Alfonsas Kairys, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, buvęs Valstybinės komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti referentas švietimo klausimams, www.voruta.lt Manau, kad ne vienas yra girdėjęs apie Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jo atliktus gerus darbus, rūpinantis tautinėmis mažumomis Lietuvoje ir lietuviais, esančiais už jos ribų. Ir retas bus girdėjęs apie šios institucijos...
Pietryčių Lietuva
Alfonsas Kairys. Istorija tapusi praeitis (VI)
Stanislawo M. Jankowskio knyga „Strzaly pod więzenism“ („Šūviai prie kalėjimo“). Iš Karoliniškių bibliotekos fondų Alfonsas Kairys, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, buvęs Valstybinės komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti referentas švietimo klausimams, www.voruta.lt Manau, kad ne vienas yra girdėjęs apie Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jo atliktus gerus darbus, rūpinantis tautinėmis...
Nėra tokio žodžio – negaliu: trejų metų projekto „Kalbantys jausmai“ baigiamasis koncertas Šalčininkuose
„Kalbantys jausmai“. Foto Modestas Endriuška Virginija Kuklytė, Projekto vadovė, aktorė. Šalčininkai, www.voruta.lt Jau trečius metus iš eilės, pradedant nuo 2022-ųjų, aktorių Virginijos Kuklytės ir Šarūno Gedvilo suburtas profesionalių menininkų kolektyvas vykdė įtraukiąsias kultūrines veiklas moksleiviams Pietryčių Lietuvoje. Per visą trejų metų laikotarpį dalyviai įsitraukė į įvairias kūrybines veiklas: sertifikuoti socialiniai klounai vedė pantomimos ir klounados...
Česlovas Iškauskas. Polonizacija Pietryčių Lietuvą pavertė atsilikusia
Lenkų autonominis judėjimas Lietuvoje 1988–1992 m. Wikimedia Commons nuotr. Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Istorikai tvirtina, kad lenkai Lietuvos teritorijoje pasirodė apie XII amžiuje, kai lietuvių grobiamųjų žygių metu tarp vergų ir belaisvių pasirodydavo ir jų. Gausiau lenkai pradėjo kurtis XIV-XV amžiuose, kai jie ėmė dirbti karališkuose teismuose, kunigaikščių kanceliarijose, paskui čia kėlėsi ištisos lenkų žemvaldžių šeimos....
Kviečiame dalyvauti Vilniaus krašto grįžimo 85- ųjų metinių renginyje
Maloniai kviečiame dalyvauti Vilniaus krašto grįžimo 85- ųjų metinių renginyje, kuris vyks spalio 28 d. 16 val. Vilniaus mokytojų namų Svetainėje. Prisiminsime istorinius įvykius ir jų pasekmes Rytų Lietuvoje. Aptarsime Tautinių mažumų įstatymo priėmimo peripetijas, galimybę bendradarbiauti su naujojo Seimo nariais švietimo, kultūros, kalbos, istorinės atminties ir kitais aktualiais lietuvybės puoselėjimo klausimais. Renginio organizatoriai: „Vilnijos“...
Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ ragina Seimą atmesti Tautinių mažumų įstatymo projektą
Rengėjų nuotr. Rugsėjo 30 d. Visuomenininkus ir kalbininkus vienijanti Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo narius dėl spalio 2 d., antradienį, Seimo svarstymui teikiamo Tautinių mažumų įstatymo projekto Nr. XIV–3917. Asociacija informavo Seimo narius, visuomenę bei žiniasklaidą, apie tai, kad šis įstatymo projektas neatitinka ilgalaikių Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos interesų...
Alfonsas Kairys. Istorija tapusi praeitis (IV)
Prie Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų 1990 03 12 vietoj Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos herbo kabinamas Vytis© Romas Jurgaitis Alfonsas Kairys, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, buvęs Valstybinės komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti referentas švietimo klausimams, www.voruta.lt Manau, kad ne vienas yra girdėjęs apie Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jo atliktus gerus...
Kazimieras Garšva. Rytų Lietuvos vardynas ir jo rašyba
Dr. Kazimieras Garšva, www.voruta.lt Studija yra naujausias mokslo ir kalbos politikos darbas, atspindintis svarbiausias rytų Lietuvos vardyno ir jo rašybos aktualijas. Leidinio tikslas – atsakyti į klausimą, ar dėl nelietuviškos asmenvardžių, vietovardžių rašybos dokumentuose, užrašuose kiltų pavojus bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, ar tai nepaveiktų lietuvių kalbos tradicijos. Dėl to keliami šie darbo uždaviniai:...
Eišiškių valsčiaus lietuviškos mokyklos (1939-1944 m.)
