1717 m. Lietuvos iždo tribunolo, institucijos prižiūrėjusios mokesčių rinkimą, knygos pirmasis lapas, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Senieji aktai, b. 2421. Dr. Mindaugas Šapoka, Lietuvos istorijos institutas, www.voruta.lt Valstybės skola ir skolinimasis nėra šiuolaikinių valstybių atributas. Pinigų trūkumas lydėjo valstybes ir anksčiau. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė nebuvo išimtis. Didžioji dauguma senosios Lenkijos ir Lietuvos valstybės išlaidų, kaip...
Vytautas (centre) vadovauja LDK kariuomenei Žalgirio mūšyje (J. Matejko paveikslas Žalgirio mūšis, aliejus, 1878, Varšuvos nacionalinis muziejus) Skaitytojų dėmesiui siūlome 2012 m. istorijos laikraštyje „Voruta“ 2012 m. skelbtą interviu su akademiku Zigmu Zinkevičiumi. „Vorutos“ pokalbis su akad. prof. habil. dr. Zigmu Zinkevičiumi, parengusiu spaudai knygą „Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas“, kurioje pateikiami svarbiausi istorijos faktai bei...
Klaipėdos jūrų uosto prieigos, 3-ojo dešimtmečio nuotr. Nuotrauka iš portofklaipeda.lt Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Pirmąją autoriaus pasakojimo dalį skaityti čia: https://www.voruta.lt/klaipeda-ir-klaipedos-krastas-audru-blaskomas-i/ Paprastai valstybės didžiuojasi ir vertina, tai kad jos ribojasi su jūra. Jūrinės valstybės statusas tarsi papildo jos galimybes santykiuose su kitomis šalimis, didina jos ekonominę galią, strateginį statusą. Šiuo metu Lietuvai priklausančio Baltijos jūros...
J. Mateikos paveikslas „Liublino unija“ Česlovas iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Lenkų atsiradimas Lietuvos teritorijoje nugrimzta į pagonybės laikus. Sunku nustatyti, kada pirmieji kaimynai atsikraustė į LDK, bet istorikai rašo, kad tai galėjo būti XII a. pradžia, kai vyko lietuvių grobiamieji žygiai į lenkų žemes. Pasekime šiuos bendru likimu tapusios istorijos vingius. Rūstūs viduramžių santykiai Lietuvos...
J. Mateikos paveikslas „Liublino unija“ Prof. Aleksandras Vitkus, www.voruta.lt J. Mateikos paveiksle „Liublino unija“ vaizduojama lemtingas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės apsijungimas. Dvi savarankiškos gyvavusios valstybės, tik turinčios vieną tą patį valdovą, sutarė, kad Lietuvos valstybines institucijos taptų panašios į esamas Lenkijoje. Kad tam būtų palankus lietuvių didikai, Lietuvių ponų ir bajorų 47 šeimoms...
Abiejų Tautų Respublika (ATR) Vladas TURČINAVIČIUS, www.voruta.lt Lietuvos likimas XVIII – XIX a. buvo sprendžiamas imperinio mąstymo ir elgesio kaimynių: Rusijos, Prūsijos ir Austrijos. Europos Sąjunga sukurta sutarties pagrindu, kaip ir 1569 m. Liublino sutartyje buvo sukurta dviejų valstybių Lenkijos ir Lietuvos sąjunga. Kaip ES, taip ir ATR buvo bendras Seimas, atskiri administracinio valdymo organai,...
LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt, Nuotr. russiapedia.rt.com Caras Aleksejus Michailovičius Šiemet sukanka 360 metų, kai pirmą kartą Lietuvos istorijoje Rusijos kariuomenė užėmė Vilnių. Miestas buvo išplėštas, didelė dalis gyventojų – išžudyti ar priversti bėgti. Istoriko Elmanto Meilaus teigimu, šis įvykis buvo smūgis ir miestui, ir visai valstybei, po kurio buvo atsigauta tik XVIII a. antroje pusėje. LRT...
PASAKOJA ISTORIJOS MOKSLŲ DAKTARAS EDVARDAS GUDAVIČIUS Kaip dvi valstybės Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir Lenkijos Karalystė priėjo prie Liublino unijos? Kokios priežastys sąlygojo tokios unijos pasirašymą? Prieš tai buvo Krėvos, paskum Horodlės unijos? Šitą klausimą atsakant reikėtų jį suskirstyti į du klausimus: vienas – atsižvelgiant į visą istorinę perspektyvą nuo Krėvos unijos, o antras klausimas, tai...
Algis UZDILA, Punskas Kas Lietuvoje nėra girdėjęs lenkų kalba išsakytos frazės: Jak polak – to pan, jak litwin – to cham. Tai ne lietuvių suklostytas ir į lenkų kalbą išverstas posakis. Šitaip sakydavo žmonės, kurie bandydavo pasišaipyti iš pseudolenkų, kai norėdavo vaizduoti besipuikinantį nusmuktkelnį bajorėlį. Tuos žodžius anksčiau, matyt, iš savo ponų buvo girdėjęs jo...