Masinių žudynių laukas. Aurimo Dudanavičiaus nuotr. Karolis Sabutis, Kauno IX forto muziejaus ekskursijų vadovas, istorikas, www.voruta.lt Išgyvenusi vienerius sovietinės okupacijos metus, 1941 m. birželio pabaigoje Lietuva dar sykį pateko į totalitarinių valstybių santykių aiškinimosi verpetą. Jeigu 1939 m. Vokietija ir SSRS rado diplomatinį susitarimo būdą, pasidalindamos Rytų Europą į įtakos zonas, tai po dvejų metų...
Rengėjų nuotr. Rugsėjo 30 d. Visuomenininkus ir kalbininkus vienijanti Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo narius dėl spalio 2 d., antradienį, Seimo svarstymui teikiamo Tautinių mažumų įstatymo projekto Nr. XIV–3917. Asociacija informavo Seimo narius, visuomenę bei žiniasklaidą, apie tai, kad šis įstatymo projektas neatitinka ilgalaikių Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos interesų...
Kauno IX forto muziejus ir Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kviečia dalyvauti jau tradicija tapusiame kasmetiniame moksleivių meninio skaitymo konkurse „Tylios sienos, žodžių paliestos“. Konkursas vyks 2024 m. spalio 18 d. (penktadienį). Kviečiame visus 5–12 klasių mokinius, besidominčius Lietuvos istorija ir neabejingus gyvo žodžio sklaidai bei raiškai, įsitraukti į konkurso...
Konferencijos „Istorinės atminties politika: reikia nacionalinio susitarimo“ rezoliucija LR Seimas, Konstitucijos salė, 2024 m. rugsėjo 16 d. Mes, konferencijos „Istorinės atminties politika: reikia nacionalinio susitarimo“, vykusios 2024 m. rugsėjo 16 d. LR Seimo Konstitucijos salėje, dalyviai, išklausę su šia tema susijusius pranešimus ir juos apsvarstę išsamiose diskusijose, priėjome išvadų, kurios, mūsų nuomone, vertos plataus visuomenės...
Prieš 80 metų, 1944 m. rugsėjo 28 d., NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje buvo įvykdytos pirmosios egzekucijos asmenims, šiandien žinomiems Tuskulėnų aukų vardu. Iki 1947 m. balandžio 16 d. mirties bausmė buvo įvykdyta 767 asmenims (dar 7 mirė kalėjime neįvykdžius mirties nuosprendžio). 2006-aisiais Lietuvos Respublikos Seimas rugsėjo 28-ąją paskelbė Tuskulėnų aukų atminimo diena ir įtraukė...
Šių metų rugsėjo 14 dieną pirmą kartą Pagėgiuose buvo paminėta nauja LR Respublikos Seimo patvirtintina atmintina data – Vilko vaikų atminimo diena. Minėjime dalyvavo Vokietijos Federacinės Respublikos Vilniuje atstovai, Lietuvos garbės konsulas Badeno – Viurtembergo žemėje Wolfgangas von Stettenas, Vilko vaikai ir jų artimieji, Pagėgių ir Jurbarko savivaldybių merai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo...
Jadvyga Monstvilaitė su vyru, Lietuvos kariuomenės kapitonu Kaziu Kauku, Kaunas 1939 m. Giedrės Kaukaitės asmeninio archyvo nuotr. Kazys Kaukas gimė 1905 m. kovo 1 d. Vilkaviškio apskrities Paežerių valsčiaus Pulokiškių kaime. Pabaigė Vilkaviškio „Žiburio“ gimnaziją. Tarnavo Lietuvos kariuomenės 4-ajame artilerijos pulke 1928 m. apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 1938 m. – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV-ojo...
