Paminklas Kunigaikščiui Gediminui Vilniuje. Juozo Vercinkevičiaus nuotr. Dr. Algimantas Anicetas Bučys, www.voruta.lt Apie valdiškus atsakymus į Atvirą laišką valstybės vadovams Neseniai, vis labiau artėjant Lietuvos karaliaus Gedimino įkurto Vilniaus miesto 700 metų jubiliejui, Vilniaus savivaldybės Istorinės atminties komisija, atsakydama į Lietuvos kūrybinių intelektualų Atvirą laišką (2022, birželio 23 d.), uždegė raudoną šviesą viešam pasiūlymui pakeisti...
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK)
Sudarge atidengtas paminklas Melno taikos sutarties 600 metų sukakčiai paminėti
Dr. Raimundas Kaminskas, www.voruta.lt 2022 m. rugsėjo 30 d. Šakių raj. Sudargo miestelyje, netoli dabartinės Lietuvos Respublikos ir Rusijos administruojamos Karaliaučiaus srities sienos, vyko iškilmingas renginys, kurio metu buvo atidengtas paminklas Melno taikos sutarties 600-osioms metinėms paminėti. Paminklo autorius skulptorius Sauliaus Kriščiukaitis. Skulptūrinę kompoziciją sudaro laiptai, įskilusi gotikinė arka, kalavijas ir skydai su Vyčiu bei Kryžiumi. Renginys...
Prikeltas iš užmaršties Oršos mūšis
Karvedys Konstantinas Ostrogiškis. Kijivo (Ukraina) galerija. Portreto autorius nežinomas. Ieva Dumbrytė, www.voruta.lt Oršos mūšis, įvykęs 1514 m. rugsėjo 8 d., – reikšmingiausios kautynės dešimties metų kare (1512-1522) tarp Maskvos ir Lietuvos Didžiųjų Kunigaikštysčių. Dar iki šio kariuomenių susidūrimo, 1514 m. vasarą, buvo prarastas Smolenskas. Nepaisant įspūdingos pergalės, karinės strateginės Oršos mūšio pasekmės bei teritoriniai laimėjimai...
Pranciškaus Skorinos pėdsakais Vilniuje
Pranciškus Skorina 1517 m. (graviūra). Franciscus Skorina gimęs, manoma, 1486 arba 1490 m. Polocke – 1540 arba 1551 m. Prahoje) – rusėnų kilmės LDK visuomenės veikėjas, išspausdinęs pirmąją knygą Lietuvoje (Vilniuje) rusėnų (senąja baltarusių) kalba. Skorina buvo vienas žymiausių to meto žmonių, vienas didžiųjų humanistų. lt.wikipedia.org nuotr. Dr. Aliaksandras Adamkovičius, www.voruta.lt Šiuo pavadinimu rugpjūčio 1–10 dienomis Vilniuje vyko tarptautinis dailės pleneras, skirtas Pranciškaus Skorinos pirmosios Rytų Europoje išspausdintos knygos „Mažoji kelionių knygelė“...
Kada ir kaip rusėnų kalba įsitvirtino Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje*
Prof. habil. dr. S. Temčinas Prof. habil. dr. Sergejus TEMČINAS, Vilnius, www.voruta.lt Lietuvos vaidmuo senosios rusų kalbos istorijoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (toliau – LDK) oficialųjį statusą turėjusi rusėnų kalba kilo iš Kijevo Rusioje vartotos senosios rusų kalbos – tiksliau, iš jos vakarinio varianto, kuris dėl Rusios vakarinių žemių įtraukimo į Lenkijos politinę orbitą ar net...
Pagoniška pilis Vilniaus apylinkėse
Trakų istorijos muziejaus Medininkų skyriaus muziejininkas Martynas TININIS Jau praėjo daugiau nei metai nuo Medininkų pilies atidarymo (pilis veikia nuo 2012 m. rugsėjo 27 dienos). Ji stūkso 30 kilometrų į pietryčius nuo Vilniaus netoli aukščiausios Lietuvos vietos – Aukštojo kalno (293,60 m), visai netoli Baltarusijos sienos. Dabar ši tvirtovė (nuo 2004 m.) priklauso Trakų istorijos...
Vilniuje minima vienos iš seniausių švietimo ministerijų sukaktis
2013 m. spalio 10-11 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje (A. Volano g. 2/7) ir Lietuvos istorijos institute (Kražių 5) vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje: valstybė, kultūra, edukacija“. Ją, skirtą 240-osioms Edukacinės komisijos įkūrimo metinėms, globoja švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis. Dvi dienas truksiančiame renginyje mokslininkai iš Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Didžiosios...
Kai kurie tautinės inteligentijos formavimosi bruožai
Albertas JUŠKA, Klaipėda Istorijos mokslas, kaip žinia, pašauktas nagrinėti žmonijos, atskirų tautų, valstybių praeitį. Savais metodais atskleisdamas, įvairiapusiškai vertindamas ūkio, kultūros, meno, politikos visuminę raidą, nusako ir visuomenės klasių bei atskirų jos grupių vystymosi ypatumus. Šio straipsnio tikslas – apmąstyti lietuvių t a u t i n ė s inteligentijos formavimosi kelią. Neginčijama tiesa: tautinė...
