Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Jau laukiu, kada gims anūkas – Patsai svarbiausias man žmogus. Aš būsiu geras jam diedukas, Tesaugos jį ne vien dangus. Jam angelu pats tapsiu sargu, Apginsiu nuo visų bėdų, Tegul jis nematys to vargo, Kiek teko man tamsių dienų. Gal aš karštai turėčiau melstis, Kad laimę lemtų jam dangus,...
Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Gyvuoja išmintis pasauly, Kad vietą reik užimt po saule Kuo reikšmingesnę, neeilinę. O jeigu dienos apsiniaukę, Tada keliaukite nelaukę Soliarijaus švieson dirbtinėn. Juk šiais laikais kasdien daugėja, Tarytum kokia panacėja, Beribis būvio dirbtinumas: Kai vietoj pinigų – signalai Vien elektroniniai. Be galo Jaunimui geras patogumas. O...
Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Kartais keistas vyrelis galvoja, Kad žmonai tereikia vien jo pinigų, Vargšelis tasai kažkodėl nesumoja, Kaip moteriškei gyventi „pigu“. Be euro į krautuvę juk neįžengsi, – Šeimyna be maisto numirtų badu. Už dyką vaikučių veltui neaprengsi, Neleisi mokyklon su kiauru batu. Ir jei į kosmetikos eisi saloną, Šukuoseną, veidą pagražint...
Povilo Sigito Krivicko nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Jei buvote kada Paryžiuj, Aplankėt Luvrą būtinai, Žavėtis teko Mona Liza Ir ją prisimenat dažnai. O dar didesnė būna laimė Net ne Paryžiuj, ne svetur, Kai ją susitinki atšlaime Ir nežinai, akis padėti kur. Jei tiesmukai perdaug spoksosi, Tai būsi gan nemandagus, Jinai praeis nusukus nosį, Tarytum būtum...
Vaclovas Straukas (1923-2017), Iš serijos „Paskutinis skambutis“ Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Žiūriu į mamos nuotrauką jaunystėje. Be jokių tatuiruočių, lyg aborigenų, Ir be žiedų į nosį, tartum knyslėje, Žalių plaukų beprasmių alergenų. O taip, nebuvo dar tada kompiuterių Ir mobiliakų pas kiekvieną paną. Daug nuoširdžiau bičiuliai sutarė, Nes ištisai nerūgo prie ekranų. Bet aišku – praeitis...
Asociatyvi Freepik. nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Du trečdaliai žmogaus – vanduo, O vienas lieka… tarai. Neaišku, proto kaip omuo Tuštybėj susidaro? Tai gal todėl yra tiek daug Žmonijoj niekadėjų. Iš nevilies raudok ar stauk,- Nė kiek jų nemažėja. Kai keičias klimatas, sausra Pasaulį užkariauja. Gal ji bus priemonė gera Sutirštint mulkiams kraują. Taipogi tankį smegenų...
Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Prieš daug metų gyveno Volteras, Jis buvo labai mąstytojas geras, Nes sakė, kad aistros – tai vėjai, Ką pučia per jūras įsibėgėję. Net kartais drąsuolius jie rūsčiai skandina, O laivas be vėjų juk plaukt nemėgina. Nors daug kas pasaulyje kelia pavojus, Bet tenka įveikti gerai pagalvojus. Žmonijos didžiausia aistra...
Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Paradokso atmaina Vis dažniau nutinka – Kuo senesnė tik daina, Tuo labiau patinka. Nesvarbus šviesų jai mirgis, Ką pamaivas gožia. Nuostabu, kai puikiai girdis Tikras balso grožis. Kai gabių poetų eilės Glosto alsią širdį, Atbalsį karštosios meilės Siela tavo girdi. Ilgisi jinai dainų Iš tautos...
Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Ar tu žinai, kas Lietuvoj nutiks po metų? Tikriausiai – ne. Ir tai pašėlusiai gerai. Nesuk galvos. Kas lemta bus, patirsime pamatę, Sakysim: taip nutikt pas mus turėjo būtinai. Be mūsų valios sukas didis laiko ratas, Be jos orbitomis planetos skrieja per dausas. Gyvybės dovaną kiekvienas gaunam retą, Brangesnę...
Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Pasauly žmonės dviejų tipų esti: Vieni galvoja prieš ką nors darydami, Kiti negali niekaip apsispręsti Ir tinginio įveikti nesiryždami. Net mediciną turime dvejopą. Pas specialistą tenka laukti pusmetį. O jei labai ką nors susopa, Privačią kliniką reik rinktis – sumeti. Už dyką sūris tik pelėkautuos, Medicina kad veltui –...
Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt La vita è bella, kaip sako linksmieji italai, Gyvenimas, mieli, tikrai nuostabus. Mums duotas pasaulis puikus šis be galo, Ir nieko geriau niekada iš likimo nebus. Mums duoti miškai ir padangių platybės, Banguojanti jūra ir brėkštanti ryto aušra, Nuščiūvam suvokę beribę visatos didybę, Bet perprasti ją per sunku mūsų...
Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Kai naktis nusileidžia ant miesto, Tyliai tiksi tamsoj žadintuvas, Ant riekelės tu užtepi sviesto, Lyg vagišius iš mūs šaldytuvo. Nors žinai: po šešių valgyt kenkia, Nuo užankančių gyslų gal liksi be žado, Bet nenuorama alkis valią prilenkia, Nes bijai, kad per naktį nemirtum iš bado. Taip ir slenka tau...
Asociatyvi Freepik nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Išsirito gegužiukas volungės lizde, Kaip būdinga šitiems paukščiams esti, Nesvarbu, kad šeimininkams tai patiks ar ne, Jų vaikus ateivis nori visada išmesti. Ūgtelėjęs gegužinis išskleidė sparnus, Tartum vanagas plačiai skrajot panūdo, Virš visų sparnuočių dėjos baisiai išdidus, Bet… pritrūko tinkamo tam siekiui būdo. Čia, žiūrėk, suktai aplenkti vieną sieks,...
Asociatyvi Unsplash nuotr. Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt Tėvynė ten, KUR gyveni, Kur užgimei ir augai, Tėvų paveldą brangini, Lyg šventą ugnį saugai. Valstybė rūpintis privalo, Piliečiams KAIP gyvent patogiai, Kad jų nealintų be galo Valdžiažmogių „gudrybės“ slogios. Neištęsėti gausūs pažadai, Žerti, kad vėlei tik išrinktų, O atsakyt už juos – nebūtinai,...