Moldovos Respublikoje vyko renginys, kuriuo buvo užbaigtas tarptautinis dviračių ir pėsčiųjų turas sovietų trėmimų ir represijų aukoms atminti. Dviračių ir pėsčiųjų žygiais skaudžios šalių istorijos buvo prisimintos Rygoje, Vilniuje, Balstogėje ir pirmą kartą persikėlė į Moldovos Respubliką. 2024 m. rugsėjo 8 d. Mereni kaime vyko atminimo pėsčiųjų žygis. Mereni, kaimas Moldovos Respublikos pietryčiuose, turintis unikalią...
Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, istorinės atminties tyrinėtojas, www.voruta.lt Praėjusią savaitę Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje vyko antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, ilgamečio Vatikano radijo lietuvių redakcijos vadovo, kovotojo už religijos laisvę Lietuvoje, mons. Vytauto Kazlausko (1919-2008) gimimo 105-ųjų metinių paminėjimas. Minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonas kun. teol. lic....
Vytauto Didžiojo karo muziejaus garbės svečių knygos viršelis. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500. Vytauto Didžiojo karo muziejus. [1940 m.] Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 2, b. 2, l. 4 atv.-3. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vedėja Nijolė Maslauskienė ir vyriausioji archyvistė Justė Teniukaitė Archyvai saugo daug dokumentinio paveldo...
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukoje – Antanas Gustaitis prie ANBO-VIII Kauno aviacijos dirbtuvėse 1939 m. vasarą Kęstas Vasilevskis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus viešųjų ryšių specialistas, www.voruta.lt 1939 m. rugsėjo 5 d. pirmą kartą į orą pakilo dvivietis vienmotoris pikiruojantis lengvasis bombonešis ANBO-VIII – paskutinysis iš brigados generolo Antano Gustaičio kurtų ANBO serijos modelių. Buvo...
Mons. Vytautas Kazlauskas Dr. Raimundas Kaminskas, Mons. Vytauto Kazlausko buvęs studentas VDU, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt 2024 m. rugsėjo 5 d. (ketvirtadienį) 18 00 val. Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje vyks antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, ilgamečio Vatikano radijo lietuvių redakcijos vadovo, kovotojo už religijos laisvę Lietuvoje, mons. Vytauto Kazlausko (1919-2008) gimimo 105-ųjų metinių paminėjimas. Bus aukojamos...
Didžiasalio gyventojas Juozas „Zombių miestas“ – šalia Baltarusijos pasienio įsikūręs Didžiasalis ilgus metus bandė atsikratyti šios etiketės. Gal pagaliau pavyko? Vietos gyventojai šiandien visiškai kitaip regi šį kaimą – tai puiki vieta pasitikti žilą senatvę, jausti bendruomenės palaikymą, kasdien įkvėpti gamtos ir ramybės. Sovietmečiu, netoliese aptikus kokybiškų molio klodų, 1975 m. Didžiasalyje pastatyta plytų gamykla,...
Filmas „1944-ieji. Generolo misija.“ Stop kadras. LRT nuotr. Minint 80-tąsias Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo kovų metines ir siekiant atminti generolo Povilo Plechavičiaus įkurtą Vietinę rinktinę, sukurtas filmas „1944-ieji. Generolo misija“. Žurnalistės Rūtos Sinkevičienės dokumentinio filmo premjera laukia ir LRT TELEVIZIJOS bei portalo LRT.lt žiūrovų jis eteryje pasirodys rugpjūčio 29 dieną. “Kaip filmo autorės, manęs...
Ribentropo–Molotovo pakto (SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutarties) pasirašymas. Pirmas iš kairės J. Ribentropas, dešinėje J. Stalinas ir V. Molotovas. Kremlius, 1939 m. rugpjūčio 23 d., leidyklos „Briedis“ nuotr. Šiandien minimos 85-osios Molotovo-Ribbentropo pakto metinės, kada 1939 m. Sovietų Sąjunga ir Vokietija tarpusavyje pasidalino Vidurio Europą ir pradėjo Antrąjį Pasaulinį karą. Nors 1989 m. pabaigoje SSRS...