Kaip amžių bėgyje keitėsi Sūduvos miestų ir miestelių tautinė sudėtis?
Vytautas PLEČKAITIS, Kovo 11-osios Akto signataras, Vilnius Sūduva ar Suvalkija, kitaip vadinama Užnemunė, yra Lietuvos dalis, esanti kairiajame Nemuno krante. Jos gyventojai vadinami suvalkiečiais, sūduviais, užnemuniečiais. Dauguma žinomų Lietuvos istorikų yra linkę šį regioną vadinti Sūduva, nes būtent sūduviai buvo dabar čia gyvenančio etnoso, susidariusio XV-XVII amžiais pradininkai. Žinomi kalbininkai K. Būga, J. Balčikonis, A....
Tautinės mažumos ar tautinės bendrijos Lietuvoje?
Petras ŠIDAGIS, pedagogas, Vilnius Dažnai čia, kaip pavyzdys, lyginama lietuvių tautinė mažuma Lenkijoje Seinų-Punsko krašte su Lietuvos – Vilnijoje susiformavusiu daugumos lenkų, rusų tautiniu dariniu. Taigi, ar šių tautinių darinių situacijos Lietuvoje ir Lenkijoje yra panašios iš abiejų pusių, ir ar galima sakyti, kad turime jas ir spręsti veidrodiškai? Jei atkreipsime dėmesį į miestų ir...
Užsienio ir Lietuvos tyrėjai – apie LDK kunigaikščius
2013 m. balandžio 24–26 d. VDU mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28, II a., Kaunas) vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Kunigaikščių sluoksnio transformacijos procesai: nuo karinės-gentinės aristokratijos iki politinės tautos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, kurioje įvairiais rakursais bus gvildenama LDK tyrimų problematika. Konferencijoje dalyvaus gausus būrys regiono mokslininkų, kurie pamėgins rekonstruoti Lietuvos karinės-gentinės aristokratijos virsmo LDK politine...
Pilsudskis: Juzefas ir Juozas
XIX amžiaus pirmoje pusėje tarp Lietuvos bajorų išpopuliarėjo dvilypę tautinę jų savimonę aiškinantis lotyniškas posakis „gente lituanus, natione polonus“ („kilmė – lietuvis, tautybė – lenkas“). Po šimto metų, XIX–XX sandūroje tokio aiškinimo nebepakako. Nacionalinių valstybių priešaušryje „gente lituanus“ turėjo pasirinkti, kas jie yra „iš tikrųjų“: lenkai ar lietuviai. Egzistavo ir trečiasis kelias, faktiškai glundantis prie...
LDK istorija dailininko Giedriaus Kazimierėno kūryboje
Laima TUBELYTĖ-KRIUKELIENĖ, Utena „Man svarbus karo, vizualaus triukšmo ir rimties, sakralios tylos kontrastas“ – taip savo kūrinį „Rūstybės diena“ apibūdino Lietuvos tapytojas prof. Giedrius Kazimierėnas. Prisipažinsiu, labai laukiau 2012 m. lapkričio 21 d., kada Medininkų pilyje (Medininkų km. Vilniaus raj.) išvysiu Lietuvos tapytojo G. Kazimierėno meno kūrinį „Rūstybės diena“. Nuo tos akimirkos, kai sužinojau, kad...
LDK istorija – internete
Ką karaliaus Mindaugo žmona Morta išvadino beždžione? Kuo sirgo senosios Kernavės gyventojai? Kas buvo pirmasis lietuvis, užkopęs į Egipto piramidės viršūnę? Ką valgė LDK gyventojai? Kodėl lietuviai mėgsta šaltibarščius? Kokiomis pramogomis lepinosi Vytauto dvariškiai? Visa tai galima rasti www.ldkistorija.lt svetainėje. Istorija, pasakojama per žmonių gyvenimo, kasdienybės detales, didvyrių, nevidonų ir bastūnų likimus, leidžia pažvelgti į...
Medininkų pilyje – tapytojo G. Kazimierėno paveikslo „Rūstybės diena“ pristatymas
2012 m. lapkričio 21 d., trečiadienį, 15 val. Medininkų pilyje (Medininkų km., Vilniaus raj.) vyks tapytojo, prof. Giedriaus Kazimierėno paveikslo „Rūstybės diena“ pristatymas. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus. Vienoje iš rugsėjo pabaigoje lankytojams atidarytos rekonstruotos Medininkų pilies menių eksponuojamas įspūdingas ant drobės tapytas G. Kazimierėno paveikslas „Rūstybės diena“ (2012 m.). Pasak tapytojo, „paveikslo pavadinimą – „Rūstybės diena“ inspiravo biblinio Paskutiniojo Teismo motyvas, o paveikslo...
