Lietuvos nacionalinis muziejus

Pagrindinis puslapis Lietuvos nacionalinis muziejus
Prieš 90 metų atidengtas Vinco Kudirkos paminklas, į skolas įklampinęs skulptorių Vincą Grybą
Įrašas

Prieš 90 metų atidengtas Vinco Kudirkos paminklas, į skolas įklampinęs skulptorių Vincą Grybą

Paminklas uždengtas Lietuvos trispalve. LNM nuotr. Lygiai prieš 90 metų visõs tarpukario Lietuvos dėmesį sukaustė mažas pasienio miestelis: Naumiestyje (dab. Kudirkos Naumiestis) buvo atidengtas Vincui Kudirkai skulptoriaus Vinco Grybo sukurtas paminklas. Kodėl šis paminklas žinomą skulptorių įklampino į skolas, kiek truko stebėtinai ilga tiesioginė radiofono iškilmių transliacija ir kaip ši visai Lietuvai švente tapusi akimirka...

Japonijoje pasakojama lietuvių tremties istorija
Įrašas

Japonijoje pasakojama lietuvių tremties istorija

  Spalio 16-ąją atidaryta pirmoji Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda Japonijoje. Paroda „Išgyventi Sibirą: lietuvių tremties istorija“ (“Surviving Siberia: The Story of Lithuanians in Exile”)  lankytojų laukia Karių, Sibiro kalinių ir pokario repatriantų memorialiniame muziejuje (Memorial Museum for Soldiers, Detainees in Siberia, and Postwar Repatriates), Tokijuje. Čia bus eksponuojamos nuotraukos ir 50 muziejaus eksponatų, pasakojančių apie tremtį. ...

Nauja paroda kviečia atrasti modernizmą ne tik Kaune, bet ir periferijoje
Įrašas

Nauja paroda kviečia atrasti modernizmą ne tik Kaune, bet ir periferijoje

„Angelaičių“ organizacijos šokėjos pradžios mokykloje. Fone matosi tuo metu modernus sprendimas – centrinis šildymas. 1937 m. LNM Vinco Kudirkos muziejuje veikia Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda apie modernizmo architektūrą „Tautiška ir moderniška“. Paroda, kuri supažindins su šio architektūros stiliaus apraiškomis Kudirkos Naumiestyje, siekia atkreipti dėmesį ir į didesnę problemą: tarpukariu modernizmo dvasia kūręsis Kaunas nebuvo vienintelis –...

Prancūzų menininkas Saype kuria freską ant Gedimino kalno šlaito
Įrašas

Prancūzų menininkas Saype kuria freską ant Gedimino kalno šlaito

Saype. Projekto organizatorių nuotr. Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Prancūzų institutu Lietuvoje ir Vilniaus miesto savivaldybe pradeda unikalų meno projektą – Vilniuje, ant Gedimino kalno šlaito, atsiras garsaus prancūzų menininko Saype kūrinys – didžiulė efemeriška freska. Saype projektą „Beyond Walls“ („Nepaisant sienų“) jau įgyvendino net 20-yje pasaulio miestų: nuo Ženevos ir Berlyno iki Dubajaus ir Kairo....

Nauji archeologiniai atradimai Verkių dvaro sodybos teritorijoje
Įrašas

Nauji archeologiniai atradimai Verkių dvaro sodybos teritorijoje

Vilniuje, Verkių dvarvietės teritorijoje, Archeologijos projektų centro „Antiqua“ archeologai, kasinėdami parko šiaurės vakarinėje dalyje, rado XIII–XIV a. kapus. Šio laikotarpio kapinynas buvo aptiktas dar 2008 m., tačiau, siekiant tiksliau nustatyti kapinyno ribas ir jo datavimą, archeologiniai tyrimai pratęsti 2024 m. pavasarį. Archeologinių tyrimų vadovas – archeologas Robertas Žukovskis, užsakovas – Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcija....

