Istorijos-pedagogikos fakulteto penkto kurso studentai pirmakursių „krikštynose“ 1983 m. rudenį. Nuotrauka iš B. Šetkaus archyvo Benediktas Šetkus, www.voruta.lt Pradėjus studijuoti 1979 m. Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Istorijos-pedagogikos fakultete, iš aukštesnio kurso studentų išgirdome apie mus laukiantį didžiausią išbandymą – Mykolo Burokevičiaus dėstomą kursą „Mokslinis komunizmas“. Vyresnieji teigė, kad išleisti „mokslinio komunizmo“ vadovėliai netinka, nes dėstytojas...
Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vedėja Nijolė Maslauskienė 1952 m. Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komitetas (CK) gavo kelis poeto Kosto Kubilinsko (1923–1962) skundus dėl atleidimo iš darbo žurnalo „Žvaigždutė“ redakcijoje. Skunduose jis išliejo apmaudą dėl menkai įvertintų nuopelnų sovietų valdžiai, atvirai aprašė savo gyvenimo vingius, apsisprendimą dėl...
Lietuvos komunistų partijos 18 suvažiavimo prezidiumas (1981 01 29; prie mikrofono partijos Centro komiteto I sekretorius Petras Griškevičius) MELC archyvas Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Praėjusią savaitę tarp įprastinių pranešimų iš Ukrainos frontų, mokytojų streiko šurmulio, nesibaigiančio korupcijos skandalo savivaldybėse, sukrečiančio paauglių apsinuodijimo, na ir, žinoma, užsitęsusios vasaros malonumų gūdžiu aidu nuskambėjo žurnalistų atliktas tyrimas...
Sovietų kariuomenės karinė technika Vilniaus gatvėse 1991 m. rugpjūčio pučo dienomis. Dešinėje – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmai, kairėje – Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, virš tunelio dar nėra „Vilniaus vartų“. Vilnius, 1991 m. rugpjūčio 20–21 d. | Fotografas Romualdas Jurgaitis. Romualdo Jurgaičio asmeninis archyvas | Lietuvos Respublikos Seimo archyvas Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė, LRS Parlamentarizmo istorinės...
Socialinių tinklų nuotr. Seimas, minėdamas 1948 metų gegužės 22 dienos Sovietų Sąjungos okupacinio režimo vykdyto didžiausio XX amžiaus trėmimo Lietuvoje koduote „Pavasaris“ („Vesna“) 75-ąsias metines, priėmė rezoliuciją, kuria pripažįsta Lietuvos komunistų partiją atsakinga už Lietuvos gyventojų kankinimą, naikinimą, deportacijas. „Tremties operaciją pavadinimu „Vesna“ vykdė ne tik 30 tūkst. vidaus reikalų ir MGB* darbuotojų, bet ir...
Komunistų mitingas, skirtas Sovietų Sąjungos agresijai prieš Lietuvą ir Liaudies vyriausybei paremti. Kaunas, P. Vileišio aikštė. 1940 m. birželio 24 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr. Jonas Burokas, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos garbės pirmininkas, www.voruta.lt Nepastebimai prabėgo 33 metai nuo 1990 m. kovo 11 dienos, kai buvo atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. Ne vieną kadenciją dešiniosios politinės...
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus buvusiuose KGB rūmuose Vilniuje Lietuvos okupaciniu periodu veikę antivalstybiniai veikėjai įvairialypiai kolaboravo su okupacine valdžia, palaikė visapusišką terorą prieš Lietuvos piliečius ir vykdė totalitarinio režimo nurodymus. 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos partizanų vadų pasirašytoje Deklaracijoje LKP pripažįstama kaip neteisėta ir nusikalstama grupuotė, kuri visapusiškai trukdo atkurti valstybingumą. Po Lietuvos...
Lietuvos komunistų partijos CENTRO KOMITETO (CK) pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus (pirmoje eilėje pirmas iš kairės) ir Sovietų Sąjungos komunistų partijos CK sekretorius Michailas Suslovas (pirmoje eilėje pirmas iš dešinės) Kauno hidroelektrinės statybose. 1960 m. liepos mėn. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 2, b. 27, l. 21. Nijolė Maslauskienė, parodos kuratorė, Lietuvos ypatingojo archyvo LKP...
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę visuomenė ypač domisi Sąjūdžio istorija, neginkluotu pasipriešinimu, Atgimimo laikotarpiu ir kitomis šalies istorijos temomis. Didelė dalis istorinės medžiagos, atspindinčios šias temas, yra saugoma privačių asmenų archyvuose ir yra neprieinama visuomenei bei yra didelė tikimybė, kad ši medžiaga gali būti prarasta. Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau – LCVA) 2022 m. pradėjo vykdyti Nacionalinio...
Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės susikūrimas 1988 m. birželio 3 d. davė pradžią galingam tautiniam judėjimui, kuris galų gale nuvertė okupacinę sovietų valdžią ir atvėrė kelią atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Tuomet, po kelių mėnesių, spalio 22-23 d., įvyko ir Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas. Bet šiandien, minint Iniciatyvinės grupės susikūrimo 34-ąsias metines, pastebėkime, kad ją...
Vincas Mickevičius Kapsukas. 1933 m. Lietuvos Ypatingojo archyvo nuotr. www.voruta.lt Prieš aštuoniasdešimt metų Lietuva buvo prievarta inkorporuota į SSRS. 1940 m. rugpjūčio 3 d. šį neteisėtą prievartinį veiksmą Sovietų Sąjunga bandė paslėpti po marionetinio Liaudies Seimo deklaracija dėl Lietuvos įstojimo į SSRS. Lietuvos Ypatingajame archyve rastas prieš šimtą metų, 1920 m. rugpjūčio 3 d., rašytas Lietuvos...
Česlovas Iškauskas. lt.vikipedia.org nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt Artėjant Lietuvos komunistų partijos (LKP) atsiskyrimo nuo SSKP 30-mečiui, pasigirsta ir nuožmios kritikos šiai su „kagėbė“ glaudžiai susijusiai organizacijai, ir ilgesingų trelių, šlovinančių ją ir liejančių graudžias ašaras dėl jos išnykimo iš politinės arenos. Vienas garbus ekonomikos profesorius savo veidaknygės paskyroje sakosi išlenksiąs taurelę už numirėlę, bet kokiame...
Dr. Juozas ČAPLIKAS, www.voruta.lt Dar 1940 m. rugsėjo 27 d. buvo nacionalizuota „Spaudos“ fondo kooperacinė bendrovė, „Sakalo“ bendrovė, Šv. Kazimiero draugijos knygų leidykla, „Šviesos“ knygynas ir leidykla, A. Ptašeko knygynas ir leidykla, „Mokslo knygynas“ ir leidykla, „Pribačio“ knygynas ir leidykla, D. Gurmano knygynas ir leidykla su „Šviesos“, „Varpo“ spaustuvėmis bei cinkografija. Lietuvoje nukentėjo daug...
Česlovas Iškauskas. Asmeninė nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Ar partizanai žudė civilius? Klausimas ne toks jau retas ir paprastas. Ne klausimą, o teiginį su liudytojų patvirtinimais galima aptikti ne tik teismų praktikoje, bet viešojoje žiniasklaidoje. Akis užkliuvo už šį birželį, artėjant gedulo ir tremčių minėjimo metinėms, Ekspertai.eu (suprask: europinis portalas) paskelbto tokio Povilo Masilionio straipsnio, kuriame...