Antantės valstybių vadovai Paryžiaus taikos konferencijoje (iš kairės): D. Lloyd George, V. Orlando, G. Clemenceau ir Th. W. Wilsonas (1919 05 27)© Edward N. Jackson (US Army Signal Corps) Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt 1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje pasirašyta Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis, dar vadinama Molotovo – Ribbentropo paktu, padalino Europą į įtakos sferas ir daugelį tautų pasmerkė ilgiems okupacijos...
Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė plenarinę sesiją Strasbūre pradėjo Molotovo-Ribentropo pakto paminėjimu, kai prieš 85-erius metus rugpjūčio 23 d. diktatoriai pasidalijo Europą ir Baltijos šalys ilgiems dešimtmečiams prarado nepriklausomybę. „Prieš 85 metus nacių Vokietija ir komunistinė SSRS susitarė pasidalinti Europą ir abi pradėjo kruviną Antrąjį Pasaulinį karą. Šiandien aišku, jog tai nėra tik istorija. Rusijos...
Mitingo dalyviai: priekyje „Spartuolio“ žurnalistai Kazys Šliužas ir Stasys Stacevičius (poetas), dešinėje prie krašto tautiniais drabužiais apsirengusi trakietė Ona Sipavičienė. Tolumoje matyti Jono Kasperavičiaus kryžius su saulute. Leono Stosiūno nuotr. Rasa Jakubauskienė, „Trakų žemės“ laikraštis Šiandien minime 35-erių metų sukaktį, kai, siekdami taikiai pasipriešinti sovietinės Rusijos okupacijai, trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos...
Atgimimo laikotarpiu Lietuvoje nuvilnijusiuose mitinguose ir Baltijos kelyje buvo apeliuota į tarptautinę teisę ir reikalauta pasmerkti slaptuosius Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos susitarimus. 1989 m. | Fotografai Eugenijus Masevičius ir Viktoras Kapočius. Lietuvos centrinis valstybės archyvas. 0-095854, 0-127443 © Tekstą parengė Angonita Rupšytė, viena iš Baltijos kelio koordinatorių. Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius Akcija...
Pirmas iš dešinės Balstogės Sibiro atminties muziejaus direktorius prof. hab. dr. Wojciech Śleszyński 2023 m. rugpjūčio 23 d. Okupacijų ir laisvės kovų muziejus Aukų g. atidarė parodą „Nuo 1939 m. rugpjūčio iki 1941 m. birželio. Teroras ir masinės represijos Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Moldovoje ir Ukrainoje“. Dėl brutalaus žiaurumo dokumentikos N-18 ženklu pažymėtoje parodoje atskleista...
Trakų rajono gyventojai Baltijos kelyje Kazimieras Šliužas, žurnalistas, www.voruta.lt Tas 1989-ųjų trečiadienis, pats darbo savaitės vidurys, kam buvo darbingas, nes niekas neabejojo: tai bus istorinė diena, ir ne todėl, kad jau pažymėta juodu kaspinu, mininčiu lygiai prieš pusšimtį pasirašytą Ribentropo–Molotovo paktą, kuriuo dvi tada galingiausios pasaulio valstybės pasidalijo įtakos sferomis Suomiją, Lenkiją, Estiją, Latviją ir...
Rugpjūčio 23 – oji ir du pasauliui bei Lietuvai reikšmingi įvykiai, tebeaktualūs ir šiandien. Vienas – įvykęs 1939 metais. Antrasis – daug vėliau, po 50 metų. „Šios datos, žyminčios ne vieną susijusį istorijos etapą, pamiršti neįmanoma ir negalima“, – neabejoja Šaulių sąjungos vadovas Linas Idzelis. Jei atmintis gyvuos, apie ją bus nuolat kalbama, tragiški istoriniai...
Socialinių tinklų nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Jau esame atkreipę dėmesį į rugpjūčių fatališką reikšmę Lietuvai ir jos nepriklausomybei. Tegul tuos laikotarpius – tarp 1939-ųjų rugpjūčio 23-osios ir 1991 m. rugpjūčio 19 – 22 d. pučo Maskvoje – skiria daugiau kaip pusė amžiaus, tačiau anas vasaros pabaigos metas lėmė valstybės likimą. Gal kai...
