Ne veltui svetur ilgiau gyvenantys lietuviai pasiilgsta ne tik ruginės lietuviškos duonos, bet ir lietuviško varškės sūrio – juk tokio niekur nerasi. Sūrio unikalumas pripažintas ir tarptautiniu mastu: Europos Komisija jį įtraukė į saugomą geografinę nuorodą turinčių produktų sąrašą. Gastronominio paveldo tyrinėtojas, prof. Rimvydas Laužikas teigia, kad nemaža dalis mūsų mėgstamų dabartinių šviežių lietuviškų sūrių gaminama pagal tą...
Įpratome uogas šaldyti, o agurkus raugti – tačiau, pasak gastronominio paveldo tyrinėtojo, prof. Rimvydo Laužiko, nemažą dalį senųjų maisto konservavimo technologijų išstūmė šaldytuvas ir šaldiklis. Praeities žmones neabejotinai stebintų galimybė kada tik nori (nepriklausomai nuo metų laiko) konservuoti šalčiu ir naudotis šiuolaikinėmis technologijomis: liofilizavimu ar vakuumavimu, tačiau ir senovėje būta išradingų bei taupių konservavimo būdų. Prekybos tinklo „Rimi“...
Nors dabar uogas populiariau žiemai šaldyti, išsikepę blynų vis tiek ieškome stiklainio uogienės. O kadaise prisiuogauti ir prisivirti uogienių buvo tarsi savotiškas garbės reikalas. Gastronominio paveldo tyrinėtojas, prof. Rimvydas Laužikas sako, kad nors buvusioje Luokesų ežero polinėje gyvenvietėje rasta gervuogių, mėlynių, žemuogių sėklelių, kurioms galėtų būti maždaug 2 500 metų, uogavimo reikšmė senovės žmonių gyvenime nebuvo itin...
Vos tik iš samanų išlenda pirmosios voveraitės, traukiame krepšius ir važiuojame į mišką jų ieškoti. Grybavimas tapęs kone nacionaline lietuvių sporto šaka – kasmet po lietingų savaičių socialinius tinklus užlieja nuotraukos su baravykais. Gastronominio paveldo tyrinėtojas, prof. Rimvydas Laužikas teigia, kad praeityje lietuviams grybavimas buvo būtinybė, o valgiai su grybais – kasdienybė. Mat vien iš...
Senoji lietuvių vasaros saulėgrįžos šventė – Rasos, Kupolinės, krikščionybėje pavadinta Joninėmis, iki šių dienų išliko masiškiausia kalendorine švente Lietuvoje. Gastronominio paveldo tyrinėtojas, prof. Rimvydas Laužikas teigia, kad su astronominiais reiškiniais susijusios šventės yra vienos seniausių žmonijos istorijoje, o tai, kad Joninės Lietuvoje tebešvenčiamos masiškai ir jų populiarumas nemažėja, nuteikia optimistiškai – šiuolaikiniam žmogui vis dar svarbus žaismingas...
Ant visų šventinių stalų rastume panašių mėsos patiekalų: šaltieną, keptą kiaulienos kumpį, rūkytas dešras. Pasak gastronominio paveldo tyrinėtojo, prof. Rimvydo Laužiko, pagal senovines tradicijas per Velykas būdavo valgomi kiaulienos, avienos patiekalai, ši šventė išsiskirdavo prašmatnių kepinių gausa, be to, ant stalo puikuodavosi iš sviesto nulipdytas avinėlis. Išskirtiniai buvo ir pieno gaminiai, kurie išliko populiarūs iki...
Artėjant laukiamiausiai pavasario šventei – Velykoms – puoselėjame tradicijas, margindami kiaušinius įvairiausiais būdais: vašku, svogūnų laiškais, žolelėmis ar vynu. Gastronominio paveldo tyrinėtojas prof. Rimvydas Laužikas pastebi, kad dažančių medžiagų pasirinkimas formavo lietuvių estetikos jausmą. Tradicijoje neturime ryškiaspalvių margučių, priimtinesnės yra ramios spalvos. Nors Lietuvoje margučiai ir skutinėjami, ir marginami vašku bei kitomis technikomis, patys seniausi jie buvo,...
Užgavėnės – tai tarsi pirmas žingsnis pavasario link, kai po tamsios žiemos norisi jas švęsti skanaujant gardžius patiekalus. Nors jos mums neatsiejamos nuo pačių įvairiausių blynų, gastronominio paveldo tyrinėtojas, profesorius Rimvydas Laužikas pastebi, kad kadaise jie nebuvo svarbiausias šios šventės patiekalas. Valgiai skyrėsi priklausomai nuo regiono, bet visur ant stalo atsirasdavo įvairių mėsos ir miltų patiekalų, kurie tikrai...
Vasario 5-ąją minima Šv. Agotos, duonos globėjos diena. Nuo seno tikima, kad šiandien bažnyčioje pašventinta duona gali apsaugoti nuo gaisro, ligų ar nelaimių. Apie tai, kodėl ruginė duona įsigalėjo Lietuvoje, duonos mistifikaciją, prietarus bei ritualus ir vartojimo pokyčius pasakoja gastronominio paveldo tyrinėtojas prof. Rimvydas Laužikas. Duoną tyrinėjantys specialistai pasaulyje priskaičiuoja šimtus duonos rūšių, o...
Rimvydas LAUŽIKAS Prieš trejetą metų Lietuvos vardas pradėjo antrąjį savo gyvavimo tūkstantmetį. Tiesa, jau tapusi ir vadovėline, kad XI a. pradžios vokiečių rašytiniame šaltinyje – Kvedlinburgo analuose – prie 1009 metų datos įrašyta: „Šventasis Brunonas, dar vadinamas Bonifacu, arkivyskupas ir vienuolis, vienuoliktaisiais savo atsivertimo metais Rusios ir Lietuvos pasienyje pagonių užmuštas su aštuoniolika saviškių kovo...
Monika RYBELIENĖ, Molėtai Dar 2006 m. LR Seimas priėmė įstatymą, kuriuo balandžio 15-oji įteisinta kaip Kultūros diena. Ši diena glaudžiai surišta su svarbiais pasauliniais dokumentais. Tą dieną 1935 metais Vašingtone dvidešimt viena Amerikos žemyno šalis ratifikavo Rericho Paktą – sutartį dėl meno, mokslo įstaigų ir istorinių paminklų apsaugos karo ir taikos metu naudojant Taikos vėliavą....