Martynas VAINORIUS 2013 m. sausio 15-ąją minimų 90-ųjų Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos proga „Vakarų ekspresas“ paprašė įvairių sričių atstovų įvardinti, ko dabar neturėtų mūsų šalis, ir kokia ji galėtų būti, jei prieš devynis dešimtmečius valstybės vadovai nebūtų įvykdę to, kas dabar vadinama viena sėkmingiausių šalies karinių operacijų. Jei ne 1923-iųjų įvykiai, Lietuvos politiniame pasaulio...
Mažoji Lietuva
Baltistika Lietuvoje ir užsienyje
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Baltistikos mokslas atsirado už Lietuvos ribų. Tai buvo susiję su lyginamosios indoeuropiečių kalbotyros iškilimu devyniolikto amžiaus pirmojoje pusėje. Tos kalbotyros specialistai išaiškino, kad lietuvių kalba išlaikė daugiau senovės už kitas gyvąsias indoeuropiečių kalbas, kad ji tebeturi sveikiausią senąją fleksiją, kurią kitos gyvosios kalbos pakeitė, liko tik jos likučiai...
Žurnalas „Rambynas“ – penktą kartą
Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Šiemet mus pasiekė penktasis žurnalo „Rambynas“ (2012 m. rugsėjis, nr. 1 (5), 84 p., 1000 egz., leidėjas (sudarytojas) Pagėgių krašto draugija „Sandūra“, partneris – Rambyno regioninė direkcija) metinis numeris, kurį spaudai parengė VšĮ „Vorutos“ fondas. Galime pasidžiaugti gausiai iliustruotu, puikios poligrafinės išvaizdos ir vertingos, didelės išliekamosios vertės medžiagos leidiniu, kurį malonu...
Misionierius Dovydas Didlaukis
Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius 2012 metais sukanka 115 metų, kai mirė misionierius Dovydas Didlaukis iš Mažosios Lietuvos, veikęs tuometinėje Rytų Indijoje (Bengalijoje, dab. Bangladeše). Mažojoje Lietuvoje (toliau – M. Lietuva) misionieriai buvo vadinami pasiuntiniais, o misijos – pasiuntinystėmis. Evangelikų liuteronų misijose nuo XIX a. VII dešimtmečio dirbo kelios dešimtys ištikimų prūsiškosios valstybės lietuvininkų iš M....
Knygnešiai Bružai iš Zaltriškių
Albinas DEMENTIŠKA 2011 metų gruodį sukako 140 metų, kai gimė Antanas Bružas (Bružys, Bruožis) – vienas iš žymiausių Tauragės krašto knygnešių, Garšvių knygnešių draugijos narys, artimai bendravęs ir dirbęs su žymiausiu Lietuvos knygnešiu Jurgiu Bieliniu, knygnešys profesionalas, knygnešys didmenininkas, Rytų Sibiro tremtinys. Tilžėje leistame žurnale „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ (1894, kovo 1, nr. 5) Antanas...
Kristupas Gudaitis
Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius 2012 m. sukanka 40 metų nuo vieno iš nepriklausomos Lietuvos kūrėjų, kultūros veikėjo, gydytojo, visuomenininko, bibliofilo, medicinos daktaro Kristupo Gudaičio mirties. Kristupas Gudaitis gimė 1894 m. kovo 19 d. (7 val. ryto) Žemaičių Naumiestyje, Raseinių (vėliau Tauragės) aps. Enciklopedijose (MLE ir VLE) klaidingai nurodyti 1898 gimimo metai. Šeimoje gimė 6 sūnūs...
Graži Milašauskų šeima
Malonus pokalbis su Rambyno regioninio parko direktorės Dianos Milašauskienės šeima Šiais laikais periodika, televizija ar radijas daug dėmesio skiria negatyviems gyvenimo reiškiniams (vagystėms, apiplėšimams, žmogžudystėms, savižudybėms ir pan.) arba transliuoja lėkšto turinio pramogines laidas. Daugelis tik keikia valdžią, kad per mažai duoda, blogai gyvena, prisimindami sovietinius laikus, kai visi turėjo darbą, šiokį tokį uždarbį, tačiau...
