Šiemet minime 80-ąsias Kalniškės mūšio metines, kuomet 1945 m. gegužės 16 d. Kalniškės miške, Lazdijų rajone, gausus būrys Lietuvos partizanų stojo į kovą su keliskart gausesnėmis sovietų NKVD kariuomenės pajėgomis. Tai buvo vienas didžiausių mūšių Lietuvos partizaninio karo (1944-1953 m.) istorijoje. Šio įvykio ir visų Lietuvos laisvės kovotojų atminimui Tuskulėnų memorialo koplyčioje-kolumbariume, kur ilsisi daugelio...
KAM nuotr. Iš pradžių tai atrodo tiesiog dar vienas žygis miške. Pramoga. Galbūt iššūkis. Pabėgimas nuo miesto triukšmo. Bet vos keli kilometrai ir staiga stovi ten, kur kažkada partizanai laukė nakties tikėdamiesi tyliai pakeisti slėptuvę. Einant per samanas, kurios kadaise saugojo pėdsakus, pradedi savęs klausti: kodėl aš čia? Kodėl einu šiuo taku? Projektas Samaningi kilometrai...
Šešioliktosios lietuviškosios šaulių divizijos kareiviai Oriolo fronte (1943 pradžia)MELC archyvas Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Pergalės diena Rusijoje, žinoma, ne mūsų šventė. Tądien pažymime Europos dieną, kai 1950 m. atsirado Europos Sąjunga. Tačiau gegužės 8 – oji – ir Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena. Šis metas Lietuvai taip pat atmintinas: mūsų šalis ant dviejų...
Rasa Juknevičienė. EP nuotr. EP narė Rasa Juknevičienė Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė šiandien pasisakydama Strasbūre debatuose dėl Europos Sąjungos paramos siekiant teisingos, tvarios ir visapusiškos taikos Ukrainoje, pabrėžė, kad vokiečių nacizmas buvo nugalėtas prieš 80 metų, tačiau nenugalėtas imperinis komunizmas išsivystė į rusišką fašizmą. „Prieš 80 metų buvo nugalėtas vokiečių nacizmas, tačiau nenugalėtas likęs...
Macikų karo belaisvių stovykla. 1963 m. Nuotr. aut. V. Pupšys, šaltinis: macikulageriai.lt Tik keli kilometrai nuo Šilutės – vienintelė vieta Lietuvoje, kur vienas po kito veikė nacistinė karo belaisvių stovykla ir sovietinis GULAG‘o lageris. Tai vieta, kurios istorija ilgus metus buvo slepiama ir naikinama – net kapinės, kuriose ilsisi tūkstančiai kankinių, buvo ardomos traktoriais. Kai...
Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir Birutė Mažeikaitė-Ramanauskienė-Vanda Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, www.voruta.lt Nedzingės Švč. Trejybės bažnyčioje 1945 m. spalio 7-sios naktį susituokė A. Ramanauskas-Vanagas tuo metu ėjęs partizanų Merkio Rinktinės vado pareigas ir Dainavos apygardos partizanė B. Mažeikaitė – Vanda. Minint šios santuokos 80-ąsias metines, ji memorialine bareljefine lenta, bus įamžinta toje pačioje bažnyčioje, kurioje šie partizanai priėmė santuokos...
Raimundo Kaminsko nuotraukos Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt 2025 m. balandžio 22 d. LPKTS būstinėje Kaune vyko Ritos Pauliukaitienės knygos „Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraščio pėdsakais” bei Petro Vaičiulio fotografijų parodos pristatymas. Renginį vedė XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, Lietuvos universitetų moterų asociacijos prezidentė Dalia Poškienė. Knygoje pateikiamos išsamios Dainavos apygardos vado Liongino...