Česlovas Iškauskas. J. Vaiškūno nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Sausio pabaigoje Pilietinės visuomenės institutas pristatė „Lietuvos visuomenės pilietinės galios indekso 2022 m. tyrimą“ (http://www.civitas.lt/time-line/pilietines-galios-indeksas-2022-m/). Remdamiesi bendrovės „Vilmorus“ spalio 11 – 16 d. atlikta apklausa, mokslininkai padarė nerimą keliančią išvadą: žmonės, matydami realią dėl Rusijos karo Ukrainoje kilusią karinę grėsmę, situaciją ima vertinti realistiškiau, nes...
Vokietijos delegacijos atvykimo į Maskvą ir sutikimo aerouoste 1939 m. rugpjūčio 23 d. filmuota medžiaga. Kino kronikos originalas saugomas Rusijos valstybiniame kino ir foto dokumentų archyve (РГАКФД. Арх. № 16332). Prieiga per internetą prie skaitmeninės kopijos: 1. YouTube kanale. 2. B. N. Jelcino vardo prezidentinės bibliotekos skaitmeniniuose ištekliuose: Прибытие в Москву министра иностранных дел Германии И. фон...
Molotovo-Ribentropo paktas. Vikipedijos nuotr. Vytautas Landsbergis, www.voruta.lt Kalba konferencijoje-diskusijoje „Molotovo-Ribbentropo paktas 1939-1989-2020“ Vilnius, 2020-12-15 Gerbiami klausytojai ir žiūrovai, Paktą sudaro dvi sutartys ir šūsnis papildomųjų slaptųjų protokolų. Impulsą 1939 m. Maskvos paktui davė J. Stalinas savo kalboje VKP(b) konferencijoje, kai pasakė, kad dabartinėje situacijoje santykiai su Vokietija (ligtoliniai įtempti konkurenciniai) gali būti...
Arvydas ANUŠAUSKAS, www.voruta.lt Prieš 75 metus, 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašyto Molotovo-Ribentropo pakto slaptasis protokolas nubrėžė Vidurio ir Rytų Europos valstybių padalijimo liniją. Tai ir sukūrė Antrojo pasaulinio karo prielaidas, ir nulėmė Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Suomijos valstybių likimus bei pasirinkimus. 1979 m. rugpjūčio 23 d. keturiasdešimt penki pabaltijiečiai pasirašė atsišaukimą, kuriuo...
RAUDONOSIOS ARMIJOS DALINIAI PERŽENGIA LIETUVOS RESPUBLIKOS SIENĄ. 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-45730. www.voruta.lt 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą ir įjungė ją į savo sudėtį. Prasidėjo sovietinės okupacijos laikotarpis, per kurį Lietuvos žmonės įvairiais būdais priešinosi režimui ir kovojo dėl šalies laisvės. Po beveik 50 sovietinės okupacijos...
Dr. Martynas Purvinas. ve.lt nuotr. Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas, www.voruta.lt Rusijoje rengiamasi (dėl koronaviruso pandemijos karinis paradas yra atšauktas – red. pastaba) pompastiškai paminėti Antrojo pasaulinio karo (ten vadinamo Didžiuoju tėvynės karu) pabaigą Europoje, šlovinant nenugalimąją Raudonąją armiją, išmintingąjį sovietinį režimą ir jo vadą J. Staliną. Vėl bus nutylimi ar ginčyjami dabartiniams vadams nepatogūs momentai...
SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutarties (vadinamojo Ribentropo–Molotovo pakto) pasirašymas. Pirmas iš kairės J. Ribentropas, dešinėje J. Stalinas ir V. Molotovas. Kremlius, 1939 m. rugpjūčio 23 d., leidyklos „Briedis“ nuotr. www.voruta.lt Trečiadienį Europos Parlamente (EP) surengta diskusija apie Europos istorijos iškraipymą ir Antrojo pasaulinio karo atminimą. Joje kalbėjusieji pasmerkė V. Putino išsakytus tikrovės neatitinkančius teiginius. Prieš...
