Marijos d’Erceville, Kazimiero d’Erceville dukters, asmens liudijimas. 1940 m. birželio 27 d. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 36635, TAB3, l. 17. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Žemaitijoje gyvenantis lenkas su grynai prancūziška pavarde d’Erceville. Toks netikėtumas laukė, pradėjus nagrinėti eilinį žmogaus prašymą surasti dokumentus dėl artimųjų tremties....
Prie Kauno geto vartų grįžusios iš darbų kalinių brigados. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo Pagal dr. Arūno Bubnio ir savo darbus parengė dr. Alfredas Rukšėnas, www.voruta.lt Statistikos valdybos 1941 m. sausio 1 d. duomenimis, Kaune gyveno 32 595 žydai. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus nacių Vokietijos karui su Sovietų Sąjunga, tik nedideliam žydų skaičiui...
Algimanto apygardos partizanai. Iš kairės: Algimanto apygardos Ryšių skyriaus viršininkas Albinas Kubilius-Rūgštymas, Žaliosios rinktinės vadas J. V. Česnakavičius-Daujotas, apygardos vadas A. Starkus-Montė, kiti neatpažinti. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų Parengė Rūta Trimonienė, LGGRTC vyriausioji istorikė Jonas Vitautas (taip dokumente) Česnakavičius gimė 1924 m. liepos 12 d. Panevėžio aps. Smilgių vls. Dambavos parapijos Valdeikių...
2024 m. minime 80-ąsias partizaninio karo pradžios metines ir Lietuvos partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto 115-ąsias gimimo bei 70-ąsias žūties metines. Nuo 1949 m. vasario 16 d. iki mirties 1954 m. lapkričio 26 d. Jonas Žemaitis-Vytautas buvo kovojusios su okupacija Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario...
Iki Antrojo pasaulinio karo Kaune gyveno daugiau nei 30 tūkst. žydų. Anot istoriko Arūno Bubnio, neoficialiais 1941 m. sausio 1 d. statistikos duomenimis, Kaune gyveno 32 595 žydai (20,84 proc. miesto gyventojų). Kauno žydų persekiojimas, pogromai, žudynės prasidėjo jau pirmosiomis karo dienomis, nuo karo pradžios iki geto įsteigimo 1941 m. rugpjūčio 15 d. Kaune galėjo...
Prie parodos Dainų šventės 100-mečiui. Raimundo Kaminsko nuotr. Dalia Poškienė LŽS narė, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, Kaunas, www.voruta.lt Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje, pasitinkant Lietuvos Valstybės dieną, atidarytos net trys naujos parodos, bylojančios apie Lietuvą ir lietuvius. Į Kauną iš Jungtinių Amerikos valstijų, Sietlo atkeliavo Marthos Marie Thomas fotografijų paroda „Nepamiršk, čia jums...
Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt Liepos 5 d. Kaune, Lietuvos karininkų ramovėje, vyko iškilminga ceremonija, kurios metu buvo pagerbti ir įvertinti laisvės gynėjai. Pirmasis toks apdovanojimų teikimas įvyko 2023 m. birželio 23 d. LR Seime, antrasis Vilniaus karininkų ramovėje, pažymint Lietuvos kariuomenės įkūrimo 105-ąsias metines. Renginio metu buvo...
Pirmojo atkurtos Lietuvos valstybės vadovo Vytauto Landsbergio kalba minint Birželio sukilimą. Nepriklausomybės aikštė, Vilnius, 2024-06-22 Sveiki, Tėvynės vaikai! 1941 m. birželio 22 d. SSR Sąjungos okupuota Lietuva sukilo prieš nuožmią okupantę Sovietų Sąjungą, t.y. prieš jos diktatorių generalisimą Staliną ir enkavedistus politrukus, karo belaisvių Katynėje ir kitur šaudytojus, tūkstančių nekaltų žmonių iš Lietuvos...
Vladas Montvydas. Asmeninis Irenos Montvydaitės – Giedraitienės archyvas Kino režisierė Agnė Marcinkevičiūtė, www.voruta.lt Žemaičių apygardos vado žeminėje nuo liepos 6-osios veiks Agnės Marcinkevičiūtės vaizdo instaliacija „Vlado Montvydo kovų takais“. Medvėgalio kalno papėdėje, Karūžiškės dvaro žemėje, iškilęs memorialas kviečia apsilankyti, apeiti aplink didingą akmeninį paminklą, užsukti į atkurtą paskutiniojo Žemaičių apygardos vado Vlado Montvydo žeminę. Šioje vietoje...
Leonora Daumelytė -Jakaitienė (Tulpė). Nuotrauka iš asmeninio prof. J. Jakaičio archyvo Su giliu liūdesiu pranešame, kad, 2024 m. liepos 1 dieną, eidama 94-uosius metus mirė buvusi Tauro apygardos partizanų ryšininkė, Kengyro sukilimo Steplage dalyvė, Laisvės kovų dalyvė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narė Leonora Daumelytė -Jakaitienė (Tulpė). Dėl mylimos Mamos netekties Lietuvos gyventojų genocido...