Nijolė Sadūnaitė 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitinge Prieš 37 metus – 1987 m. rugpjūčio 23 d. – disidentė Felicija Nijolė Sadūnaitė sakė kalbą mitinge prie Adomo Mickevičiaus paminklo. Mitingą, kuris buvo vienas iš svarbių žingsnių vaduojantis iš Sovietų Sąjungos, organizavo Lietuvos laisvės lyga (LLL) – pogrindinė disidentų organizacija, siekusi atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Vienuolės, disidentės,...
Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas Algimantas Masaitis. A.Virvičienės nuotr. Aušra Virvičienė, Vilnius, www.voruta.lt 1864 m. buvo uždarytos visos nevalstybinės (taip pat ir katalikų parapinės) mokyklos. Mokymas lietuvių kalba visiškai uždraustas Vilniaus gubernijoje, o Kauno gubernijoje leista naudoti tik kaip pagalbinę kalbą pirmaisiais metais. Uždrausta visa spauda lietuvių kalba (lotyniškais rašmenimis), išskyrus kirilica parašytas maldaknyges ir...
Mitingo dalyviai: priekyje „Spartuolio“ žurnalistai Kazys Šliužas ir Stasys Stacevičius (poetas), dešinėje prie krašto tautiniais drabužiais apsirengusi trakietė Ona Sipavičienė. Tolumoje matyti Jono Kasperavičiaus kryžius su saulute. Leono Stosiūno nuotr. Rasa Jakubauskienė, „Trakų žemės“ laikraštis Šiandien minime 35-erių metų sukaktį, kai, siekdami taikiai pasipriešinti sovietinės Rusijos okupacijai, trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos...
Albinas Kentra Kęstas Vasilevskis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus viešųjų ryšių specialistas, Kaunas, www.voruta.lt Neseniai anapilin iškeliavusio Albino Kentros gyvenimo darbų ir kovos už laisvę istorija – tarsi gero filmo scenarijaus verta drama, kurią apjungė dviejų Lietuvos valstybingumų tarpsnių gija, o nepriklausomos Lietuvos sėkmės istoriją nutraukusi sovietinė okupacija paskatino veikti kultūrinės, neginkluotos rezistencijos būdais. Kaip matome...
Atgimimo laikotarpiu Lietuvoje nuvilnijusiuose mitinguose ir Baltijos kelyje buvo apeliuota į tarptautinę teisę ir reikalauta pasmerkti slaptuosius Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos susitarimus. 1989 m. | Fotografai Eugenijus Masevičius ir Viktoras Kapočius. Lietuvos centrinis valstybės archyvas. 0-095854, 0-127443 © Tekstą parengė Angonita Rupšytė, viena iš Baltijos kelio koordinatorių. Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius Akcija...
Kazys Škirpa Aurelija Juodytė, Vyresnioji patarėja rinkodarai ir komunikacijai LGGRTC /Okupacijų ir laisvės kovų muziejus/ Tuskulėnų memorialas, www.voruta.lt Informuojame, kad Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos, dar vadinamos Desovietizacijos/ Dekomunizacijos komisija, pirmininkas Vitas Karčiauskas neleidžia komisiją aptarnaujančiam personalui vykdyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro...
Šventės organizatoriai, vedėjai V. Kaminskas, LPKTS valdybos pirmininkas V. Sungaila, tremtinio redaktorė A. Kaminskienė, LPKTS pirmininkas dr. G.Rutkauskas Dalia Poškienė, LŽS narė, LPKTS kultūros vadybininkė, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė. Ariogala, Raseinių raj., www.voruta.lt Dubysos slėnyje Ariogaloje į XXXIV sąskrydį „Su Lietuva širdy“ susirinko buvę tremtiniai, politiniai kaliniai, laisvės kovų dalyviai. Sąskrydžio dalyviai, lydimi Kariuomenės...
