Neringos muziejų nuotr. Pamario krašto bendruomenę subūrusi iniciatyva – gyvosios istorijos paroda „Muziejų kuriame kartu ’24: Atradimai“, atidaroma ypatingą dieną – lapkričio 11-ąją (pirmadienį), 17.30 val. Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario 53, Nida). Būtent šią dieną Neringa švęs 587 gimtadienį, skaičiuojamą nuo istorinės datos – 1437 m. lapkričio 11-osios, kai istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas...
Jokūbo Lesniskio tarnybos bylos lapas. Olandijos nacionalinis archyvas, archief van de Verenigde Oost-Indische Compagnie, Deel I/I.2.b.4 Scheepssoldijboeken, 5393 Huis te Dieren: Grootboek en journaal, l. 172. Dr. Mindaugas Šapoka, Lietuvos istorijos institutas, www.voruta.lt Sparčiai tobulėjančios moderniosios technologijos keičia daugelio profesijų, tarp jų ir istorikų, darbo pobūdį. Dar visai neseniai norint atlikti tyrimą archyvuose reikėdavo daugelį...
Irena Armonienė. Klaipėdos etnocentro nuotr. 2024 m. Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos taryba, siekiant įvertinti etnografinio regiono mokytojus, dirbančius etninės kultūros srityje, iniciavo konkursą „Etnografinio Mažosios Lietuvos regiono 2024 metų mokytojas – etnokultūros puoselėtojas“. Etninės kultūros globos taryba palaikė regioninės tarybos iniciatyvą. Etnografinio regiono Metų mokytojo vardo suteikimo konkurso tikslas – įvertinti etninės kultūros...
Šių metų rugsėjo 14 dieną pirmą kartą Pagėgiuose buvo paminėta nauja LR Respublikos Seimo patvirtintina atmintina data – Vilko vaikų atminimo diena. Minėjime dalyvavo Vokietijos Federacinės Respublikos Vilniuje atstovai, Lietuvos garbės konsulas Badeno – Viurtembergo žemėje Wolfgangas von Stettenas, Vilko vaikai ir jų artimieji, Pagėgių ir Jurbarko savivaldybių merai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo...
Rugsėjo 14 d. Pagėgiuose bus minima pirmoji Vilko vaikų atminimo diena. Minėjime dalyvaus Vokietijos Federacinės Respublikos Vilniuje atstovai, Lietuvos garbės konsulas Badeno – Viurtembergo žemėje Wolfgangas von Stettenas, vilko vaikai ir jų ainiai. Specialią meninę programą, skirtą vilko vaikams, atliks poetas, režisierius, rašytojas, romano „Mano vardas – Marytė“ autorius Alvydas Šlepikas, aktorius Andrius Bialobžeskis, muzikantas...
Doc. dr. Tomas Petreikis, www.voruta.lt Rugpjūčio paskutinėmis dienomis išėjo Vydūnui (Vilhelmui Storostai, 1868–1953) skirta (bio)bibliografijos rodyklė[1]. Dvasinio Mažosios Lietuvos vadovo, mąstytojo, rašytojo, publicisto ir kūrėjo pėdsakas mūsų kultūros istorijoje išskirtinis. Vydūnas ir jo kūrybinis palikimas turi didelę Mažosios ir Didžiosios Lietuvos kultūros jungties prasmę, todėl šis kūrėjas iki šiol išlieka aktualus. Personalinio turinio bibliografijos rodyklė...
Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio portretas. Aliejus, 1528, dailininkas L. Cranachas vyresnysis; Hercogo Antono Ulricho muziejus Braunschweige, šaltinis-vle.lt Marija Purvinienė, Kaunas, www.voruta.lt Sofijos Jogailaitės ir markgrafo Frydricho sūnus Albrechtas Hohencolernas fon Ansbachas gimė 1490 m., mirė 1568 m. Tepliuvoje, netoli nuo Karaliaučiaus. Mes turėtume prisiminti, kad jis buvo Gediminaičių palikuonis, bene visiems žinomo Lenkijos karaliaus ir...
