Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas Algimantas Masaitis. A.Virvičienės nuotr. Aušra Virvičienė, Vilnius, www.voruta.lt 1864 m. buvo uždarytos visos nevalstybinės (taip pat ir katalikų parapinės) mokyklos. Mokymas lietuvių kalba visiškai uždraustas Vilniaus gubernijoje, o Kauno gubernijoje leista naudoti tik kaip pagalbinę kalbą pirmaisiais metais. Uždrausta visa spauda lietuvių kalba (lotyniškais rašmenimis), išskyrus kirilica parašytas maldaknyges ir...
Romualdas Ozolas. 1987 m. kovo 11 d. Fotografas Algimantas Žižiūnas. Lietuvos centrinis valstybės archyvas. P-43626 Alfonsas Kairys, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, buvęs Valstybinės komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti referentas švietimo klausimams, www.voruta.lt Manau, kad ne vienas yra girdėjęs apie Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jo atliktus gerus darbus, rūpinantis tautinėmis...
Kazimieras Garšva. propatria.lt nuotr. Dr. Kazimieras Garšva, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt Dzūkijos pavadinimą rytų Lietuvos etnografiniam regionui naikinti yra nepagrįsta: tai yra pačių gyventojų sugalvotas vardas pagal žodžius dzūkas, dzūkuoti. Dzūkija kalbiniu požiūriu apimtų V-XX a. etninių lietuvių žemių plotą, kurį juostų maždaug linija Alytus, Žąsliai, Kernavė, Linkmenys, Turmantas, Daugpilis, Kraslava, Breslauja, Druja, Smurgainys, Lazūnai,...
J. Pilsudskis. lt.wikipedia.org Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tęsiame pasakojimų ciklą apie Lietuvos žemės išugdžiusias asmenybes, kurios gal ne visada plačiai žinomos pasaulyje, o ir savo žemėje dažnai pelno prieštaringą šlovę ir nevienodus vertinimus… Straipsnis iš knygos „Lietuviais esame mes gimę“ (Kaunas, 2022). Vilnijos žemė pagimdžiusi, į pasaulį išleidusi ar grįžusius priglaudusi daug žymių nelietuviškos, pusiau lietuviškos...
Vytautas (centre) vadovauja LDK kariuomenei Žalgirio mūšyje (J. Matejko paveikslas Žalgirio mūšis, aliejus, 1878, Varšuvos nacionalinis muziejus) Skaitytojų dėmesiui siūlome 2012 m. istorijos laikraštyje „Voruta“ 2012 m. skelbtą interviu su akademiku Zigmu Zinkevičiumi. „Vorutos“ pokalbis su akad. prof. habil. dr. Zigmu Zinkevičiumi, parengusiu spaudai knygą „Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas“, kurioje pateikiami svarbiausi istorijos faktai bei...
Habil. dr. Kazimieras Garšva, www.voruta.lt Šiuo straipsniu baigiamas autoriaus mokslinių straipsnių ciklas apie Lietuvos Respublikos rytinės dalies gyvenamųjų vietų vardų (oikonimų) kilmę, darybą, reikšmę (žr. Voruta 2020 Nr. 3, 2021 Nr. 4, 2022 Nr. 4, 2023 Nr. 1). Išnagrinėtos tradicinių lietuviškų gyvenamųjų vietų vardų ypatybės rodo, kad lietuvių kalbos ypatybės gausėja einant nuo Šalčininkų, Vilniaus...
Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Lietuvos draugystė su Lenkija tęsiasi ir netgi stiprėja. Taip kaimyninės šalies prezidento Andžejaus Dudos neseno vizito Vilniuje metu kalbėjo abiejų šalių vadovai. Suprantama, geros kaimynystės santykiai yra geopolitinio stabilumo garantas. Šito nepasakysi apie santykius su Baltarusijos režimu ar Rusija. Ir ne dėl Lietuvos kaltės jie pašlijo. Bet ar Vilniaus ir Varšuvos santykius...
1998 m. gegužės 9 d. vykusio Marcelės Kubiliūtės atminimo pagerbimo dalyviai po šv. Mišių prie jos kapo Vilniaus Rasų kapinėse. Meldėsi mons. Kazimieras Vasiliauskas, gėlių padėjo dr. Nastazija Kairiūkštytė (monsinjorui iš dešinės, su gėlėmis), Irena Tumavičiūtė (pirma iš dešinės), Birutė Kurgonienė (antra iš dešinės), Juozas Vercinkevičius (šalia Irenos Tumavičiūtės) ir kiti. Paminklo autorius Vladas Vildžiūnas....
