Nijolė Sadūnaitė 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitinge Prieš 37 metus – 1987 m. rugpjūčio 23 d. – disidentė Felicija Nijolė Sadūnaitė sakė kalbą mitinge prie Adomo Mickevičiaus paminklo. Mitingą, kuris buvo vienas iš svarbių žingsnių vaduojantis iš Sovietų Sąjungos, organizavo Lietuvos laisvės lyga (LLL) – pogrindinė disidentų organizacija, siekusi atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Vienuolės, disidentės,...
Nijolė Sadūnaitė
Nuoširdi užuojauta Laisvės premijos laureatės Nijolės Sadūnaitės (1938-2024) artimiesiems ir bendražygiams
2017 metų Laisvės premijos laureatė Nijolė Sadūnaitė www.voruta.lt Mirus Laisvės kovų dalyvei, politinei kalinei, Laisvės premijos laureatei, sesei NIJOLEI SADŪNAITEI (1938-2024), sunkią netekties valandą reiškiame nuoširdžią užuojautą artimiesiems ir bendražygiams. Tegul Nijolės patriotiškumo, tautiškumo idėjos ir darbai visada išlieka mūsų atmintyje. Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga ir Lietuvos sąjūdis Nuotraukos iš asmeninio dr. Raimundo Kaminsko...
Mirė vienuolė, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėja Nijolė Felicija Sadūnaitė
2017 metų Laisvės premijos laureatė Nijolė Sadūnaitė. Vilnius, 2016 m. sausio 28 d. | Fotografas Andrius Petrulevičius Andriaus Petrulevičiaus asmeninis archyvas www.bernardinai.lt Mirė sesuo Nijolė Felicija Sadūnaitė – Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėja, vienuolė. Liūdną, bet simbolišką žinią savo paskyroje socialiniame tinkle paskelbė Aušra Pocienė. Žinią patvirtino sesuo Gerarda Elena Šiliauskaitė, Laisvės premijos laureatė....
Nijolė Sadūnaitė: „Esame dvasiškai nukraujavę“
www.respublika.lt Proga dar kartą su gimtadieniu pasveikinti kovotoją už Lietuvos laisvę, disidentę Nijolę Sadūnaitę, liepą šventusią savo 80-ąjį jubiliejų, buvo italų režisieriaus Rikardo Denaro (Riccardo Denaro) dokumentinio-vaidybinio filmo „Dangus lageryje“ pristatymas Vilniuje. Italus sužavėjo lietuvės vienuolės, ištvėrusios KGB rūmų pragarą, kalėjimą, tremtį ir neišdavusios nei bendražygių, nei savo idealų, gyvenimo istorija, jos elgesys, kurį...
Prezidentė pasveikino Nijolę Sadūnaitę su garbingu jubiliejumi
Nijolė Sadūnaitė, 1990 m. Youtube.com nuotr. www.voruta.lt Sekmadienį Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino kovotoją už šalies nepriklausomybę Nijolę Sadūnaitę 80-ojo gimtadienio proga. Pasak šalies vadovės, N. Sadūnaitės vardas Lietuvos kelyje į nepriklausomybę ypatingai svarbus ir ryškus. Jį tardami regime nepalaužiamą kovotoją ir daugybę jau istorija tapusių įvykių, artinusių išsivadavimą iš okupacijos. Kaip teigiama sveikinime,...
Prancūzų istoriko knygoje: ir apie lietuvių disidentę
S. Nijolė Sadūnaitė ir mons. Alfonsas Svarinskas Vatikano radijuje 1989 m. (G. Aleknonio nuotr.) www.vaticannews.va/lt Viena iš paskutinių Diddier Rance knygų taip pat yra skirta vienuolikai katalikų – išpažinėjų – Rytų Europoje, kurie išgyveno vieną iš baisiausių persekiojimų. Prancūzas Didier Rance yra gerai žinomas 20 amžiaus krikščionybės istorikas. Tačiau tai ne vienintelis jo pašaukimas. Kaip...