Mažosios ir Didžiosios Lietuvos evangelikų liuteronų lietuvių raštijos veikėjų ir kiti jubiliejai 2012 metais
Parengė Birutė ŽEMAITAITYTĖ, Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Po 1577 m. mirė Bernardas Holtorpijus, poetas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, vėliau Frankfurto prie Maino universiteteo profesorius. „Elegijos mirus Šviesiausiam vyrui daktarui Stanislovui Rapolioniui…“ („Elegia de obitu Clarissimi viri Stanislai Rapagelani…“, 1545) autorius. Gimė XVI a. pr. Apie 1582 m. Enciūnuose (Stalupėnų aps.) gimė Kristupas Šteinas, padėjęs J. Rėzai...
Pražuvęs „Auszros“ archyvas prisikėlė naujam gyvenimui
Birutė ŽEMAITAITYTĖ, Vilnius 2011 m. gruodžio 6 d. Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje įvyko knygos „Auszros“ archyvas: Martyno Jankaus rinkinys“ * (sudarytojai ir parengėjai: prof. habil. dr. Domas Kaunas ir Audronė Matijošienė) sutiktuvės bei diskusija dėl šaltiniotyrinių darbų rengimo būklės ir perspektyvų. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius hum. m. dr. Sigitas Narbutas, pradėjęs...
Mažosios Lietuvos pamarių tautosaka
Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius 2010 m. pabaigoje Klaipėdos universiteto leidykla išleido regioninės tautosakos knygą „Pamarių sakmės“*, kurios sudarytoja doc. dr. Dalia Kiseliūnaitė. Leidinį puošia talentingos jaunos menininkės Emilijos Benetytės iliustracijos. Prielapyje – 1890 m. Rytų Prūsijos žemėlapio fragmentas, pateikiantis tekstuose minimas Kuršmarių pakrančių gyvenvietes. Knygos pradžioje – išsamūs sudarytojos ir LLTI mokslininkės dr. Linos Būgienės...
Lenkai, kas Jus kursto prieš Lietuvą?
„Vilnijos“ draugijos pirmininkas hum. m. dr. Kazimieras GARŠVA Prieš 100 metų lenkais save laikę žmonės kūrė Lenkiją, lietuvybės neatsisakę – kūrė ir atkūrė Lietuvą. Vėlesnės tų darbų korekcijos buvo nesėkmingos ir vertėtų jas nutraukti. Nebeverta nei Vilnijos autonomiją kurti, nei į valstybinės kalbos įstatymą besikėsinti, kaip mes, lietuviai, nekeliame Lenkijai pretenzijų nei dėl ten esančios...
Mažosios ir Didžiosios Lietuvos evangelikų liuteronų lietuvių raštijos veikėjų ir kiti jubiliejai 2011 metais
Parengė Birutė ŽEMAITAITYTĖ, Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS 1536m. Bambaliuose, netoli Friedlando gimė JonasBretkūnas, kunigas, istorikas, vienas iš lietuvių raštijos pradininkų, išleido giesmynus (1589) ir maldaknygę (1589), pamokslų rinkinį Postilla (1591), pirmasis išvertė į lietuvių kalbą Bibliją (1570–90, liko neišspausdinta). Mirė 1602 X 1 Karaliaučiuje. 1576 m. Ragainėje mirė AugustinasJomantas, giesmių eiliuotojas, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo....
„Viešvilės kroniką“ atvertus
Alina BARAVYKAITĖ, Vilnius Antrajame Mažosios Lietuvos enciklopedijos (MLE) tome yra keliasdešimt informacijos prisodrintų eilučių apie išeivio iš Viešvilės, MLE talkininko Hanso Erhardto von Knoblocho gyvenimą ir visuomeninę veiklą, paminėtas ir daugiatomis jo rankraštis „Viešvilės kronika“ (vok. Wischwiller Dorf-Chronik). Rodyklė prie kronikos pavadinimo rodo, kad apie ją ketinta parašyti atskirą straipsnelį. Deja, prieš dvejus metus išleistame...
Pietizmas Mažojoje Lietuvoje
Lietuvininkų deputacija, Berlyne Prūsijos karaliui ir Vokietijos imperatoriui Vilhelmui I įteikusi peticiją panaikinti draudimą viešajame gyvenime vartoti gimtąją kalbą (1878). Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvas Birutė Žemaitaitytė, www.voruta.lt Mažoji Lietuva – istoriškai susidariusi ir iki 1945 metų egzistavusi vientisa vakarinių lietuvių etninė teritorija prie Baltijos jūros. Priklausydama Prūsijos, nuo 1871 m. – Vokietijos valstybei, ji niekada...
- Ankstesnis
- 1
- …
- 4
- 5