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos keliasi į internetą
Nuo šiol kiekvienas interneto vartotojas naršyklėje surinkęs adresą www.ldkistorija.lt galės susipažinti su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorija, pristatyta šiuolaikinėmis priemonėmis ir kalba. Projektas „Orbis Lituaniae“ – tai beveik septyni šimtai trumpų iliustruotų pasakojimų apie įvairialypę LDK visuomenę, kultūrą, politiką ir kasdienybę. „Vis daugiau valstybių savo kultūrinį ir istorinį paveldą pristato elektroninėje erdvėje, siekdamos sudominti smalsų,...
Kunigas Petras Dagys – Viešpaties ir lietuvybės tarnyboje
Vytautas GOCENTAS, Vilnius 2012 metais protestantiškasis pasaulis Amžinybės arba Mirusiųjų minėjimo šventę minės lapkričio 25 dieną, t. y. paskutinį bažnytinių metų sekmadienį. Greta šios šventės, gruodžio 1-ąją – ir reformatų bei liuteronų kunigo, spaudos darbuotojo, visuomenės veikėjo dr. Petro Dagio 35-ųjų mirties metinių sukaktis. Šiai datai artėjant jos paminėjimu spaudoje pasirūpino P. Dagio žmona Arianė. Surinkusi geroką...
Neblėstantis senųjų portretų spindesys
Laima TUBELYTĖ-KRIUKELIENĖ, Utena Laikydama rankoje katalogą, kurį išleido Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, lėtai ir tyliai įeinu į pirmą parodų salę Vilniaus paveikslų galerijoje, kur eksponuojami LDK valdovų ir didikų portretai. Lengvas ir malonus virpuliukas perbėga per kūną. Daugiau jaučiu negu suprantu, kad sugrįžau į tuos laikus, kuriuose niekada negyvenau. Matau veidus didikų,...
Atjaunėjusi Medininkų pilis
Valentinas JURAITIS Ketvirtadienį, 2012 m. rugsėjo 27 d., Medininkų pilyje buvo oficialiai atidaryta muziejinė ekspozicija. Įgyvendinta sena svajonė bent iš dalies atstatyti šią pilį. Prie pilies atstatymo daug prisidėjo ir išeivijos lietuviai paaukoję 35 tūkst. JAV dolerių, taip pat panaudotos ES struktūrinių fondų lėšos 8 mln. litų, gaunamos atvėrus mūsų krašto rinką ir atsisakius muito...
Geidžiamiausios Lietuvos istorijoje senmergės Kotrynos Jogailaitės suomiškoms vestuvėms Vilniuje – 450 metų
Rimvydas VALATKA Toje vietoje, kur dabar vėl statomi Valdovų rūmai, prieš 450 metų surengtos tokios vestuvės, kokios, jei tik Holivudo scenaristai būtų skaitę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos (LDK) istoriją, seniai būtų tapusios „Oskarais“ nominuoto kostiuminio nuotykių filmo siužetu. 1562 metų spalio 4-ąją Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto sesuo Kotryna Vilniuje, kuriame be pertraukos gyveno...
Videniškiai minėjo 645 metų jubiliejų
Monika RYBELIENĖ, Molėtai Sekmadienį, 2012 m. rugsėjo 16 d., videniškiečiai ir seniūnijos svečiai rinkosi į būrį, kad paminėtų Videniškių 645 metų jubiliejų. Gamta, kaip dovaną, gerą orą šventės svečiams dovanojo, o kiekvienas su gera nuotaika į šventę atėjęs nepasigailėjo. Čia visą dieną judėta iš vieno pastato į kitą, kad būtų galima apžiūrėti parodas, pasišnekučiuoti su...
Ar Lietuvai reikia plevėsuojančio Vyčio?
Roberta TRACEVIČIŪTĖ Siūlymas plačiau naudoti istorinę Lietuvos vėliavą – raudoname fone vaizduojamą šarvuotą raitelį ant balto žirgo – sulaukė valstybės institucijų palaikymo. Tačiau tam priešinasi užsienio lietuviai. Pagal dabar galiojantį įstatymą, istorinę vėliavą privalu iškelti virš Valdovų rūmų Vilniuje, Trakų pilyje ir Karo muziejaus sodelyje Kaune. Seimo nariai konservatoriai Kęstutis Masiulis ir Stasys Šedbaras pateikė...
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečių savanoriškas valstybės gynimas XVII a. vidurio okupacijos sąlygomis*
Akad. prof. habil. dr. Antanas TYLA, Vilnius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos valstybinė savimonė per XVII a. 20-metį karą išryškėjo ne kartą, ir yra analizuota A. Šapokos, K. Avižonio, A. Tylos, G. Saganovičiaus, A. Kotliarčuko darbuose. Tyrinėtojai apžvelgė Lietuvos Statute reglamentuotos visuotinio šaukimo prievolės ir jos tradicijos reikšmę valstybės gynybai ir priešo okupuotų teritorijų išlaisvinimui. Pranešėjas...
- Ankstesnis
- 1
- 2
- 3