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Lietuva negali be eilinės erzelynės: štai vėl iš kapo keliame Lietuvai atsidavusį diplomatą ir patriotą Kazį Škirpą. Kas su valdžios nesankcionuotu atminimo lentos kabinimu, kas su „kuvaldomis“ ir rankų išsukinėjimais senjorams, kas su sausa ir akla savivaldybės klerkų teisine retorika… Skandalas laikinai nuščiuvo, nes jį tiesiogine ir bendrąja prasme...
Atminimo lenta. Vytauto Laskausko nuotr. Zigmas Tamakauskas – LLKS štabo viršininko pavaduotojas, LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės Kultūros ir meno būrio šaulys, Kaunas, www.voruta.lt Šie metai prasidėjo minint Lietuvos vėliavos pakėlimo Gedimino kalne 105-ąsias ir mūsų literatūros klasiko Kristijono Donelaičio gimimo 310-ąsias metines. Toliau sekė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16...
Dapkūnų šeima, apie 1975 m. Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Paskutine 26-ąja ištrauka iš Sūduvos šviesuolio Jono Dapkūno prisiminimų baigiame šią kupiną darbų ir patirčių gyvenimo knygą. Tas įrašas darytas 1979 m. birželio 9 dieną, o kitų metų liepą – ir epilogas. Visas ištraukas parengė žurnalistas Česlovas Iškauskas pagal 2013 – 2018 m. leidyklos „Kriventa“ kalbininkų leidybai...
Atminimo lentos atidengimo iškilmės. Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, Kaunas, www.voruta.lt 2024 m. birželio 23 d. Kaune vyko LR Seimo patvirtintos Birželio sukilimo atmintinos dienos paminėjimas. Minėjimo metu prie Petro Vileišio tilto vyko žuvusio 1941 m. Birželio sukilimo dalyvio, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus (po mirties), Lietuvos policininko Juozo Savuliono (1912-1941) pagerbimo ceremonija, kurios metu...
Pagaliau susirinko plati giminė… Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tai priešpaskutinis Sūduvos šviesuolio Jono DAPKŪNO prisiminimų fragmentas: keliauja pas ištekėjusią dukterį, grįžta į Marijampolę, tvarkosi savo būstą, iš kurio po 10 metų tremtiniai iškeldinti… Į Kauną pas dukterį ir atgal Kazytė Kaune įsitaisė kooperatinį butą – dviejų su puse kambarių, su visais patogumais. Sugundė ir mus...
Birželio 22 d. (šeštadienis) maloniai kviečiame atvykti – 11 val. į LUKIŠKIŲ aikštę, 12 val. į NEPRIKLAUSOMYBĖS aikštę Vilniuje ir dalyvauti iškilmingame 1941 m. Birželio sukilimo minėjime. 11 val. Lietuvos baikerių kongreso ir Lietuvos šaulių ginkluotosios technikos paradas Gedimino prospektu. 12 val. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos vėliavų pakėlimo ritualas ir trys simbolinės ginklų salvės. Minėjimo...
Istorijos-pedagogikos fakulteto penkto kurso studentai pirmakursių „krikštynose“ 1983 m. rudenį. Nuotrauka iš B. Šetkaus archyvo Benediktas Šetkus, www.voruta.lt Pradėjus studijuoti 1979 m. Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Istorijos-pedagogikos fakultete, iš aukštesnio kurso studentų išgirdome apie mus laukiantį didžiausią išbandymą – Mykolo Burokevičiaus dėstomą kursą „Mokslinis komunizmas“. Vyresnieji teigė, kad išleisti „mokslinio komunizmo“ vadovėliai netinka, nes dėstytojas...
Eišiškės. Stanislovo Rapolionio gimnazija. Autorius Vilensija, CC BY-SA 3.0 <https://creativecommons.org/licenses/by-sa/3.0>, via Wikimedia Commons Alfonsas Kairys, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, buvęs Valstybinės komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti referentas švietimo klausimams, www.voruta.lt Praėjusiame straipsnyje ,,Istorija tapusi praeitis“ užsiminiau apie mokyklų statybą Šalčininkų rajone. Šįkart pateikiu šiek tiek žinių apie 1993 m. Šalčininkų rajono Eišiškes. 1993 m. Statistikos...
Žvelgiant į ateitį ir suvokiant šiandienos visuomenės lūkesčius, vertinant praeitį ir jaučiant atsakomybę už XX amžiaus prieškario bei pokario Lietuvoje ir konkrečiai Vilniaus universitete vykusius procesus ir priimtus sprendimus, Vilniaus universitetas pradeda moksliniu istoriniu tyrimu paremtą iniciatyvą Grįžtanti atmintis – Recovering Memory. Šia iniciatyva siekiama prisiminti ir pagerbti Vilniaus universiteto bendruomenės narius, studentus ir darbuotojus, kurie...