Butrimonių miestelio istorinis centras. Šaltinis – kpd.lt Jovita Niūniavaitė-Lesienė, Antanas Lesys, www.voruta.lt Eišiškių apskritis ir Eišiškių valsčius Eišiškių apskritis buvo dabartinės Lietuvos ir Baltarusijos teritorijoje, į pietus nuo Vilniaus. Plotas 2224 km², 77920 gyventojų (1942 m.), centras Eišiškės. Apskritis buvo sudaryta 1791 metais iš dalies Lydos apskrities žemių. Iki 1795 metų priklausė Lietuvos Didžiosios...
Iš Šalčininkų kilusi aktorė jau dešimtmetį vykdo sociokultūrines veiklas Pietryčių Lietuvoje
Foto Jurgita Satkūnaitė www.voruta.lt 2024 m. liepos mėnesį Šalčininkų rajone pasibaigė tiriamojo meno projekto “Kalbantys jausmai” pirmos dalies veiklos, skirtos regiono jaunimui, kurias organizavo iš Šalčininkų kilusi aktorė Virginija Kuklytė. Tai – finalinis, jau trečius metus vykdomos iniciatyvos etapas, kurio veiklų dalis yra orientuota ugdyti jaunuolių emocinį intelektą bei mažinti socialinę atskirtį. Projektas finansuotas Lietuvos...
Alfonsas Kairys. Istorija tapusi praeitis (I)
Valstybinė komisija Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti Alfonsas Kairys, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, buvęs Valstybinės komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti referentas švietimo klausimams, www.voruta.lt Manau, kad ne vienas yra girdėjęs apie Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jo atliktus gerus darbus, rūpinantis tautinėmis mažumomis Lietuvoje ir lietuviais, esančiais už jos ribų. Ir...
Apie lietuvių kalbą Pietryčių Lietuvoje – iš 1986-ųjų archyvo
Po II pasaulinio karo mokykla įkurta Vilkiškių dvare. Iš pradžių buvo aštuonmetė, vėliau – pagrindinė. 2008 m. mokykla uždaryta. 2024 kovo mėnesį renovuotas dvaras uždegė. Šalčininkų rajono savivaldybės nuotr. Alfonsas Kairys, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, www.voruta.lt Tai buvo 1986-ieji metai. Dirbau Lietuvos švietimo ministerijoje ir kuravau lietuvių kalbos ir literatūros mokymą. Teko tikrinti šio dalyko...
Ugdymui lietuvių kalba Vilniaus rajone – dar vienas modulinis darželis
Luko Balandžio nuotr. Daugėja vietų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsteigtuose darželiuose lietuvių kalba Vilniaus rajone. Šiandien atidarytas dar vienas modulinis darželio pastatas Mickūnuose šalia jau veikiančio, tačiau visų norinčių vaikų nebesutalpinančio Mickūnų vaikų lopšelio-darželio. Jau šį mėnesį į naujas grupes susirinks kelios dešimtys vaikų. „Sveikinu visą bendruomenę, labai laukusią šio darželio atidarymo. Ikimokyklinis ugdymas yra...
Stanislovo Rapolionio premija įteikta dr. Nijolei Tuomienei
S. Rapolionio premijos įteikimo dalyviai: pirmoje eilėje (iš kairės) Danuta Zuzo, Vytautas Dailidka, Algimantas Masaitis, NijolėTuomienė, Ingvaras Tuomas, Gabrielius Tuomas, Ronaldas Tuomas, antrojoje eilėje iš kairės Mindaugas Vyskupaitis, Vidmantas Vansavičius, Kazimieras Garšva, Aliaksandras Adamkavičius, Gediminas Kazėnas, Jonas Vasiliauskas, Linartas Tuomas, VDU filosofijos doktorantas. Juozo Vercinkevičiaus nuotr. Aušra Virvičienė, Vilnius-Eišiškės, www.voruta.lt Eišiškių Stanislovo Rapoliono gimnazijoje įteikta...
Sofija Daubaraitė. Pietryčių Lietuvos moksleivių laiškai Lietuvai
Sofija Daubaraitė, Šalčininkai, www.voruta.lt Šiais metais tradicinė Pietryčių moksleivių meno ,,Šalčios aleliumų“ šventė iš pavasarėjančio meto sugrįžo į žiemos dieną, kaip ir buvo prasidėjusi. Ir šiemet tai sutapo su 700-osiomis Vilniaus pirmą kartą paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose metinėmis. Bet nereikia pamiršti, kad prieš keletą metų Telšiuose ir Klaipėdoje buvo surengta paroda ,,Žemaitija – istoriniuose Europos žemėlapiuose“,...