Valentas Šiaudinis. Asmeninio albumo nuotr. Antanas KARMONAS, kraštotyrininkas, www.voruta.lt Valentas Šiaudinis gimė 1930 m. balandžio 21 d. Augutiškės (Ignalinos r.) kaime. Pedagoginę veiklą pradėjo Ignalinos rajone. Likimas nelepino. 1940 m. gegužyje NKVD darbuotojai suėmė tėvą ir įkalino Švenčionių kalėjime. Kilus karui, išvežė į Rusiją. Po mėnesio motina, slegiama sielvarto, išėjo iš gyvenimo. Dešimtmetis Valentas šeimoje...
Alfonsas KAIRYS, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, Vilnius Kelias, vingiuodamas į įvairias puses, suka Jašiūnų link. Nieko ypatinga, regis, nėra: pušys, eglės, beržai, krūmai, prie kelio prigludę namukai ir pasakiški, matyt, naujųjų lietuvių ( ar nelietuvių) namai, dirvonais apšepusi žemė. Dairaisi – ir akis pagauna…. užrašą ant namo ul. M. Balinskiego 91. Daugiau negu nustembi. Jergutėliau…...
Kopėčios-trapas, nuo kurių į laužą Panerių miške buvo metami lavonai. XX a. 5 deš. http://www.jmuseum.lt nuotr. Dr. Arūnas BUBNYS, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius Iki Antrojo pasaulinio karo Vilnius buvo vienas iš svarbiausių Europos žydų kultūros, mokslo, švietimo ir rabiniškojo mokslingumo centrų. Nacių-sovietų karo išvakarėse Vilniuje gyveno apie 58 tūkstančius žydų. Karo ir nacių...
Normal 0 19 false false false MicrosoftInternetExplorer4 /* Style Definitions */ table.MsoNormalTable {mso-style-name:“Įprastoji lentelė“; mso-tstyle-rowband-size:0; mso-tstyle-colband-size:0; mso-style-noshow:yes; mso-style-parent:““; mso-padding-alt:0cm 5.4pt 0cm 5.4pt; mso-para-margin:0cm; mso-para-margin-bottom:.0001pt; mso-pagination:widow-orphan; font-size:10.0pt; font-family:“Times New Roman“; mso-ansi-language:#0400; mso-fareast-language:#0400; mso-bidi-language:#0400;} Mūriniai namai Dieveniškių aikštės pietvakarių kampe, XX a. 4 deš. iš A.Miškinio rinkinio. Šaltinis – www.radzima.org Stanislovas BUCHAVECKAS, www.voruta.lt 1941 – 1944 m. –...
Linas V. MEDELIS, www.lzinios.lt Tyla tampa įprasta. Taip įprasta, kad net aukščiausia šalies valdžia tiesiog nutyli viešai keliamus nemalonius klausimus. Taip yra su Tautos forumo pabrėžtomis problemomis bei pasiūlymais stabdyti Armijos Krajovos garbinimą lenkiškais vadinamuosiuose rajonuose. Priminsim, kad Pareiškime neginčijami AK nuopelnai kovojant su hitlerininkais Lenkijoje, tačiau į jos kruvinus pėdsakus Lietuvoje, Vilnijoje, negali būti...
Alfonsas KAIRYS, www.voruta.lt Ėjo 2006-ieji metai… Iki Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio buvo dar likę 4380 dienų. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (2009 metais Saulėlydžio komisijos ,,sėkmingai” ,,reorganizuotas” ar išardytas) jau tuo metu rūpinosi artėjančia iškilia data. Sumanyta kai kurioms Rytų Lietuvos mokykloms, ugdant tautiškumo ir pilietiškumo sampratą, pateikti staigmeną. Ta staigmena...
Alvydas Butkus. Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. Prof. Alvydas BUTKUS, www.voruta.lt Pirmosios gruodžio savaitės skandalus papildė dar vienas: siūlyta iškilmingai pažymėti Lenkijos valstybės viršininko (taip jis pats titulavosi) ir Rytų Lietuvos okupanto bei aneksuotojo Juzefo Pilsudskio 150-ąsias gimimo metines. Visą kampaniją lydėjo Lietuvoje gyvenančių ar atvykusių žurnalistų J. Pilsudskį liaupsinantys straipsniai, ciniškai „randami“ jo nuopelnai Lietuvai...