Viešpaties pakviestas
Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Antanas LESYS, Vilnius Straipsnis skirtas garbės kanauninko Vytauto Juozo Vaičiūno kunigystės 25-mečiui Garbės kan. Vytauto Juozo Vaičiūno kunigystės 25-mečio sukakčiai paminėti išleista Jovitos Niūniavaitės-Lesienės ir Antano Lesio knyga „Viešpaties pakviestas‘‘ (Vilnius, 2013 m.). Knygoje nušviečiamas garbės kan. V. J. Vaičiūno gyvenimas, jo pogrindinė disidentinė veikla sovietiniais metais ir dabartinė kova už bendražmogiškas vertybes....
Viliaus Bražėno 100-metė gimimo sukaktis ir LLKS ataskaitinis susirinkimas
Antanas LESYS, Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Vilnius 2013 m. balandžio 6 d. Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos Karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13, Vilniuje) vyko publicisto Viliaus Bražėno (1913–2010) 100–ųjų gimimo metinių minėjimas. Jį organizavo Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pjėgumus Koordinacinė taryba ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS). Pirmoji renginio dalis prasidėjo 9. val. ryto šv....
Asmenybė ir laikas: arkivyskupo Julijono Steponavičiaus (1911–1991) gyvenimo stotys
Irena PETRAITIENĖ, Kaunas Gervėčiai: tėvas – pirmasis mokytojas Iš kurios pusės važiuotum į Gervėčius – iš Gėlūnų, Galčiūnų, Miciūnų, Mockos, Petrikų kaimų – iš visų pusių atsiveria kelrodė – Švč. Trejybės bažnyčia (1899–1903). Viena iš gražiausių Rytų Lietuvoje ir didžiausia katalikų šventovė Baltarusijoje: fasado bokštas siekia 61 metrą. Kelis kartus pavadinimą keitusi Gervėčių bažnyčia yra...
Laisvės kovų istorijos su s. Nijole Sadūnaite
Laisvės kovų istorija su s. Nijole Sadūnaite (I). Tikėjimas ir džiaugsmas http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-08-27-laisves-kovu-istorija-su-s-nijole-sadunaite-i-tikejimas-ir-dziaugsmas/87048 Laisvės kovų istorija su s. Nijole Sadūnaite (II). Ateistinio teroro vėtros http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-09-01-laisves-kovu-istorija-su-s-nijole-sadunaite-ii-ateistinio-teroro-vetros/87387 Laisvės kovų istorija su s. Nijole Sadūnaite (III). KGB požemiuose http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-09-10-laisves-kovu-istorija-su-s-nijole-sadunaite-iii-kgb-pozemiuose/87712 Laisvės kovų istorija su s. Nijole Sadūnaite (IV). Lagerių valstybė http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-09-17-laisves-kovu-istorija-su-s-nijole-sadunaite-iv-lageriu-valstybe/88046 Laisvės kovų istorija su s. Nijole Sadūnaite (V). Dovydo...
S. Daukanto aikštėje paminėtos šeštosios V. Pociūno žūties metinės
Ketvirtadienio (2012-08-23) vidurdienį Simono Daukanto aikštėje, prie Prezidentūros Vilniuje, paminėtos šeštosios pulkininko Vytauto Pociūno, žuvusio 2006 m. Breste, Baltarusijoje, žūties metinės. Prie Prezidentūros programą „Čiurlionis kitaiP“ atliko Druskininkų džiazo kolektyvo nariai: Linas Bankauskas, Tomas Čiukauskas ir Briuselio karališkosios konservatorijos bakalauras Lukas Zinkevičius. V. Pociūno atminimui skambėjo preliudai „Viešpaties angelas“, „Svajonėlė“, improvizacija liaudies dainos „Tu mano seserėle“...
Prie A. Mickevičiaus paminklo kviečiame paminėti pirmojo viešojo mitingo 25-metį
Garbingo dvasininko Stanislovo Valiukėno (1907–1987) auka Dievui ir Tėvynei
Straipsnis publikuojamas Izidoriaus Šimelionio mirties metinių proga Izidorius ŠIMELIONIS Nepaklusnų ilgametį Šv. Mikalojaus parapijos kleboną, altaristą, disidentą ir mano kraštietį Stanislovą Valiukėną dar 1980 m. rudenį kagėbistai iš Kretingos gatvėje buvusio jo komunalinio buto iškėlė į naujai statomo Baltupių mikrorajono pakraštį. Jis buvo įkurdintas Didlaukio gatvės 78 namo 19-ame bute, antrame aukšte, priešais sovietų majoro...