Aurelija Arlauskienė: „Kai kalbiesi ir klausai, ir kiti tave girdi“
Aurelija Arlauskienė. Asmeninė nuotr. Rokas Simanavičius, Ilona Petrovė, XFM radijas „Tolerancija“ – tokiu žodžiu Reformacijos žinią šiuolaikiniam žmogui pristato garbingų premijų laureatė, knygų autorė ir sudarytoja, žurnalistė Aurelija Arlauskienė. Šiemet jos apdovanojimų sąrašą papildė Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos Vytauto Gedgaudo premija už dokumentinės prozos knygą „Operos legenda Irena Milkevičiūtė“, kurią 2020 metais...
Gediminas Kazėnas. Blogas tas paukštis, kuris savo lizdą teršia
Gediminas Kazėnas. Asmeninė nuotr. Doc. dr. Gediminas Kazėnas, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys, www.voruta.lt Lietuvai šiuo metų rūpesčių netrūksta – dar nėra iki galo susitvarkyta su COVID-19 pandemija ir aplink ja kylančiu chaosu, kai Baltarusijos diktatorius sumastė pradėti prieš Lietuvą hibridinį karą – pasiųsti į Lietuvą tūkstančius nelegalių migrantų. Pietryčių Lietuva jau tampa(o) simptomiška Lietuvos vidaus politikos...
Abiturientas Karolis Lučunas. Iš mano prosenelio pasakojimo
Lietuvybės nešėjai lenkų okupuotame Vilniaus krašte 1935m. Hermanas Misiūnas su Kukutėliečiais. Šeimos archyvo nuotr. Karolis Lučunas, Vilniaus Karoliniškių gimnazijos 4B klasės mokinys, www.voruta.lt Net ir tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo vieno žingsnio… Esu Karolis Lučunas, abiturientas, gyvenu ir mokausi Vilniuje. Kaip ir kiekvienas šių dienų jaunuolis, domiuosi tuo, kas teikia džiaugsmo, pasitenkinimo, – dešimt...
IŠ ASMENINIO 2009 METŲ DIENORAŠČIO
Alfonsas KAIRYS, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, Vilnius Kelias, vingiuodamas į įvairias puses, suka Jašiūnų link. Nieko ypatinga, regis, nėra: pušys, eglės, beržai, krūmai, prie kelio prigludę namukai ir pasakiški, matyt, naujųjų lietuvių ( ar nelietuvių) namai, dirvonais apšepusi žemė. Dairaisi – ir akis pagauna…. užrašą ant namo ul. M. Balinskiego 91. Daugiau negu nustembi. Jergutėliau…...
Ir kodėl tuomet mokinius iš Gudijos sunkvežimiais į Lietuvą vežėme?
Honorata istorijos kabinete su mokiniais. Nuotraukos iš asmeninio Honoratos Kostiuškevičienės albumo Monika RYBELIENĖ, Edvinas RYBELIS, www.voruta.lt Keliolika kilometrų nuo Vilniaus esančiame nedideliame Marijampolio kaime šiandien esanti lietuviška mokykla, kuriai prieš kurį laiką buvo suteiktas Meilės Lukšienės gimnazijos vardas, jau nieko nestebina. Nedidukė, jauki mokymo įstaiga tarsi ir būtų niekuo neišsiskirianti iš kitų, jei ne jos ir...
Kelionė po Pietryčių Lietuvos mokyklas arba kodėl švietimas tapo politinių jėgų įkaitu?
Riešės darželis ugdomąja lietuvių kalba su niekaip nesuremontuojamu priestatu Elena ŽIBĖNAITĖ, Vilniaus rajonas Vilnius didėja, jo priemiesčiai plečiasi, auga. Į Vilniaus rajoną nuolatiniam gyvenimui keliasi vis daugiau jaunų šeimų. Ir nebūtinai lietuvių. Daug yra mišrių. Ir, kas įdomiausia, šie jauni žmonės jau labai gerai suvokia, kad, nepriklausomai nuo tautybės, jų atžala privalo gerai mokėti valstybinę...
XXI – ojo amžiaus Lietuva. Norime mokytis lietuvių kalba. Ar galima?
Buivydiškių pagrindinės mokyklos Čekoniškių pradinio ugdymo skyrius. A.Virvičienės nuotr. Aušra VIRVIČIENĖ, Vilniaus rajonas, www.voruta.lt Vilniaus rajonas, Buivydiškės. Prieš 21-erius metus buvusi Vilniaus apskrities administracija Buivydiškių dvare, kuris minimas dar XVI a., įsteigė pagrindinę mokyklą. Nors dvaro rūmai metus skaičiuoja šimtmečiais ir jiems būtinas rimtas remontas, net ir 21-ajame amžiuje vis dar geba teikti pastogę ribotam skaičiui...