„Baltijos aljanso“ atstovai „Rytų Golgotos maršo“ ceremonijoje. Autoriaus nuotr. Prof. dr. Jonas Jakaitis, LPKTS Tarybos narys „Baltijos aljanso“ Tarptautinės komisijos pirmininkas, Vilnius tech prof. Šiemet sukanka aštuoniasdešimt penkeri metai nuo masinio lenkų trėmimo į Sibirą pradžios. Daugiau kaip milijonas Lenkijos piliečių buvo deportuota į Sovietų Sąjungos gilumą. Ši tragedija primenama jau 20 kartą pagerbiant Katynėje...
Vilniaus generolo L. Želigovskio berniukų ir V. Sirokomlės mergaičių mokyklų (dabar – Vilniaus Antakalnio gimnazija) pastatas, kurį 1929–1932 m. suprojektavo Stefanas Narembskis. 1932 m. Jano Bulhako nuotrauka. Skelbta: https://bit.ly/4cnVzJ1 Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus pavaduotojas Kęstas Remeika 1919–1939 m. Lenkijos okupuoto Vilniaus dailininkai, architektai ir kiti kūrėjai yra mažai žinomi. Jų kūryba ne tik atstumta...
Adolfas Ramanauskas-Vanagas su dukra Auksute. Asmeninio archyvo nuotr. Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, www.voruta.lt Šiemet, balandžio 25-tają, sukanka 80 metų nuo dienos, kai Lietuvos, kovojusios su sovietine okupacija, valstybės vadovas, Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas tapo Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės gynėju. Nuo šios dienos iš pagrindų pasikeitė Adolfo Ramanausko Vanago gyvenimas. Savo rankraščiuose „Partizanų Gretose” apie tą dieną...
Asociatyvinė V. Ribikauskienės fotografuota nuotrauka per Adolfo Ramanausko-Vanago iškilmingą laidojimo ceremoniją 2018 m. Vega Ribikauskienė, LGGRTC vyriausioji muziejininkė, www.voruta.lt Išeina su vyrais partizanauti, vaikus palieka, kokios gi čia motinos? – išgirdau repliką, kai pasakojau apie Žemaitijos partizanes, kurios gausiausiai iš visų Lietuvos regionų moterų dalyvavo ginkluotame antisovietiniame pasipriešinime 1944–1953 m. Dalinausi prisiminimais iš 2024 m....
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, https://xxiamzius.lt/ Pirmajame „XXI amžiaus“ straipsnyje (Nr. 13 – 14, 2025 04 04) nurodėme keletą sąvokos „Penktoji kolona“ kilimo versijų ir jos veiklos apraiškų kai kuriose pasaulio šalyse. Nėra abejonių, kad „penktakolonininkai“ nuo senų laikų reiškėsi bei reiškiasi ir Lietuvoje. Čia jie aktyvūs dėl keleto priežasčių: mūsų valstybė yra tarsi slenkstis tarp...
LGGRTC ir KPD sutartis pasirašo vadovai A. Bubnys ir V. Bezaras 2025 m. balandžio 15 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Kultūros paveldo departamento prie LR kultūros ministerijos vadovai pasirašė ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį, kuria įsipareigojo koordinuotai dirbti kartu laisvės kovų ir teroro vietų tyrimų ir apskaitos srityse, siekiant tinkamos mūsų valstybės vietovių...
Pagerbti amžino poilsio atgulę už Lietuvos laisvę kovoję partizanai. Raimundo Kaminsko nuotraukos Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt 2025 m. balandžio 5 d. Panevėžio r. Berčiūnų Lietuvos kankinių bažnyčioje vyko Ažagų-Eimuliškio kautynių 80-mečio minėjimas. Minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis, kurias aukojo ir pamokslą pasakė Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas kartu su kun. teol. lic....
varena.lt nuotr. Vytautas Saulėnas, www.voruta.lt Man, gimusiam ir augusiam Pirčiupių kaime, dažnai tekdavo girdėti kaimo žmones minint pirmąją ir antrąją žemės liustracijas. Kiek paaugęs, ganydamas karves su senyvais vyrais, būdamas smalsus, klausinėjau jų, ką visa tai reiškia. Iš jų pasakojimų supratau, kad pirmoji žemės liustracija – tai buvo žemės paskirstymas valakais kaimo gyventojams. Antroji liustracija –...
