Karolis Chodkevičius. Aut. David Weiss, pagal Sofijos Chodkevičiūtės (Zofia Chodkiewiz) pieš., 1819 (Biblioteka Narodowa, prieiga: CBN Polona; taip pat: Vilniaus universitetas dailėje. V., 1986 ) Pradedame žurnalisto Česlovo IŠKAUSKO straipsnių ciklą laisvalaikio skaitymams. Jame jis pasakoja apie įdomias, kartais ginčytinas, istorines lietuviškų šaknų turinčias asmenybes, kurios arba jų protėviai vienaip ar kitaip garsino Lietuvą...
Procesija aplink Daniliškių sentikių bendruomenės Šv. Trejybės cerkvę Jolanta Zakarevičiūtė, Daniliškės, Trakų raj., www.voruta.lt Sekmadienį, birželio 4 d., Trakų rajone pašventinta po rekonstrukcijos atstatyta Daniliškių Šv. Trejybės cerkvė. Truputį istorijos Daniliškių sentikių bendruomenės pradžia mena dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) laikus, kuomet sentikiai po patriarcho Nikono reformų Rusijoje buvo persekiojami dėl...
Pėžaičių pašto vadovas H. Macas su žmona Marija ir sūnumi prie savo įstaigos. Gal Vytauto Didžiojo metų proga LR valstybinė įstaiga buvo papuošta LDK valdovo atvaizdu, Vyčiu – LR herbu ir ąžuolo lapų vainikais. Prieškario nuotrauka iš „Memeler Dampfboot“, 2005, Nr. 3, S. 37. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio...
Vilnius prie Žaliojo tilto XIX a. viduryje. J. Čechavičiaus nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Vilniaus paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 700-mečiui pažvelkime ir į vieną amžinybės požiūriu neilgą Vilniaus ir visos Lietuvos ar net LDK vystymosi tarpsnį – XVIII amžių. Ankstesniuose rašiniuose palietėme Vilniaus atsiradimo, ryšių su Romos imperija, netgi Cezario įtaką būsimos sostinės atsiradimui, taip...
Dainiaus Vyto nuotr. Daiva Zimblienė, Ukmergės raj. savivaldybės Informacinių technologijų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja, www.ukmerge.lt Gegužės 3-iąją Siesikų pilyje lankėsi garsiosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Abiejų Tautų Respublikos Radvilų didikų giminės palikuonys – Lenkijoje gyvenantis kunigaikštis Motiejus Radvila bei naujojo Lenkijos ambasadoriaus Lietuvoje Konstanty’o Radziwillas’o žmona bei sūnaus šeima. Svečius pasitikęs pilies...
Šiemet minime ne tik Vilniaus 700 metų jubiliejų, bet ir 400-ąsias šventojo Juozapato Kuncevičiaus (apie 1580–1623) kankinystės metines. Lietuvos Respublikos Seimui 2023-iuosius paskelbus šv. Juozapato metais, Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į renginių ciklą „Kijevo krikščionybės skaitiniai Vilniuje“. Jau prasidėję ir visus metus truksiantys renginiai leis pažinti šv. Juozapato, sujungusio Vilnių su Ukraina ir Kijevą...
Radvila Astikaitis (1384-1477) Prof. Dobilas Kirvelis, www.voruta.lt Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) istorijoje minima, kad 1452 m., konfliktuojant LDK didžiūnams su Lenkijos ponais dėl Kazimiero Jogailaičio titulų, buvo svarstoma: ar jis bus ir LDK Kunigaikštis, ir Lenkijos karalius, ar LDK Valdovas-Kunigaikštis gali būti ir kitas – nebūtinai Lenkijos Karalius Kazimieras? Istorija nurodo, kad į šią LDK...