Sutuoktiniai Kacėnai su M. Kacėnienės motina Rasa Jakubauskienė, Trakai, www.traku-zeme.lt Mums, jaunajai kartai, sunku suprasti, ką patyrė anų laikų žmogus, kuris tarsi žemiausios klasės gyvulys buvo grūdamas į belangius vagonus ir vežamas dienų dienas į mirtį – tremtį. Tačiau yra vis dar menančių ir savo būtimi tą pragarą patyrusių žmonių. Kartais net atrodo, kad šiuolaikiniam...
Grįžusi šeima buvo laiminga… Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Iš tremties anksčiau grįžęs Jonas Dapkūnas pagaliau sulaukia ir savo moterų. Šeimai suremontavo šiokį tokį būstą, nes savo namelio Dapkūnai taip ir neatgavo, o tremtinių niekas nenorėjo registruoti… Naują ištrauką iš Sūduvos šviesuolio prisiminimų parengė Česlovas Iškauskas. Grįžta žmona ir dukra Su šeimynėle vis susirašinėjom, aš jų...
1940 m. birželio 15 d. į Lietuvos valstybės teritoriją Sovietų Sąjunga įvedė savo kariuomenę ir taip pradėjo šalies okupaciją. Nuo pirmosios okupacijos dienos pradėtas nuoseklus Lietuvos valstybingumo pamatų griovimas, taikių gyventojų persekiojimas ir areštai. Įprastą gyvenimo ritmą pakeitė įtampos ir nerimo dienos. Daugeliui kilo klausimas: kas bus toliau? 1940 m. liepos 6–7 d. tuometinio Valstybės...
Lietuvos pasienio policijos pasienietis Liudvikas Lapienis. [1938–1939 m.] Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 29220, l. 27-21. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Kartais nei išvaizda, nei apimtimi ar kitomis savybėmis neišsiskirianti byla tyrinėtojams pažeria įvairiausių netikėtumų ar įdomių istorijų. Taip įvyko vartant Lapienių šeimos tremties bylą, kurioje rastas...
Tremtinė T. Mikutavičienė su lietuvių tremtinių vaikais. Sujeticha, Irkutsko sritis, 1948. Nuotrauka iš https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-gyventoju-tremimai/ Andrius Navickas, www.voruta.lt Lietuvoje susiformavo dvi savitos valstybės švenčių “trejybės”. Sausį prisimename okupantų agresijos aukos ir piliečių žygdarbį, vasarį švenčiame savotišką Ištakų šventę. Kalbant apie laisvę, mūsų kartai 1918 m. Deklaracija yra kur kas tvirtesnis atspirties taškas, nei iš istorijos tolumos...
Tremtinio, politinio kalinio Algimanto Simonaičio kalba, pasakyta minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti: Mieli Lietuvos žmonės! Lietuviai yra labai ištverminga, ori ir valinga tauta. Tokių skaudžių istorijų kaip mūsų šeimos patyrė tūkstančiai laisvos Lietuvos žmonių. Prieš Jus stovi 1948 metų tremtinys, iš kurio sovietai pavogė vaikystę, o šeimą pasmerkė kančioms...
Diskusija su žinomais visuomenės žmonėmis Lietuva mini juodąsias datas – masinių trėmimų ir okupacijos bei genocido datas – Birželio 14-ąją ir Birželio 15-ąją, kurios žymi didžiausią sovietų prievartą prieš mūsų tautą. Lietuva neteko pačių šviesiausių savo žmonių, vysčiusių valstybę, dirbusių žemę, mokiusių jaunimą, kūrusių visuomeninio ir asmeninio gyvenimo prasmę. Totalitarinis sovietų režimas okupuotose teritorijose pasižymėjo...
Birželio 14 d., penktadienį, 10 val. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyks Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimas, skirtas tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti. 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga pradėjo Lietuvos Respublikos okupaciją ir po metų, 1941 m. birželio 14 d., įvykdė pirmuosius masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą. 1940 m....
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus kviečia kartu paminėti Gedulo ir vilties dieną, Okupacijos ir genocido dieną ir susipažinti su ekspozicijomis ir parodomis. Muziejus dirbs nuo 10 iki 18 val. Šiomis dienomis muziejaus lankymas nemokamas. Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienų tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti, 2024 m.birželio 14–15 dienomis Lietuvos gyventojų genocido ir...
Parvežami tremtinių palaikai (Kėdainiai, 1989 07) © Romualdas Požerskis. Nuotr. iš https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-gyventoju-tremimai/ Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Vos ne kasmet, artėjant pirmųjų trėmimų metinėms arba oficialiai Gedulo ir vilties dienai, rašau vieną ir tą patį: primenu tuos baisius ketvirto dešimtmečio birželius – Lietuvos okupaciją, pirmąsias tremtis ir karo pradžią. Viename komentare netgi paklausiau:...
Netrūko linksmų akimirkų (iš kairės į dešinę: pirmas – Kazys Lukoševičius, ketvirta – Konstancija Dapkūnienė, šešta – Julija Dapkūnaitė – Skrinskienė). Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Dar vienoje Jono Dapkūno prisiminimų ištraukoje – pasiruošimas sutikti iš Sibiro grįšiančias žmoną ir dukrą. Be artimųjų, gerų žmonių pagalbos – nė iš vietos. Bet viską lemia, kad esi savo mylimuose...