Prieš 50 metų, 1975 m. balandžio 4 d. Žaslių geležinkelio stotyje įvyko viena didžiausių Lietuvoje geležinkelio katastrofų. Iš Vilniaus į Kauną maždaug 70 km per valandą greičiu važiavęs keleivinis traukinys, netoli Žaslių geležinkelio stoties, trenkėsi į per daug išsikišusią, atsarginiame kelyje stovėjusio prekinio traukinio cisterną su benzinu. Stiprus smūgis prakirto cisterną, nuo kibirkščių kilo didžiulis...
SSRS NKVD apie padėtį Lietuvoje po Smetonos režimo žlugimo (1940-06-07). Pav. Nr. 1 Prof. Aleksandras Vitkus, www.voruta.lt Bet kurios valstybės žvalgybiniai duomenys yra kruopščiai saugomi ir paprastai iškilus bet kokiam pavojui, dažniausiai būna naikinami ir retai išlieka istorijai, tuo labiau Sovietų Rusijos NKVD tarnybų. Lietuvos ypatingajame archyve (LYA) surasta byla „Lietuvos respublikos žvalgybos veikla prieš...
Gydytojos, tremtinės Dalios Grinkevičiūtės (1927–1987) atsiminimai „Lietuviai prie Laptevų jūros” – vienas reikšmingiausių Rytų ir Vidurio Europos literatūros kūrinių. Į šešioliką kalbų ir verstas ir plačiai pasaulyje žinomas kūrinys – vienas ryškiausių sovietinių represijų liudijimų, lietuvių atminties žiburys plačiajame pasaulio literatūros vandenyne. Nenugulę užmarštyje prisiminimai, įspėjantys nepailsti ir nepasiduoti, 2021 m. buvo įtraukti į UNESCO...
Paminklas Kaniūkuose. J. Česnavičiaus nuotr. Gintautas Šapoka, www.alkas.lt, www.voruta.lt 1944 01 29 įvyko Kaniūkų kaimo Šalčininkų rajone tragedija. Sovietiniai partizanai nužudė keliasdešimt Kaniūkų kaimo gyventojų, o patį kaimą sudegino. Kaniūkų kaimas buvo Rūdninkų girios pakraštyje, o šiame miške nuo 1943 metų bazavosi Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) (LKP(b)) Genriko Zimano vadovaujami partizanai, viso čia slapstėsi apie...
Pasakojimą parengė Vilma Ektytė, Lietuvos ypatingasis archyvas Sovietų saugumas akylai stebėjo į SSRS uostus atplaukiančių laivų, plaukiojusių su užsienio valstybių vėliavomis, įgulas, bandė verbuoti jų narius. Ypač daug dėmesio sulaukdavo su Vakarų valstybių vėliavomis atplaukiančių laivų įgulų nariai. Klaipėdoje kontržvalgybinį darbą tarp laivų iš užsienio įgulų vykdė Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų...
Lietuvos kariai prie šarvuočio „Landsverk 181“, 1936 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr. Lietuvos planai pirkti modernias švediškas pėstininkų kovos mašinas CV-90 – puiki proga prisiminti, kad švediškos šarvuotos technikos Lietuvos kariuomenė turėjo ir anksčiau. Šiandien trumpai prisiminkime XX a. 4 deš. Lietuvos karių naudotus šarvuočius „Landsverk L-181-29/34“. Tai buvo švedų kompanijos AB „Landsverk“...
Prasidėjęs pavasaris atnešė gerų žinių – kovo 15 d. rasti Lietuvos partizanų dokumentai. Nedidelis pluoštelis į ritinėlį susuktų ir į artilerijos sviedinio tūtą sudėtų dokumentų, rastas Raseinių rajone, buvusio Paserbenčio kaimo teritorijoje, šalia dabartinio Pašaltuonio III kaimo. Tūta su dokumentais buvo paslėpta po žeme, maždaug 20‒30 cm gylyje. Radinį aptikęs Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karys...