Nijolė KERAITIENĖ, Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos mokytoja Valstybę kuria ir jos likimą lemia žmonės, dažniausiai iškilios asmenybės, kurių darbus ir veidus negailestingai nublukina bėgantis laikas. Artėjantis nepriklausomos Lietuvos šimtmetis – kaip tik puiki paskata nubraukti užmaršties dulkes nuo kraštiečių, kūrusių tą valstybę, vardų. Ta proga Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazija surengė pirmąjį reikšmingai sukakčiai skirto...
Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt, www.voruta.lt Nors Seimas dreifuoja žiemos atostogų pusnyse, laukdamas kovo 10 d. ir tik tragiškų aplinkybių priverstas susibėgs vasario 14-ąją – šv. Valentino dieną (kraupi sutapimo ironija – neapykanta ir meilė greta), pikantiško skandalo šleifas, kuriuo mėgaujasi mūsų žiniasklaida, nutįsta per dienas, savaites, mėnesius… O juk yra svarbesnių dalykų… Sausio pabaigoj Lietuvos užsienio...
www.voruta.lt Nuo pat Lietuvos valstybės atkūrimo 1990 m. lietuvių visuomenė yra ypač susirūpinusi Pietryčių Lietuvos mokyklomis. Siekiama, kad Lietuvos piliečių, gyvenančių Rytų Lietuvoje, pradedant Ignalinos ir baigiant Varėnos r., pasienyje su dabartinėje Baltarusijoje esančiomis Lietuvos etninėmis žemėmis, vaikai galėtų mokytis valstybine kalba. Pirmąsias mokyklas 1991–1992 m. Vilniaus ir Šalčininkų r. steigė Vilniaus apskrities viršininko administracija....
Arida RIAUBIENĖ, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Bibliografijos ir knygotyros centro bibliografė, Vilnius Spaudos draudimo panaikinimas, 1905-1907 m. revoliucinis sąjūdis Rusijoje pradėjo naują etapą Lietuvos politiniame ir kultūriniame gyvenime. Didysis Vilniaus Seimas paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo jos etnografinėse ribose programą, kurioje tarp kitų reikalavimų buvo iškeltas ir tautinės mokyklos klausimas. Pasikeitusi politinė ir kultūrinė situacija leido...
Liudvika VITIENĖ, Gražina JUREVIČIENĖ, Sudervės skyriaus mokytojos Džiugi šventė 2013 m. rugsėjo 2-ąją nuklegėjo jau antrus metus veikiančiame Buivydiškių pagrindinės mokyklos Sudervės skyriuje. Nors įkyrus lietutis merkė vaikų, tėvelių ir svečių galvas, visų širdys buvo kupinos džiaugsmo, pakylėjimo ir jaudulio. Gražus pulkelis mokyklinio, priešmokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus vaikučių su puokštėmis gėlių, išsidabinę bei susijaudinę su tėveliais...
Vidmantas ŽILIUS, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius Pirmąjį 2013-ųjų rudens sekmadienį Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje nuskambėjo Rugsėjo 1-osios skambutis – suklegėjo vaikiškais balsais, sumirgėjo gėlių puokštelėmis mažučiuose delnuose Rugsėjo pirmoji – šventė visiems – dideliems ir mažiems. Galėjome pasidžiaugti gausiu tėvelių ir vaikų būriu tiek šv. Mišiose bažnyčioje, tiek šventiškoje rikiuotėje gimnazijos kieme, tiek pirmojoje...
Algis UZDILA, Punskas Istorijoje esame pratę matyti, kad mūsų valstybės teritorijoje nusistovėję tautos sukurti vietovardžiai yra visaip kraipomi. Tuos vietovardžius svetimose lūpose bandyta įsisavinti drauge su teritorija. Ir taip darėsi ne tiktai Lietuvoje. Lenkų sostinę Warszawa vokiečia iki šiandien yra linkę vadinti Warschau (beje, baltų sukurtas Varšuvos vardas lenkų iki šiandien išlaikytas sveikas, tik rašomas...
