Derybos dėl sutarties Suvalkuose. Kairėje lenkų (iš kairės Wacławas Przesmyckis, Juliuszas Łukasiewiczius, Mieczysławas Mackiewiczius, Adamas Romeris), dešinėje lietuvių (iš dešinės A. Šumskis, B. K. Balutis, W. J. A. M. Katchė, V. V. Čarneckis, M. Biržiška) delegacijos. 1920. Lietuvos centrinis valstybės archyvas Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Ši vasara mums teikia išties daug malonumų. Kalbu...
Istoriko Gintauto Eremino paskaita Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras rengia paskaitų ciklą, „Vilnius sovietų ir nacių okupacijos verpetuose“, skirtą Vilniaus miesto 700 metų jubiliejui paminėti. Šio renginio sumanytoja ir organizatorė – LGGRTC departamento direktorė dr. Kristina Burinskaitė. Pirmoji istoriko Gintauto Eremino paskaita įvyko 2023 m. rugsėjo 20 d. Vilnius ir Vilniaus kraštas. Lenkai...
Lietuvos – Lenkijos demarkacinės linijos 1919–1920 metais žemėlapis: 1) Lietuvos-Sovietų Rusijos siena pagal 1920 m. taikos sutartį, 2) pirmoji demarkacinė linija su Lenkija, nustatyta 1919 m. birželio 18 d., 3) Maršalo Fošo 1919 m. liepos 27 d. nustatyta Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija, 4) Kerzono linija, nustatyta 1919 m. gruodžio 8 d., 5) Suvalkų sutarties sienos linija,...
Per praėjusį mėnesį (2013-08-08) Poznanėje vykusias futbolo rungtynes antilietuvišką plakatą išskleidę lenkų sirgaliai sulaukė adekvačios savo tautiečių reakcijos. Aukšti Lenkijos pareigūnai atsiprašė mūsų šalies, interneto erdvę užliejo šio išpuolio pašiurpintų lenkų pasipiktinimas savo tautiečiais ir lietuviams skirti atsiprašymai, o prokurorai jo autoriams pateikė kaltinimus dėl lietuvių įžeidimo tautybės atžvilgiu. Tačiau trintis tarp lietuvių ir lenkų...
Dar ilgai dviejų tautų atmintyje išliks prisiminimas apie tai, kaip ekstremistiškai nusiteikę lenkų futbolo fanai iškabino lietuvius įžeidžiantį plakatą. Apie šį įvykį nuomonę pareikšti paprašėme vieną iš iškiliausių Lietuvos žmonių – žymų mokslininką, kalbininką, baltistą, lietuvių kalbos istoriką, akad., prof., habil. dr. Zigmą Zinkevičių. Gerb. Profesoriau, nacionalinio Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ skaitytojai domisi Poznanėje (2013-08-08)...
Prof. Vytautas LANDSBERGIS, Vilnius Radviliškio kautynės, Radviliškio pergalė. Tai ypatinga istorija – ir tos vietos, ir Lietuvos – o su būdingais pasikartojančiais likiminiais bruožais. Kas buvo priešas? Lietuva – tarptautinėj košėj. Dvi Rusijos (balta ir raudona). Dvilypė Vokietija, išeinanti ir neišeinanti. Privalanti, bet nenorinti išeiti. Ir neaiškiai veikianti Antantė. Šiai atrodo svarbu, kad nebūtų karų,...
Prof. Alvydas BUTKUS, Kaunas Gal ir atsibodusi ši tema, tačiau ryškėja vienas įdomus aspektas – Lietuvoje yra du atkaklūs spjaudytojai į savo šalies istoriją, kurie šiaip jau turbūt nesusėstų prie bendro stalo. Vienas iš jų – VU istorikas ir Lietuvos TV šoumenas, kiekviena patogia proga kartojantis Varšuvos kolegų nuomonę, kad 1920 m. spalio mėn. jokios...
Lenkijos žurnalistas, dokumentalistas ir apžvalgininkas Marcinas Wojciechowskis siūlo savo šaliai oficialiai atsiprašyti Lietuvos už „Želigovskio maištą“ – 1920 m. įvykius, kuomet Lenkija iš Lietuvos atėmė Vilniaus kraštą. Tokį pasiūlymą M. Wojciechowskis išdėstė dienraštyje „Gazeta Wyborcza“, oponuodamas kitame dienraštyje „Rzeczpospolita“ apžvalgininko Piotro Skwiecinskio išsakytiems raginimams Lietuvos atžvilgiu laikytis kietesnės pozicijos. „Tarptautiniuose santykiuose didesnė atsakomybė visuomet tenka...
Aras LUKŠAS Prieš 85 metus, naktį į 1927 metų kovo 15-ąją, žlugo kairiųjų rengtas valstybės perversmas, kuriuo socialdemokratai ir valstiečiai liaudininkai mėgino atkurti konstitucinę tvarką, naudodami tokius pačius metodus, kaip ir 1926 metų gruodžio 17-ąją Respublikos prezidentą nuvertę pučistai. 1934 metų balandžio 4 dieną opozicinis valstiečių liaudininkų dienraštis „Lietuvos žinios“ paskelbė tokio turinio žinutę (kalba...
Česlovas IŠKAUSKAS Jau ne kartą tvirtinome, kad savo krašto istorijos pažinimas yra tas skiedinys, kuris sutvirtina valstybės ateities pamatus, padeda atskirti grūdus nuo pelų, įžiebia patriotizmo kibirkštį. Vargu ar kam reikia sakyti, kad šiame paviršutiniškumo amžiuje dominuoja abejingumo savo istorijai mada, nuodingas kosmopolitizmo virusas, paverčiantis tautą beforme mase ir stumiantis ant išnykimo bedugnės. Kita vertus,...
Neseniai Lietuvos knygynuose pasirodė istoriko Algimanto Liekio dviejų tomų monografija „Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai“ (beveik 1 000 p. apimties) ir savotiška tuos veikalus apibendrinantis leidinys – „Lenkų skriaudų lietuviams istorijos apžvalga (iki 1939 m.)“ (76 p.). Tose knygose – bene pirmąjį kartą istoriografijoje – į lietuvių ir lenkų, Lietuvos ir Lenkijos istoriją žvelgiama pro lietuvybės,...
Vytautas LANDSBERGIS Dabartinio Lietuvos ir Lenkijos santykių aktualumo kontekste pasitaiko politologinių žvilgsnių tai į 1920-ųjų, tai į 1990-ųjų istorinę praeitį. Kai pamatau tekstuose netikslumų, kartais komentuoju paaiškindamas arba atitaisydamas. Taip dabar Delfi paskelbtos ir cituojamos Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo V. Sirutavičiaus mintys skatina atsiliepti. Kai 1990-1991 m. ėmėmės normalizuoti abiejų...