Antanas Kraujelis-Siaubūnas. Ne vėliau kaip 1964 m. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47457/3, t. 1, l. 218 Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Kovo 17-ąją minime paskutinio Lietuvos laisvės kovotojo Antano Kraujelio-Siaubūno 60-ąsias žūties metines. Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanas vienuolika metų vienas slapstėsi nuo jį persekiojusių sovietinių...
Laisvės Gynėjo ženklas 35-ųjų Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metinių proga 2025 m. kovo 14 d., penktadienį, 11 val. Lietuvos karininkų ramovėje (Kaunas, A. Mickevičiaus g. 19) bus pagerbti ir įvertinti laisvės gynėjai, kovoję už mūsų valstybės atkūrimą 1990–1991 metais. Mūsų valstybės atkūrimo rėmėjams pagerbimo ceremonija organizuojama jau ketvirtą kartą. Iškilmių metu bus pagerbti kariai savanoriai,...
Algirdas Paleckis. Noel St. John nuotr. Attribution-Share Alike 4.0 International Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs prokuratūros apeliacinį skundą, pakeitė pirmosios instancijos teismo išteisinamąją nuosprendžio dalį ir kaltu dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, jų neigimo ir šiurkštaus menkinimo pripažino Algirdą Paleckį. Nuteistajam skirta laisvės atėmimo bausmė. Baudžiamosios bylos duomenimis, 2022 m. spalio...
Vyskupo Motiejaus Valančiaus knygnešiai ir jų keliai. Iliustracija iš Lietuvos kultūros fondo Knygnešio draugijos spaudai parengto leidinio „Žemaičių (Telšių ) vyskupija vysk. M. Valančiaus laikais“. Žemėlapį sudarė K. Misius. Schemą rengė B. Kaluškevičius. Vilnius, 2000 Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatės dr. Ernestos Kazakėnaitės kalba Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 35-mečio minėjime ir Valstybės Nepriklausomybės stipendijos įteikimo...
Seimo kanceliarijos nuotrauka (autorė Olga Posaškova) Suomijos Eduskuntos Pirmininko Jusio Hala-aho (Jussi Halla-aho) kalba Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime: Gerbiamieji Seimo nariai, kolegos parlamentų pirmininkai, man, kaip aukščiausiam Suomijos Eduskuntos atstovui, teko didelė garbė kreiptis į Jus šiandien, kai minime 35-ąsias Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Nepriklausomybės atkūrimo metines. Tuo metu man buvo 19 metų ir aš...
Nuotraukos: LGGRTC, Vanago Lietuva „Mūsų jėga glūdi mūsų sielose, mūsų širdyse, bet ne ginkluose“, – buvo įsitikinęs Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, žymus pokario partizanų vadas. Šie jo žodžiai ne tik primena praeitį, kuomet kovojantys lietuvių partizanai laukė laisvojo pasaulio pagalbos, bet ir rezonuoja su mūsų dienos geopolitikos realijomis. Todėl, kol mūsų šalyje dar nereikia ginklų, svarbu ugdyti patriotiškumą,...
Laukiant Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo. Vilnius, 1990 m. kovo 11 d. | Fotografas Romualdas Jurgaitis Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. VI-030-104 Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Kovo 11-osios 35-osios metinės mums primena ne tik kaip buvo sunku, bet ir kaip reikėjo skubėti, būti ryžtingiems ir vieningiems. Siūlome kiek pataisytą ir papildytą ankstesnių metų komentarą, skirtą šiai iškiliai...
Istorinės prezidentūros sodelyje prie Prezidento Aleksandro Stulginskio paminklo. Aidos Valinskienės nuotr. Zigmas Tamakauskas, TS-LKD bendrijos LKD Kauno skyriaus pirmininkės pavaduotojas, LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės ŠAK Kultūros ir meno būrio šaulys, www.voruta.lt Prieš keletą dienų būrelis žmonių, kuriems matyt tikrai rūpėjo Lietuvos istorija, ginčijosi, kuris buvo pirmasis Lietuvos Prezidentas – Antanas Smetona ar Aleksandras...