J. Lauriūnas pirmasis Linkmenų tikybos mokytojas. Apie 1990 m. Iš svetainės linkmenys.info Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Jonas Lauriūnas gimė 1924 m. kovo 8 d. Kauno aps. Raudondvario vls. Šilelio k. Mokėsi Raudondvario mokykloje, po to 1939–1944 m. – Kauno jėzuitų gimnazijoje. Čia tikybą jam dėstė žymus jėzuitas Karolis Garuckas, filosofiją bei teologiją studijavęs Vokietijoje...
Monsinjoras Alfonsas Svarinskas Ernesta, partizano Juozo Astrausko-Žaibo anūkė, www.pozicija.org 2023 metų pabaigoje, gruodžio mėnesį, kaip visada, nutariau aplankyti savo giminaitę vienuolę ses. Monikutę Gavėnaitę – nuvežti savos gamybos sulčių, kitų lauktuvių. Visada buvo gera aplankyti ją Monsinjoro Alfonso Svarinsko bute. Monikutė buvo ištikima šios istorinės vietos saugotoja. Jos prižiūrimi Monsinjoro namai buvo tikras muziejus, kuriame...
Ses. Gerarda Elena Šiuliauskaitė kalba LKB kronikos 30-ies metų minėjime. Iš E. Šiuliauskaitės asm. archyvo Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Gruodžio 30 d. savo garbingą 90 metų gyvenimo sukaktį mini ses. Gerarda Elena Šiuliauskaitė SJE – viena iš pagrindinių „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidėjų, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos sesuo. Elena gimė 1932 m. gruodžio 30...
Laisvės premijos laureatė Bernadeta Mališkaitė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ ilgiausiai (17 metų) Rytų Europoje ėjęs nelikviduotas pogrindžio leidinys. Pradėtas leisti 1972 m. kovo 19 d. Tikslas – fiksuoti ir viešinti tikėjimo varžymo, tikinčiųjų persekiojimo tuometinėje Sovietų Lietuvoje faktus (leidinyje buvo rubrika ir „Sovietinėse respublikose“). „Kronika“ ėjo dviejuose pasauliuose: Lietuvoje pogrindyje ir Vakaruose – laisvės sąlygomis....
Kardinolas Sigitas Tamkevičius Regina Statkuvienė, www.voruta.lt Minint Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos penkiasdešimtąsias metines LR Seime š.m. gegužės vyks konferencija „50 metų po Lietuvos katalikų Bažnyčios kronikos pasirodymo: pamokos ir perspektyvos“. Konferencijos globėjas J. Em. kardinolas Sigitas Tamkevičius dalijasi mintimis apie šio istorinio fenomeno prasmę anuomet, reikšmę šiandien ir ateities perspektyvas. Jūsų Eminencija, kaip manote, kokias...
Kunigas Algimantas Keina (1937 – 2013) Laimutė Cibulskienė, Varėnos viešosios bibliotekos bibliografė, www.voruta.lt Varėnos viešojoje bibliotekoje ( I aukšte) veikia spaudinių paroda, skirta kunigo Algimanto Keinos 85-osioms gimimo metinėms paminėti. Parodoje – straipsnių iš periodinės spaudos kopijos apie kun. A. Keinos gyvenimą ir veiklą. Šiais metais kunigui Algimantui Keinai, aktyviam antisovietinio pasipriešinimo judėjimo organizatoriui ir dalyviui,...
Kauno arkivyskupijos muziejaus nuotr. Irena Petraitienė, www.bernardinai.lt Kitąmet bus 50 metų, kai 1972 m. rugpjūčio mėnesį už vaikų katekizavimą metus kalėjęs iš Pravieniškių lagerio išėjo kunigas Juozas Zdebskis (1929–1952–1986). Prasminga šį faktą prisiminti vien todėl, jog kun. Zdebskio byla, apie kurią Lietuvos katalikai rašė Memorandume Jungtinėms Tautoms, paskelbė „Amerikos balso“ ir kitos Vakarų šalių radijo stotys,...