Inesos Dumbravienės nuotr. Jolanta Lementauskienė, www.voruta.lt Balandžio 26 dieną Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje paskaitą „Zarasai prieš 500 metų“ skaitė mokslininkas Stephen Christopher Rowell, Lietuvos istorijos instituto vyr. mokslo darbuotojas. Mokslininkas tyrinėja LDK ir Lenkijos vėlyvųjų viduramžių istoriją. Kembridžo universiteto ugdytinis ir dėstytojas į Lietuvą atvyko 1993 metais. S. Rowell išleido knygas „Gedimino laiškai“, „Iš...
Česlovas Iškauskas. aidas.lt nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.delfi.lt 80-metis 46-asis Jungtinių Valstijų prezidentas ir antras katalikų tikėjimo prezidentas JAV istorijoje Joe Bidenas (visas angliškas vardas – Joseph Robinette „Joe“ Biden Jr.) neseniai buvo atvykęs trijų dienų vizito į Šiaurės Airiją ir Airijos Respubliką. Vizito metu jis ne tik dalyvavo oficialioje ceremonijoje, pažymėjusioje ketvirtį amžiaus...
Vytautas Didysis. Dailininkė Laima Kriukelienė Ruslanas Baranauskas, LMS narys, www.voruta.lt Publikacijos aktualumas Laisvė, išdidumas, garbė, Nepriklausomybė – fundamentaliausios žmogiškosios vertybės, turinčios dvasinę konstantą. Fizinis žmonijos išlikimas visada buvo opiausiu geopolitiniu klausimu, pradedant Antikos laikais ir ypač aktuali dilema dabartinėmis sąlygomis. Ir visiškai nėra skirtumo, kaip mes įvardinsime tos epochos visuomenę, charakterizuosime žmones (demosas, cholopai, mužikai,...
Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas. XIX a. I p. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus VDU profesorius Juozas Skirius, www.voruta.lt Lietuvai švenčiant Vilniaus miesto, prieš 700 metų pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtą, jubiliejų, yra puiki proga prisiminti ir Vilniaus miesto, Lietuvos sostinės, įkūrėją valdovą Gediminą. Verta prisiminti ir tai, kokius titulus nešiojo Lietuvos valdovai iki Gedimino ir po...
Dailioji Pašyšių bažnyčia prieškariu. Nuotr. iš Alberto Juškos kn. „Mažosios Lietuvos Bažnyčia XVI–XX a.“, Klaipėda, 1997, p. 349 Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Į šiaurvakarius nuo jau aprašytųjų Katyčių apylinkių driekiasi savitas Degučių–Ramučių ruožas, ėjęs per slėpiningosios Lamatos plotus. Senovėje ryčiau gyveno garsi skalvių gentis, apsupusi Rambyno šventkalnį, o šiaurėje plytėjo dar galingesnių kuršių žemės....
Katyčių tarpukario vaizdai: užeigos namai, turgaus aikštė su kepykla, bažnyčia (centre), mokykla. Nuotr. iš Evos Kestenus rinkinio Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Besidomintieji senaisiais žemėlapiais ir ilgaamžio lietuvininkų krašto šiaurine riba nesunkiai pastebi ties Katyčiais išsišovusį nemažą iškyšulį buvusios valstybės sienos trasoje. Istoriko Tomo Baranausko nuomone, 1422 m. Melno taika nustatytoji riba tarp Lietuvos Didžiosios...
Trakų bernardinai. Vaizdas iš pietvakarių Gintaras Abaravičius, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos direktorius, www.voruta.lt Miesto senbuviai puikiai žino, kad Trakų siluetą kadaise formavo iškilūs monumentai- Trakų salos ir pusiasalio pilių kompleksas, Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia ir Šv. Mikalojaus Vyskupo bažnyčios su bernardinų vienuolynu ansamblis. Link šių trijų pagrindinių dominančių vedė visi vieškeliai, vinguriavo gatvės,...
Trakų salos Vytauto pilis ir palyginimui, kryžiuočių Marienburgo (Malborko) Prof. Dobilas Kirvelis, Trakai, www.voruta.lt „…Mes prašome, Jus, gerbiamas pone Maršalka, atsiųst mums tą iškviestą akmens statybų meistrą, kadangi mums ypač skubu, arba atsiųskite kitą, kad mūsų darbai neužsilaikytų…“ Alexander Vitoldus Magnus Dux Litvaniae Orсhen, 1407 Apmąstant 2022 m. birželio 3 d. ir kitas istorines Diskusijas...