Sutvarkytame Pilininko name – nauja parodų erdvė
Įrašas

Sutvarkytame Pilininko name – nauja parodų erdvė

Sutvarkytas Pilininko namas. KPD (Enrikos Trofimovienės) nuotrauka Vilniuje, Gedimino kalno papėdėje (Arsenalo g. 1, Vilniuje), sutvarkytame Pilininko name (dabar tai naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys) duris atvėrė Lietuvos istoriją pristatanti ekspozicija „Suprasti Lietuvą“. Čia galima susipažinti su esminėmis Lietuvos identitetą formavusiomis idėjomis ir žmonėmis, kurie prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo, kultūros ir mokslo raidos. Naujame muziejuje...

Europos archeologijos dienos Lietuvoje vyks jau penktąjį kartą: paskelbta nemokamų renginių programa
Įrašas

Europos archeologijos dienos Lietuvoje vyks jau penktąjį kartą: paskelbta nemokamų renginių programa

Lietuvos nacionalinis muziejus penktąjį kartą kvies visoje Lietuvoje minėti Europos archeologijos dienas. Šiais metais renginyje dalyvauja daugiau nei 25 dalyviai iš visos Lietuvos. Gausi programa kvies apžiūrėti parodas, dalyvauti edukacijose, prisijungti prie ekskursijų, klausyti paskaitų, dalyvauti piliakalnių tvarkymo akcijose ir žygiuose. Nemokami renginiai vyks visose Lietuvos apskrityse, todėl skelbdami programą organizatoriai ragina pasidomėti, kokie renginiai...

Knyga apie signatarą Jokūbą Šerną
Įrašas

Knyga apie signatarą Jokūbą Šerną

www.voruta.lt Prieš pat 2022 metų vasario 16-ąją Lietuvos nacionalinis muziejus išleido knygą apie Nepriklausomybės Akto signatarą Jokūbą Šerną. Muziejaus Vasario 16-osios bibliotekėlės serijoje jau išleista dešimt knygų apie signatarus. Jokūbas Šernas buvo paskutinis signataras likęs be knygos. Knygą pradėjo rašyti istorikės Vilma Akmenytė-Ruzgienė ir Giedrė Milerytė-Japertienė, kurios pradėtą rinkti medžiagą ir knygos rašymo „estafetę“ perdavė...

Pirmųjų krikščionių pėdsakai pagoniškame Vilniuje
Įrašas

Pirmųjų krikščionių pėdsakai pagoniškame Vilniuje

Radiniai iš Vilniaus miesto istorijos pamatus supurčiusio Bokšto gatvės kapinyno www.voruta.lt Lietuvos nacionalinis muziejus po daugiau nei 10 metų trukusių restauravimo darbų į dienos šviesą iškelia unikalius archeologinius radinius iš 2005 metais netikėtai atrasto ir Vilniaus miesto istorijos pamatus supurčiusio Vilniaus Bokšto gatvės kapinyno. Parodos Vilniaus miesto bastėjoje lankytojai išvys daugiau nei šimtą sidabrinių, žalvarinių...

Paskutiniais mėnesio sekmadieniais LNM muziejaus padaliniai ir juose veikiančios parodos lankomi nemokamai!
Įrašas

Paskutiniais mėnesio sekmadieniais LNM muziejaus padaliniai ir juose veikiančios parodos lankomi nemokamai!

www.voruta.lt Paskutiniais mėnesio sekmadieniais Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniai ir juose veikiančios parodos lankomi nemokamai. Apsilankyti galite Vilniuje veikiančiuose Naujajame ir Senajame arsenaluose, Gedimino pilies bokšte, Istorijų namuose, Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje, Signatarų namuose, Kazio Varnelio namuose-muziejuje bei Vinco Kudirkos muziejuje Kudirkos Naumiestyje, Jono Šliūpo muziejuje Palangoje ir Jono Basanavičiaus gimtinėje Ožkabaliuose. Šiuo metu veikiančias parodas rasite...