Zigmas TAMAKAUSKAS, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyr. pirmininko pavaduotojas, Švietimo komiteto pirmininkas, Kaunas Švč. M. Marijos gimimo, Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos dienos proga (2013-09-08) su Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininku Raimundu Kaminsku apsilankėme Kauno Jėzuitų namuose, kuriuose maloniai pabendravome su trimis iškiliais Jėzuitų ordinui priklausančiais kunigais, kurie savo gyvenimą dar niūriaisiais sovietinės okupacijos metais paskyrė Bažnyčios...
Jėzus Kristus Naujajame Testamente pateikia sugretinimą: „Į ką panaši Dievo karalystė, ir su kuo man ją palyginti? Ji panaši į garstyčios grūdą, kurį ėmė žmogus ir pasėjo savo darže. Jis išaugo į medelį, ir padangių sparnuočiai susisuko lizdus jo šakose“. (Lk 13, 18–19). Panašiai nuaidėjo Sąjūdžio metu daina apie gegutę, kuri klevelyje įsitaisiusi čiulbėjo, o...
Irena PETRAITIENĖ, Kaunas Gervėčiai: tėvas – pirmasis mokytojas Iš kurios pusės važiuotum į Gervėčius – iš Gėlūnų, Galčiūnų, Miciūnų, Mockos, Petrikų kaimų – iš visų pusių atsiveria kelrodė – Švč. Trejybės bažnyčia (1899–1903). Viena iš gražiausių Rytų Lietuvoje ir didžiausia katalikų šventovė Baltarusijoje: fasado bokštas siekia 61 metrą. Kelis kartus pavadinimą keitusi Gervėčių bažnyčia yra...
Astrida PETRAITYTĖ, Vilnius Ugninis stulpas. 25 metai be Juozo Brazaičio : laiškai, dokumentai, liudijimai. – Sudarytojas ir redaktorius Vidmantas Valiušaitis. – Kaunas: „Į Laisvę“ fondo Lietuvos fil., 2000. – 584 p. „O be to, dar gaišau laiką ir su sovietinės propagandos leidiniais, kuriuose esu kaltinamas žydų persekiojimu“ (p. 484) – skaudžiai nutvilkė sakinys. Taip jau...
Laisvės kovų istorija su s. Nijole Sadūnaite (I). Tikėjimas ir džiaugsmas http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-08-27-laisves-kovu-istorija-su-s-nijole-sadunaite-i-tikejimas-ir-dziaugsmas/87048 Laisvės kovų istorija su s. Nijole Sadūnaite (II). Ateistinio teroro vėtros http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-09-01-laisves-kovu-istorija-su-s-nijole-sadunaite-ii-ateistinio-teroro-vetros/87387 Laisvės kovų istorija su s. Nijole Sadūnaite (III). KGB požemiuose http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-09-10-laisves-kovu-istorija-su-s-nijole-sadunaite-iii-kgb-pozemiuose/87712 Laisvės kovų istorija su s. Nijole Sadūnaite (IV). Lagerių valstybė http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-09-17-laisves-kovu-istorija-su-s-nijole-sadunaite-iv-lageriu-valstybe/88046 Laisvės kovų istorija su s. Nijole Sadūnaite (V). Dovydo...
Monika KARENIAUSKAITĖ, Lietuvos gyventojų genocido ir tyrimo centro darbuotoja, Vilnius 2012-ieji – metai, gausūs sukakčių, žyminčių ne vieną Vėlyvuoju Sovietmečiu Lietuvos SSR vykusios neginkluotosios antisovietinės rezistencijos, arba, pilietinio pasipriešinimo aspektą. Kovą minėjome lietuviškosios periodinės saviraidos pradžios – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ keturiasdešimtmetį, gegužę – Romo Kalantos susideginimą Kaune ir „Kalantines“, rugpjūtį laukia pirmojo viešo mitingo...
Edmundas SIMANAITIS, Jonava Baltos lankos išleido 440 psl. knygą „Sąjūdžio ištakų beieškant: nepaklusniųjų tinklaveikos galia“. Dvidešimt dviejų autorių straipsnius tvarkė mokslinės redaktorės Jūratė Kavaliauskaitė ir Ainė Ramonaitė. Tyrėjų komandą sudarė trijų universitetų mokslininkai: politologai, istorikai, sociologai. Tyrimui atlikta daugiau kaip 300 interviu. Pratarmėje rašoma: „Šios knygos sumanymas buvo brandintas ne vienerius metus, tačiau jį įgyvendinti...