Algimantas Masaitis. Aušros Virvičienės nuotr. Algimantas MASAITIS, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas, www.voruta.lt Anotacija. Straipsnyje apžvelgiami 2004 m. balandžio 3 d. atkurtos Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ tikslai, nagrinėjamos veiklos kryptys, detalizuoti atlikti darbai: organizuotos Tėvynės pažinimo pamokos ,,Gimtinės kloniais“, ,,Pavasario balsai“ (skirta Maironio 150 m. jubiliejui paminėti), į kurias buvo įjungti žinomi menininkai bei kitų...
Akad. prof. habil. dr. Antanas TYLA, Vilnius Mes pažymime ir švenčiame 95-ąsias Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo metines – Vasario 16-ąją. Minėdami šią ypač svarbią Lietuvos valstybei šventę, mes kiekvienas jos kontekste savaip randame ir save. Vasario 16-oji išdalino mums visiems bendrą gyvenimo ir vienybės krypties rodyklę. Trumpam sustokime ir apžvelkime keletą Vasario 16-osios Akto aplinkybių ir...
Prof. Alvydas BUTKUS, Kaunas Gal ir atsibodusi ši tema, tačiau ryškėja vienas įdomus aspektas – Lietuvoje yra du atkaklūs spjaudytojai į savo šalies istoriją, kurie šiaip jau turbūt nesusėstų prie bendro stalo. Vienas iš jų – VU istorikas ir Lietuvos TV šoumenas, kiekviena patogia proga kartojantis Varšuvos kolegų nuomonę, kad 1920 m. spalio mėn. jokios...
Antanas LESYS, Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Vilnius Knygą „Kova už Šalčininkų kraštą ir lietuvybės išsaugojimą“ išleido VšĮ „Versmės“ leidykla (www.versme.lt), Vilnius, 2012. (153 p. : iliustr. – ISBN 978-9955-589-40-2). Spausdino UAB „Petro ofsetas“ Knygos atsakingasis redaktorius Andrius Biziulevičius Kalbos redaktorius Violeta Baltušytė Maketuotoja Nijolė Juozapaitienė Viršelio dailininkas Rimantas Tumasonis Viršelyje panaudota Klaudijaus Driskiaus nuotrauka Antroji autorių knyga...
2012 m. spalio 8 d. (pirmadienį) 17 val. „Vilnijos“ draugijos Kauno skyrius kviečia atvykti į Kauno įgulos karininkų ramovės Kunigaikščių menę (Mickevičiaus g. 19, Kaunas), kurioje vyks diskusija „Lietuva nuo Suvalkų sutarties iki 2012 metų“. Apie Lietuvos ir Lenkijos Suvalkuose pasirašytą sutartį kalbės dr. Audronė Veilentienė Apie šiandien iškilusias problemas Rytų Lietuvoje ir santykiuose su...
Vidmantas ŽILIUS, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius Vidmanto Žiliaus pasisakymas, nuskambėjęs 2011 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Iššūkiai valstybės vientisumui prieš dvidešimt metų ir šiandien“, skirtoje pietryčių Lietuvos problemoms aptarti. Praėjo 20 metų, kai buvo sukurta Valstybinė komisija Rytų Lietuvos problemoms nagrinėti, iškilus didelė grėsmei Lietuvos valstybei. Iš šio laiko nuotolio...
Neseniai Lietuvos knygynuose pasirodė istoriko Algimanto Liekio dviejų tomų monografija „Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai“ (beveik 1 000 p. apimties) ir savotiška tuos veikalus apibendrinantis leidinys – „Lenkų skriaudų lietuviams istorijos apžvalga (iki 1939 m.)“ (76 p.). Tose knygose – bene pirmąjį kartą istoriografijoje – į lietuvių ir lenkų, Lietuvos ir Lenkijos istoriją žvelgiama pro lietuvybės,...
Živilė MAKAUSKIENĖ Kodėl lietuviai šipina lenkus, arba dažniausi Lenkijos žiniasklaidos mitai apie Lietuvą ir lietuvius. 2011 m. rugsėjo 1 d. „Gazeta Wyborcza“ numeryje pasirodė Vitoldo Šablovskio (Witold Szabłowski) straipsnis „Wojny przy granicy“ (Pasienio karai), kuriame kaip veidrodyje atsispindi dažniausiai Lenkijos žiniasklaidoje tiražuojami prasimanymai apie lietuvius. Lenkijoje savo pašnekovais straipsnio autorius pasirinko lietuvių organizacijų bei Punsko...