Vėžininkų evangelikų-liuteronų kapinės Gidė Giedrė Skipitienė, www.voruta.lt Vėžininkai – kaimas Pagėgių savivaldybėje, 5 km į pietryčius nuo Vilkyškių, kairiajame Jūros upės krante. Už dviejų kilometrų į pietvakarius Jūra įteka į Nemuną. Tarsi pusiasalis ar iškyšulys, pasislėpęs už miško, pietų pusėn plačiai atsiveriantis panemunių pievoms, kasmet aplankomas potvynio vandenų, kaimas jo gyventojams pati nuostabiausia vieta žemėje....
Prof. Dalia Kiseliūnaitė su savo knyga. Vytauto Petriko nuotr. „Vorutos“ žurnalas, 2024, Nr.2 „Ar galima to išvengti?“ – ramus balsas telefono ragelyje, rodos, nesuteikė vilties Nacionalinio Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ leidėjams parengti interviu su šiųmetine Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos laureate DALIA KISELIŪNAITE. Kalbininkė, profesorė, daug metų tyrinėjanti Mažosios Lietuvos kultūrą ir...
Organizatorių nuotr. Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade nuo šiol puikuosis ir Šiupinio šventė Mažojoje Lietuvoje. Tradicijos bylą rengė Klaipėdos etnokultūros centras, bendradarbiaudamas su lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“, Klaipėdos universiteto etnologe dr. Kristina Blockyte-Naujoke. Šiandien (kovo 28 d.) Vilniaus rotušėje Klaipėdos etnokultūros centrui buvo įteiktas sertifikatas, liudijantis apie šios vertybės įtraukimą į Nematerialaus kultūros paveldo...
Seinų kunigų seminarija Janina Macukonienė, http://e-ausra.pl Seinų kunigų seminarijoje 1826–1915 m. mokėsi 1196 klierikai. Manoma, kad daugiau kaip 80 % jų buvo lietuviai. Į šią seminariją stojo jaunuoliai, kilę iš Seinų (Augustavo) vyskupijos. Nors šiai vyskupijai priklausė maždaug po pusę lietuviškų ir lenkiškų parapijų, ryškią daugumą stojančiųjų sudarė lietuviai. Mat daug kandidatų Seinų seminarijai paruošė...
Žvejė mala kavą. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejaus foto Džiaugiamės, kad Šilutės kultūros ir pramogų centro kartu su partneriais teikta nematerialaus kultūros paveldo byla papildė nacionalinį sąvadą. Jame atsirado dar viena mūsų krašto tradicija – Kafijos gėrimo kultūros gaivinimo praktikos Mažojoje Lietuvoje. Teikėjai – Šilutės rajono savivaldybės Šilutės kultūros ir pramogų centras, asociacija Šilutės...
Sutvarkytas Smiltynės kurhauzas. Pagal ikonografinę medžiagą atkurti terasiniai lauko laiptai su dekoratyviais metalo žibintais. KPD archyvo nuotrauka Parengė Jūratė Mičiulienė, KPD Šią vasarą poilsiautojus pamaryje jau pasitiks sutvarkytas Smiltynės kurhauzas. Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis skyrius, išdavęs leidimą tvarkybos darbams, prižiūrėjo, kad būtų išsaugota istorinio pastato autentika, vertingosios savybės. Ne vieną dešimtmetį stovėjęs apleistas pastatas...
2023 m. šalyje minint 140-ąsias pirmojo tautinio lietuvių mėnraščio „Aušra“, ėjusio Mažojoje Lietuvoje (1883-1886) ir tapusio tautinio identiteto fenomenu, leidimo metines, šalies mokyklas, bibliotekas, muziejus, lituanistines mokyklas bei lietuvių bendruomenes užsienyje pasiekė ypatinga dovana – Lietuvos Respublikos Prezidento dr. Gitano Nausėdos iniciatyva perleisto, Jo Ekscelencijos ir mecenato dr. Prano Kiznio dovanotas šio leidinio rinkinys. Šis...
Lietuvių knygotyrininkas, kultūros istorikas, akademikas Domas Kaunas Klaipėdos krašto 100-mečio minėjimo renginyje, kuris vyko Lietuvos mokslų akademijoje 2023 m. lapkričio 28 d., skaitė pranešimą „Klaipėdos krašto 1923-iųjų lūžio prielaidos ir pasekmės: Mažosios Lietuvos lietuvių vaidmuo“. Nuo ko prasidėjo 1923 metų Klaipėdos krašto istorija? Kokios jos ištakos ir kas Lietuvos vakarų pusėje, Mažojoje Lietuvoje, tais metais vyko?...