Vilniaus krašto okupacija 1920–1939 m. Vilniaus okupuoto krašto teismai dėl lietuvių susirinkimų
Valkininkų vienuolyno vaizdas iš šiaurės pusės. Apie 1924 m. J. Kloso nuotr. Vytautas Valentinas ČESNULIS, Vilnius, www.voruta.lt Lenkijos okupuotoje Pietryčių Lietuvoje 1920–1939 m. administracinė valdžia slopino bet kokį lietuvių tautinės saviraiškos blyksnį. Varžytas vaikų mokymas gimtąja kalba, neleista veikti lietuvių kultūros ir ūkio įstaigoms, ribota labdaros ir religinių organizacijų veikla. Represijos mūsų tautiečius ištikdavo už...
Pietryčių Lietuva: Vilniaus lenkai ir baltarusiai su Lietuva tapatinasi labiausiai
Indrė Anskaitytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Vilnius – miestas, kuriame gyvena įvairių tautų ir religijų žmonės, bet lenkams ir baltarusiams jis tapo ypač svarbia tautinio identiteto dalimi, sako Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotoja Monika Frėjutė-Rakauskienė. „Lenkų identitetui Vilnijos regionas ir tas miestas tikrai labai svarbus. Gyventojai jaučiasi to miesto,...
Kaip Vilnių atgavome ir kaip jį išsaugosim?
(Jaunimo sambūrio „Pro Patria“ nario Pauliaus Kruopio kalba, pasakyta 2014 m. spalio 28 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje Vilniaus atgavimo 75-ųjų metinių proga) 1939-ųjų metų spalio 28 diena – iš tiesų, yra viena svarbiausių mūsų valstybės datų. Toji diena, kai ilgai Lenkijos ir Rusijos imperijos okupacijose buvęs kraštas sugrįžo savo teisėtam šeimininkui – lietuvių tautai....
J. Žilys. Pietryčių Lietuvos regioninė autonomizacija 1988–1990 metais
Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis etnonacizmas“ Juozas Žilys, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, alkas.lt 1988 m. rudenį ir 1989 metais lenkų nacionalines teritorijas skelbė Šalčininkų ir Eišiškių miestų, Eišiškių, Dainavos, Kalesninkų, Jašiūnų, Turgelių, Akmenynės, Gerviškių, Pabradės, Butrimonių, Dieveniškių apylinkių vietinės tarybos. Pagal tą patį šabloną vyko procesas ir Vilniaus rajone, kuriame savivaldiškus darinius skelbė dauguma apylinkių. Priimtų sprendimų apibendrinanti...
Nuo Tamašiavos iki Eišiškių
Irma STADALNYKAITĖ, Trakai Antanui Lesiui įteikta Stanislovo Rapolionio premija Stanislovo Rapolionio mirties dieną, jau devintą kartą buvo įteikta Stanislovo Rapolionio premija už kultūros, švietimo, tautiškumo, istorijos sklaidą ir puoselėjimą Pietryčių Lietuvoje. Šis lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ globojamas renginys, kaip įprasta, vyko S. Rapolionio biusto puošiamoje Šalčininkų r. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos aktų salėje. Gimnazijos direktorė...
Apie Rugsėjo 1-osios (3-osios) džiaugsmus ir rūpesčius Pietryčių Lietuvoje
Jonas VAIŠKŪNAS, Arūnas RASAKEVIČIUS, Gintautė BRAZAUSKAITĖ 2012 m. Rugsėjo 1-osios (3-osios) šventė ne visiems ir ne visur Lietuvoje yra džiugi diena. 22-aisiais Lietuvos nepriklausomybės metais Pietryčių Lietuvos lietuviai šią dieną pasitiko su nerimu dėl savo vaikų ir savo pačių ateities. Lietuviškų mokyklų padėtis šioje Lietuvos srityje yra apgailėtina. Lenkakalbius lietuvius tikrais lenkais paversti pasišovusi vietos valdžia...
Mintys, paskaičius prof. Onos Voverienės knygą „Tautotyros etiudai“
Zigmas TAMAKAUSKAS, Kauno m. sav. Švietimo tarybos narys, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto pirmininkas Profesorės habil. soc. m. dr. Onos Voverienės knygoje atskleidžiami ne tik tautotyros mokslo pradmenys, bet ir rašoma apie žmones, asmenybes, kūrusias savo darbais lietuvių Tautos savimonę bei valstybę, vedusius Tautą į kovą už jos laisvę ir nepriklausomybę, šviečiantys savo darbais...