Rimutės Rimantienės 100-ojo gimtadienio proga Lietuvos nacionalinis muziejus lankytojams atvers akmens amžiaus parodą „Ar galima šnekėtis man su jais?“
Įrašas

Rimutės Rimantienės 100-ojo gimtadienio proga Lietuvos nacionalinis muziejus lankytojams atvers akmens amžiaus parodą „Ar galima šnekėtis man su jais?“

Archeologė R. Rimantienė Margiuose prie atkasamo židinio. Asmeninio archyvo nuotrauka www.voruta.lt Lietuvos archeologų motina vadinama Rimutė Rimantienė spalio 25 d. minėjo 100-ąjį gimtadienį. Vilniuje gyvenanti archeologė šypsosi, nes visą gyvenimą lydėjusi svajonė „rasti dievą, laivą, briedį ir žmogų“ išsipildė. Archeologės jubiliejų minės ir Lietuvos nacionalinis muziejus, specialiai šia proga spalio 28 d. atidarysiantis akmens amžiaus parodą...

Lietuvos nacionalinis muziejus keliasi į vasaros sostinę: Palangos paplūdimyje kvies išbandyti archeologo darbą
Įrašas

Lietuvos nacionalinis muziejus keliasi į vasaros sostinę: Palangos paplūdimyje kvies išbandyti archeologo darbą

www.voruta.lt Kilnojamoji Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Pajūrio akmens amžius“ iš Nidos keliasi į Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejų. Kartu su paroda į vasaros sostinę atvyksta muziejaus archeologai ir restauratoriai. Nuo liepos 30 d. iki rugpjūčio 1 d. parodos atidarymą lydės net tris dienas truksiančios edukacinės programos. „Paroda Nidoje sulaukė itin didelio dėmesio. Palangoje ją norime...

Apžvelgiant parodą „Tautinis kostiumas – graži ir nesenstanti mada“ Jiezno kultūros ir laisvalaikio centre
Įrašas

Apžvelgiant parodą „Tautinis kostiumas – graži ir nesenstanti mada“ Jiezno kultūros ir laisvalaikio centre

Straipsnio autorės nuotraukos Ona GAIDAMAVIČIŪTĖ, Jieznas, www.voruta.lt 2020 m. liepos 2 d. Jiezno kultūros ir laisvalaikio centre (Basanavičiaus g. 12) atidaryta Lietuvos nacionalinio muziejaus parengta paroda „Tautinis kostiumas – graži ir nesenstanti mada. Lietuvių kostiumas senosiose nuotraukose“. Tai bene pirmoji jiezniečių pažintis su spalvomis bei įvairove kerinčiu visų Lietuvos etnografinių regionų tautiniu kostiumu. „Tautinis kostiumas...

Tarpukario stalo žaidimai Lietuvoje: vieną galima būtų pažymėti ženklu N-16
Įrašas

Tarpukario stalo žaidimai Lietuvoje: vieną galima būtų pažymėti ženklu N-16

Kortelių žaidimas „Žaidimas gėlėmis”. Žiedo knygynas, Šiauliai. XX a. 4 deš. Fot. K. Stoškus (Lietuvos nacionalinis muziejus) www.voruta.lt Karantino laikotarpiu Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia likti namuose ir siūlo išeitį, kaip nenuobodžiauti. Muziejus pristato du eksponatus – stalo žaidimus, paplitusius Lietuvoje tarpukariu, kuriuos nesunkiai galima pasidaryti namuose. Vienas siūlomas žaidimas skatina bendravimą, o žaisdami kitą patikrinsite savo...

Už dalyvavimą surandant 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių palaikus, trys archeologai apdovanoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiais
Įrašas

Už dalyvavimą surandant 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių palaikus, trys archeologai apdovanoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiais

  Iš kairės į dešinę: Arūnas Kalėjus, archeologas, Lietuvos nacionalinio muziejaus Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyriaus vyresnysis muziejininkas, Valdas Steponaitis, archeologas, Lietuvos nacionalinio muziejaus Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyriaus vedėjas ir Gytis Grižas, Lietuvos nacionalinio muziejaus Archeologijos skyriaus vyresnysis muziejininkas. lnm.lt nuotr. www.voruta.lt Vasario 16 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose vykusios valstybės apdovanojimų įteikimo...

