Marija Gimbutienė Kaune, Vytauto Didžiojo universitete. V. Urbono nuotr. Dalia Savickaitė, www.voruta.lt „Testamentinės M. Gimbutienės pastabos“ iš lapelio, artimųjų rasto po M. Gimbutienės mirties „Meilės jėga. Gyvenimas žavus, jei moki jį mylėti, mylėti visa, kas gyva, kas jauna, kas auga, džiaugtis artimomis sielomis, įsijungti į tos gaivinančios jėgos lauką ir stovėti abipusio spinduliavimo taške. Ir...
Marija Gimbutienė
Konferencija „Naujausi archeologiniai tyrinėjimai“, dedikuota prof. M. Gimbutienės 100-mečio minėjimui
www.voruta.lt 2021 m. lapkričio 26-27 d. Joniškyje vyks kasmetinė Lietuvos archeologijos draugijos organizuojama mokslinė konferencija „Naujausi archeologiniai tyrinėjimai“, kuri šiais metais dedikuojama vienai iškiliausių, pasaulinį pripažinimą pelniusių lietuvių mokslininkių, archeologei, antropologei, archeomitologijos pradininkei prof. Marijai Gimbutienei. Šia konferencija yra siekiama informuoti archeologų bendruomenę ir plačiąją visuomenę apie svarbiausius pastarųjų metų mokslinius archeologų atradimus. Šiais metais...
Gimusi būti laike – Marija Gimbutienė
Prof. Marija Gimbutienė. Monica Beurer nuotr. Vilhelmina Urbonienė, Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos mokytoja ekspertė, www.voruta.lt Pranešimas skaitytas tarptautiniame festivalyje Šilaičiuose, skirtame Marijos Gimbutienės 100-ioms gimimo metinėms. 2021– ieji – Marijos Gimbutienės metai Lietuvoje ir pasaulyje, UNESCO minima sukaktis. Atradusi save Lietuvos gimty, Įamžinta Pasaulio esaty, Įprasminta gyvenimo būty: Pašto vandens ženkle, Knygos lape, Žmonių atminty, Kertelėj...
Čikagos lietuvių jaunimo centre vyko dr. Audriaus V. Plioplio archyvų atidarymas ir iškilmingas jų perdavimas Lituanistikos tyrimo centrui
Lituanistikos tyrimo centro tarybos pirmininkas dr. Robertas Vitas ir dr. Audrius V. Plioplys pasirašė sutartį, kuria „Dr. Audriaus V. Plioplio“ archyvai buvo iškilmingai perduoti Lituanistikos tyrimo centrui. Živilės Gurauskienės nuotr. „Dirvos“ korespondentė Živilė Gurauskienė, JAV, www.voruta.lt „Liks tik tai, ką mes sukūrėme“ Š. m. lapkričio 22 d., sekmadienį, Bažnyčiai švenčiant Kristaus Karaliaus iškilmę ir tą...
Prof. dr. M. Gimbutienės „Senoji Europa“ – veikalas smalsiam Lietuvos skaitytojui
Prof. dr. Marija Gimbutienė. Monikos Boirar nuotr. www.voruta.lt 1996-1997 m. sankirtoje Lietuvos skaitytoją pasiekė pasaulinio garso JAV lietuvių mokslininkės, žymiosios archeologės, prof. dr. Marijos Gimbutienės (1921-1994) veikalas „Senoji Europa“ sukėlęs didelį visuomenės susidomėjimą. Prof. M. Gimbutienė sukūrė naują mokslinę discipliną – archeomitologiją, tapo žymiausia jos atstove. Savo tyrinėjimais ir veikalais, tokiais kaip „Senosios Europos deivės ir...
Nepažinta Elinor Gadon arba papildant Deivės Motinos tyrinėjimus…
Ona GAIDAMAVIČIŪTĖ, www.voruta.lt Litvakų kraujo turėjusi ir netikėtai šįmet mirusi[1], bet, deja, mūsų, lietuvių, nepažinta kultūros istorikė Elinor W. Gadon (1925 09 17–2018 05 08) – viena iš žymiausių pasaulyje Motinos Deivės tradicijos tyrinėtojų, savotiškai tęsianti, pildanti archeomitologijos pradininkės Marijos Gimbutienės (1921–1994) tyrinėjimus. Jos 1989 m. išleista knyga „The Once and Future Goddess“ tapo viena...
Kai kurie tautinės inteligentijos formavimosi bruožai
Albertas JUŠKA, Klaipėda Istorijos mokslas, kaip žinia, pašauktas nagrinėti žmonijos, atskirų tautų, valstybių praeitį. Savais metodais atskleisdamas, įvairiapusiškai vertindamas ūkio, kultūros, meno, politikos visuminę raidą, nusako ir visuomenės klasių bei atskirų jos grupių vystymosi ypatumus. Šio straipsnio tikslas – apmąstyti lietuvių t a u t i n ė s inteligentijos formavimosi kelią. Neginčijama tiesa: tautinė...
Antrasis Jūratės Statkutės de Rosales atsakymas A. Butkui ir S. M. Lanzai
Profesoriai Alvydas Butkus ir Stefano M. Lanza vėl žeria kritiką mano atžvilgiu. Šįkart irgi jau antrame savo tos pačios tematikos kritiniame straipsnyje „Patriotizmas pseudomokslo pakuotėje“. Trumpai tariant, man metami trys kaltinimai: „patriotizmas“ – suprask, nešališkumo stoka; pseudomokslas – ne mokslas; „pakuotėje“ – atseit paslėptas, užmaskuotas. Šis straipsnis pirmiausia pasirodė nacionaliniame Lietuvos istorijos laikraštyje „Voruta“, vėliau...