Gudų kultūros draugija LR Seime Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Rusų ir baltarusių (gudų) tautinių mažumų dislokacija Lietuvoje bei istoriniai Lietuvos santykiai su kaimyninėmis slavų valstybėmis – tai labai plačios ir skirtingos tyrimo sritys. Pastarąją temą šįkart palikime užsienio politikos tyrinėtojams, o daugiau dėmesio kreipkime į šių tautinių bendrijų istorines sąsajas su mūsų valstybe ir...
Paminklas Kunigaikščiui Gediminui Vilniuje. Juozo Vercinkevičiaus nuotr. Dr. Algimantas Anicetas Bučys, www.voruta.lt Apie valdiškus atsakymus į Atvirą laišką valstybės vadovams Neseniai, vis labiau artėjant Lietuvos karaliaus Gedimino įkurto Vilniaus miesto 700 metų jubiliejui, Vilniaus savivaldybės Istorinės atminties komisija, atsakydama į Lietuvos kūrybinių intelektualų Atvirą laišką (2022, birželio 23 d.), uždegė raudoną šviesą viešam pasiūlymui pakeisti...
Dr. Raimundas Kaminskas, www.voruta.lt 2022 m. rugsėjo 30 d. Šakių raj. Sudargo miestelyje, netoli dabartinės Lietuvos Respublikos ir Rusijos administruojamos Karaliaučiaus srities sienos, vyko iškilmingas renginys, kurio metu buvo atidengtas paminklas Melno taikos sutarties 600-osioms metinėms paminėti. Paminklo autorius skulptorius Sauliaus Kriščiukaitis. Skulptūrinę kompoziciją sudaro laiptai, įskilusi gotikinė arka, kalavijas ir skydai su Vyčiu bei Kryžiumi. Renginys...
Karvedys Konstantinas Ostrogiškis. Kijivo (Ukraina) galerija. Portreto autorius nežinomas. Ieva Dumbrytė, www.voruta.lt Oršos mūšis, įvykęs 1514 m. rugsėjo 8 d., – reikšmingiausios kautynės dešimties metų kare (1512-1522) tarp Maskvos ir Lietuvos Didžiųjų Kunigaikštysčių. Dar iki šio kariuomenių susidūrimo, 1514 m. vasarą, buvo prarastas Smolenskas. Nepaisant įspūdingos pergalės, karinės strateginės Oršos mūšio pasekmės bei teritoriniai laimėjimai...
Pranciškus Skorina 1517 m. (graviūra). Franciscus Skorina gimęs, manoma, 1486 arba 1490 m. Polocke – 1540 arba 1551 m. Prahoje) – rusėnų kilmės LDK visuomenės veikėjas, išspausdinęs pirmąją knygą Lietuvoje (Vilniuje) rusėnų (senąja baltarusių) kalba. Skorina buvo vienas žymiausių to meto žmonių, vienas didžiųjų humanistų. lt.wikipedia.org nuotr. Dr. Aliaksandras Adamkovičius, www.voruta.lt Šiuo pavadinimu rugpjūčio 1–10 dienomis Vilniuje vyko tarptautinis dailės pleneras, skirtas Pranciškaus Skorinos pirmosios Rytų Europoje išspausdintos knygos „Mažoji kelionių knygelė“...
Prof. habil. dr. S. Temčinas Prof. habil. dr. Sergejus TEMČINAS, Vilnius, www.voruta.lt Lietuvos vaidmuo senosios rusų kalbos istorijoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (toliau – LDK) oficialųjį statusą turėjusi rusėnų kalba kilo iš Kijevo Rusioje vartotos senosios rusų kalbos – tiksliau, iš jos vakarinio varianto, kuris dėl Rusios vakarinių žemių įtraukimo į Lenkijos politinę orbitą ar net...