Jono Smilgevičiaus, nepažinto visuomenei signataro, biografijos ir veiklos paslaptis praskleidus
Įrašas

Jono Smilgevičiaus, nepažinto visuomenei signataro, biografijos ir veiklos paslaptis praskleidus

Knygos viršelis. O.Gaidamavičiūtės nuotr. Ona GAIDAMAVIČIŪTĖ, Vilnius, www.voruta.lt Lietuvos nacionalinis muziejus išleido pirmąją knygą apie Joną Smilgevičių – vieną iš mažiausiai Lietuvos visuomenei pažįstamų Nepriklausomybės Akto signatarų bei lietuviško verslo ir pramonės pradininką – „Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Smilgevičius“ (Lietuvos nacionalinio muziejaus knygų serija „Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo“). Monografijos autorius – istorikas dr. Valdas Selenis....

Įrašas

Kultūros istorijos vakaras „Dingęs 1944-aisiais? Vilniaus senamiesčio griovimas ir atstatymas“

Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą ir kovo 5 d. 17 val. kviečia į architektūros istorikės Marijos Drėmaitės paskaitą „Dingęs 1944-aisiais? Vilniaus senamiesčio griovimas ir atstatymas“, kuri vyks muziejaus salėje, Arsenalo g. 3. Susidomėti pokario Vilniaus senamiesčio atstatymo (o podraug ir griovimo) tema paskatino Jano ir Januszo Bułhakų fotografijos, kuriose fiksuojama situacija...

Įrašas

Susitikimas su Marija ir Martynu Purvinais

Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius 2013 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija pakvietė į susitikimą su Mažosios Lietuvos kultūros paveldo tyrėjais, draugijos nariais dr. Martynu Purvinu ir architekte Marija Purviniene Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3, Vilnius). Susitikimo tema: Mažosios Lietuvos kultūros paveldo tyrimai. Draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas, pristatydamas svečius iš...

Įrašas

Neblėstantis senųjų portretų spindesys

Laima TUBELYTĖ-KRIUKELIENĖ, Utena Laikydama rankoje katalogą, kurį išleido Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, lėtai ir tyliai įeinu į pirmą parodų salę Vilniaus paveikslų galerijoje, kur eksponuojami LDK valdovų ir didikų portretai. Lengvas ir malonus virpuliukas perbėga per kūną. Daugiau jaučiu negu suprantu, kad sugrįžau į tuos laikus, kuriuose niekada negyvenau. Matau veidus didikų,...

Įrašas

Archeologiniai tyrimai Alytaus šile

2011 m. vasarą beieškant Dainavos apygardos štabo partizanų palaikų užkasimo vietos Alytaus šile (Pirmajame Alytuje), vienas iš ekspedicijos dalyvių Žilvinas Montvydas miško kirtavietėje – miško sodinimui suartos žemės vagoje – pastebėjo ir atpažino degintinių kaulų. Kadangi miškininkai 2012 metais numatė toje vietovėje sodinti mišką, buvo nuspręsta atlikti archeologinius tyrimus. Šiemet, 2012-ųjų birželio 30 d. – liepos...

Kaip rusai lietuvišką sijoną išsivežė
Įrašas

Kaip rusai lietuvišką sijoną išsivežė

Per pirmąją Rusijos imperijos tautų etnografinę parodą taip buvo pristatytos Kaunos gubernijos moterys. / „Lietuvos žinių“ nuotr. Jūratė Mičiulienė Kai patys dar nekaupėme savo krašto etnografinių eksponatų, pasirodo, carinės Rusijos mokslininkai vyko į ekspedicijas po Lietuvą ir iš mūsų krašto prisivežė tokių retenybių, kokių dabar net mūsų muziejai neturi. Tačiau atgauti jų nėra kaip, mat...