Teatralizuota programa ‘Oi broli, broli’ Justina Mikniuvienė, Vilnius, www.voruta.lt Buvo gili 1923-iųjų žiema. Sausio 10 dieną kariai, apsiginklavę vokiškais šautuvais, su „MLS“ (Mažosios Lietuvos savanoris) raiščiais ant pečių perėjo sieną ir įžengė į Klaipėdos kraštą. Šilutė ir Pagėgiai buvo užimti dar tą pačią dieną be pasipriešinimo, o sausio 15-osios rytą prasidėjo apsuptos Klaipėdos puolimas. Prancūzijos...
Imanuelis Kantas © TSPMI archyvo nuotr. Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Šį kartą pradėsiu nuo filosofijos. Vienas garsus lietuvių (taip, lietuvių!) filosofas savo veikaluose mėgino atskirti tikėjimą nuo proto. Jis rašė, kad yra trys tokios pagrindinės idėjos: psichologinė, kosmologinė ir teologinė. Jas apmąstydamas, žmogaus protas susiduria su neišsprendžiamais prieštaravimais, arba antinomijomis. Šios antinomijos formuluojamos viena kitą neigiančių...
Vytautas (centre) vadovauja LDK kariuomenei Žalgirio mūšyje (J. Matejko paveikslas Žalgirio mūšis, aliejus, 1878, Varšuvos nacionalinis muziejus) Skaitytojų dėmesiui siūlome 2012 m. istorijos laikraštyje „Voruta“ 2012 m. skelbtą interviu su akademiku Zigmu Zinkevičiumi. „Vorutos“ pokalbis su akad. prof. habil. dr. Zigmu Zinkevičiumi, parengusiu spaudai knygą „Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas“, kurioje pateikiami svarbiausi istorijos faktai bei...
Alma Lapinskienė Romano veiksmas nukelia į XIX amžiaus pirmąją pusę, į du kaimus, kurių vienas, Grabupiai, yra lietuvninkų žemėse, o kitas, Oželiai, dūnininkų Žemaitijoje. Tokią laiko ir erdvės sąrangą autorė pasirinko neatsitiktinai, juk, kaip rašė knygoje „Raišas paukštis“, vienų jos protėvių šaknys Klaipėdos krašte buvo įaugusios, o kitų – tuojau už rubežiaus. Vadinasi, romanas laikytinas...
Prie paminklinio akmens sušaudytai Enzio Jagomasto šeimai atminti Paneriuose, Vilniuje. R. Kaminsko archyvo nuotr. Dalia Poškienė, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, LŽS narė, www.voruta.lt Įsimintinos rugpjūčio 22 – 23 dienos Kaune, Vilniuje. Šiais metais LR Seimo nutarimu 2023 -ieji paskelbti Klaipėdos metais. Minint 100-ąsias prisijungimo metines, prisimenami ir su šiuo kraštu susiję, gilius pėdsakus kultūroje,...
Pėžaičių pašto vadovas H. Macas su žmona Marija ir sūnumi prie savo įstaigos. Gal Vytauto Didžiojo metų proga LR valstybinė įstaiga buvo papuošta LDK valdovo atvaizdu, Vyčiu – LR herbu ir ąžuolo lapų vainikais. Prieškario nuotrauka iš „Memeler Dampfboot“, 2005, Nr. 3, S. 37. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio...
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Mes jau ne kartą rašėme apie Karaliaučiaus krašto baltiškųjų vietovardžių kaitą, tačiau šią gegužę daugelį nustebino, o Kremlių papiktino kaimyninės Lenkijos sprendimas pervadinti Kaliningradą ir šį kraštą į lenkiškąjį Kruleviecą (Królewiec). O mes iki šiol svarstome, kada gražinsime visus istorinius baltiškuosius pavadinimus. Pradėjusiai karą Ukrainoje Maskvai tai buvo dar vienas...