Grant parke rankomis susikibo per 1000 į renginį atvykusių dalyvių. Živilės Gurauskienės nuotr. Živilė GURAUSKIENĖ, Čikaga, JAV, www.voruta.lt Rugpjūčio 25 dieną Čikagoje, Grant parke, prie legendinio Buckingham fontano, rankomis susikibo per 1000 į renginį atvykusių lietuvių, latvių ir estų prisiminti prieš 80 metų, 1939 m. rugpjūčio 23 dieną, Vokietijos ir Sovietų Sąjungos atstovams, vykdant Hitlerio ir...
www.voruta.lt Islandijos Respublikos Prezidentas Guðnis Th. Jóhannessonas pasveikino Lietuvą Baltijos kelio 30-mečio proga. Islandijos vadovas oficialiame laiške akcentavo draugišką bendradarbiavimą su Lietuva ir priminė apie prieš 80 metų pasirašytą Molotovo–Ribentropo paktą, kuriuo iš suverenių valstybių buvo atimta jų nepriklausomybė ir laisvė, panaudota ekstremali jėga prieš teisę tarptautiniuose santykiuose. „Prisimenant šį tragišką mūsų bendros istorijos epizodą,...
Jurga DIRKSTYTĖ, Vilnius Ką tik sukako 20 metų, kai Lietuva galutinai įtvirtino savo nepriklausomybę – 1993 m. rugpjūčio 31 d. paskutiniai okupacinės Sovietų Sąjungos kariuomenės daliniai paliko Lietuvos valstybę. Šia proga penktadienį, 2013 m. rugpjūčio 30 d., Seime įvyko forumas-minėjimas „1992 metai: Lietuvos ir Rusijos susitarimai dėl kariuomenės išvedimo“. Forumas pradėtas dienraščio „Lietuvos žinios“ fotografo...
Monika KARENIAUSKAITĖ, Lietuvos gyventojų genocido ir tyrimo centro darbuotoja, Vilnius 2012-ieji – metai, gausūs sukakčių, žyminčių ne vieną Vėlyvuoju Sovietmečiu Lietuvos SSR vykusios neginkluotosios antisovietinės rezistencijos, arba, pilietinio pasipriešinimo aspektą. Kovą minėjome lietuviškosios periodinės saviraidos pradžios – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ keturiasdešimtmetį, gegužę – Romo Kalantos susideginimą Kaune ir „Kalantines“, rugpjūtį laukia pirmojo viešo mitingo...
Česlovas IŠKAUSKAS Pagrindiniai valstybės ar tautos istorijos posūkiai primenami ne tam, kad godotume godas dėl praeities, griežtume dantimis ant buvusių ir menamų priešų, o kad patys mokytumės iš tos istorijos nedaryti lemtingų klaidų ir neleisti savo likimu manipuliuoti kitiems. Kitaip sakant – mokytis išlikti. Sienų neliečiamumas ir teritorijų nedalomumas nuo žilos senovės buvo neįgyvendinama kiekvienos...
Tomas BARANAUSKAS, Vilnius Rugpjūčio 23-oji – Juodojo kaspino diena – nėra paprasta atminties diena. Iki šiol dar daug kam ji skausminga. Jau vien dėl to, kad prastai dera su supaprastinta Antrojo pasaulinio karo istorijos versija. Ypač sunkiai ji suderinama su šiuolaikinės Rusijos tapatybei svarbiu Didžiojo Tėvynės karo mitu. Tai mito apie Gėrio kovą su Blogiu...
Astrida PETRAITYTĖ, Vilnius Šiais metais pažymime skaudžius 70-mečius: tremties, karo pradžios, sukilimo, mėginusio, prasiveržus tarp okupacinių Scilės ir Charibdės, tautą išvesti į Lietuvos valstybę, holokausto… Dar taip neseniai Istorijos mokęsi iš sovietinių vadovėlių, savąją perduodami nelyg tautosaką iš lūpų į lūpas, šiandien, suprantama, galime jaustis kiek sutrikę: kur tikroji tiesa, kur – mums primestos ar...