Senosios daržinės vaizdas. Martyno Jankaus muziejaus nuotr. Liudvika Burzdžiuvienė, Martyno Jankaus muziejaus direktorė, www.voruta.lt Iki 2019-ųjų Martyno Jankaus sodyba buvo dirbtinai padalinta: viena dalis priklausė Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejui, kita buvo privačiose rankose. Ne kartą buvo bandyta suvienyti abi sodybos dalis. Negalima nepaminėti, kad Martyno Jankaus sodybos vientisumo atstatymo idėja Pagėgių savivaldybėje į aukščiausią...
Stankaičių kaimo užeiga ties perkėla per Veiviržo upę. XX a. pradžios piešinys pašto atviruke „Sveikinimai iš Stankaičių“. Atvirukas iš Vilkyčių pašto tuomet buvo išsiųstas į Berlyną. Iliustr. iš dr. Martyno Purvino asmeninio archyvo Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Martynas Purvinas. „Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (VII) Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos šiaurinio pasienio istorijos (VI) Martynas...
Virkytų mokykla praeityje. Šaltinis – „Memeler Dampfboot“, 1968, 13 Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Aprašomojo pasienio atskiri ruožai bėgant amžiams vystėsi nevienodai. Po 1422 m. Melno taikos ir užsitęsusių kovų Žemaitijos ir Ordino valstybės (vėlesnės Prūsijos kunigaikštystės) pusėse atsikurdavo ir augdavo svarbesnės gyvenvietės, kai kada tapdavusios reikšmingesniais centrais (nuo minėtųjų Gardamo ir Rusnės iki Šilutės...
Klaipėdos krašto savanorių armijos kariai pasiruošę paradui. 1923 m. vasario 16 d. mlimuziejus.lt nuotr. Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Švenčiant Klaipėdos krašto prijungimo jubiliejų, sulaukėme nemažai viešosios informacijos apie tuos įvykius (nuo TV laidų iki pranešimų renginiuose ir t.t.). Galima pasidžiaugti, kad nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiais sugebėta išnarplioti daug to meto aplinkybių, objektyviau apibūdinti anuos laikus....
Vytautas Povilas Šilas. Asmeninė nuotr. Vytautas Povilas Šilas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas, www.voruta.lt Fotometraštininko Leonardo Surgailos sovietinio laikotarpio Karaliaučiaus krašto vaizdų paroda yra pavadinta „Niekieno žemė“. Jo nuotraukos rodo kuo virsta žydinti žemė, kai į ją ateina istorinį paveldą naikinantis Rusų pasaulis. Tik ar tikrai, kai po sovietinio Mažosios Lietuvos gyventojų 1944-1948 m. genocido...
M. Purvino 75-mečio paminėjimo Kaune akimirkos. Autoriaus nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, www.mazojilietuva.lt Kauno technikos universitete susirinkę artimiausi bičiuliai paminėjo kolegos doc. dr. Martyno Purvino 75-metų jubiliejų, pasveikino jubiliatą, gražiai pabendravo. 1972 m. vasarą savo ilgamečius senųjų kaimų tyrimus pradėjo doc. dr. Martynas Purvinas, už tų darbų ciklą pelnęs valstybinę J.Basanavičiaus, Dr.Vydūno (Kanada), Martyno Jankaus, Ievos...
Dailioji Pašyšių bažnyčia prieškariu. Nuotr. iš Alberto Juškos kn. „Mažosios Lietuvos Bažnyčia XVI–XX a.“, Klaipėda, 1997, p. 349 Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Į šiaurvakarius nuo jau aprašytųjų Katyčių apylinkių driekiasi savitas Degučių–Ramučių ruožas, ėjęs per slėpiningosios Lamatos plotus. Senovėje ryčiau gyveno garsi skalvių gentis, apsupusi Rambyno šventkalnį, o šiaurėje plytėjo dar galingesnių kuršių žemės....
Katyčių tarpukario vaizdai: užeigos namai, turgaus aikštė su kepykla, bažnyčia (centre), mokykla. Nuotr. iš Evos Kestenus rinkinio Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Besidomintieji senaisiais žemėlapiais ir ilgaamžio lietuvininkų krašto šiaurine riba nesunkiai pastebi ties Katyčiais išsišovusį nemažą iškyšulį buvusios valstybės sienos trasoje. Istoriko Tomo Baranausko nuomone, 1422 m. Melno taika nustatytoji riba tarp Lietuvos Didžiosios...