Paminklo Petrui Cvirkai demontavimas. 2021 lapkritis. Raimundo Kaminsko nuotr. Siekiant sudaryti sąlygas sklandžiam desovietizacijos proceso įgyvendinimui bei jį vykdančių organų proaktyvumui ir užkirsti kelią su desovietizacijos procesais susijusių melagienų virtualios sklaidos greičiui, priimtas sprendimas leisti pilotinį Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos, dar vadinamos Desovietizacijos/ Dekomunizacijos...
Minėjimas Medininkuose. Ilonos Šilenkovos (LRS) nuotr. Minint Medininkų tragedijos metines, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė trečiadienį pagerbė prieš 33 metus įvykusių žudynių aukas Lietuvos pareigūnus, saugojusius valstybės sieną. Vyriausybės vadovė dalyvavo minėjime prie Medininkų memorialo bei Antakalnio kapinėse, kur pagerbtas tarnybos metu nužudytų pareigūnų atminimas. “Prieš 33-ejus metus visus mus sukrėtė žinia apie žudynes Medininkuose:...
Prof. dr. Jonas Jakaitis, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinų sąjungos Vilniaus sk. pirmininkas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinų sąjungos tarybos narys, Vilnius tech Architektūros fakulteto profesorius, www.voruta.lt 2024 m. liepos 01 dieną, eidama 94-sius metus mirė buvusi Tauro apygardos partizanų ryšininkė, Kengyro sukilimo steplage dalyvė, Laisvės kovų dalyvė (LKD 2010-12-22 Pažymėjimas Nr. 203), Lietuvos politinių...
www.punskas.pl Trečiąjį liepos sekmadienį Gibuose buvo paminėta Augustavo gaudynių 79 metų sukaktis. Rusų žudynių aukas po Antrojo pasaulinio karo pagerbė aukų šeimos, vietos bendruomenė ir svečiai. 1945 m. liepos viduryje per SSRS vykdytą partizanų naikinimo operaciją, pavadintą „Augustavo gaudynėmis“, šiose vietovėse buvo suimti tūkstančiai, nužudyti šimtai žmonių – lenkų ir lietuvių. Augustavo gaudynės vyko 1945...
Išvežami sušaudyti žydų įkaitai prie „Baltojo kalėjimo“. Iš kairės į dešinę: advokatas Izraelis Abramavičius, nežinomas asmuo, pirklys Simonas Rozenbergas, nežinomas asmuo, vyriausiasis Šiaulių rabinas Aharonas Bakštas, pirklys Kadišas Šapira, muitinės ekspeditorius Elijahu Penas, rabinas Abraomas Icchokas Nochumanskis, pabėgėlis iš Lenkijos. Šiauliai, 1941 m. liepa. Iš Jad Vašemo rinkinių Pagal dr. Arūno Bubnio darbus parengė dr....
Ant vokiečių tanko ,,Pantera“ sėdi Stasys Vaitkevičius, 1945 m. Iš asmeninio S. Vaitkevičiaus archyvo Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt 1944 – ųjų liepa Lietuvai tapo dar vienu istorijos smūgiu, kai sovietinė kariuomenė iš mūsų krašto stūmė dar vieną okupacinę kariauną – nacistinės Vokietijos pulkus. Anot tėvų pasakojimų, mano panemunės miestelio žmonės frontą kentė dvi savaites:...
Dr. Mariya Horyacha Dr. Mariya Horyacha, Lvivo katalikiško universiteto profesorė, www.voruta.lt Pranešimas padarytas konferencijoje 2024 m. liepos 14 dieną Laisvės kovotojų atminimo šventės metu, Didžiosios kovos apygardos partizanų parke. Jūsų Ekscelencijos Vyskupai, mieli Kunigai, Gerbiamieji Ukmergės vadovai ir visi šios šventės dalyviai. Ačiū už galimybę būti šiame gražiame Partizanų parke ir pasidalinti savo mintimis apie...
Atminimo ženklas partizanams Endrikių kaime 2024 m. liepos 11 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai pastatė du atminimo ženklus, skirtus pagerbti ir atminti iškilias Lietuvos asmenybes. Vienas iš jų – Endrikių kaime (Šakių sen., Šakių raj. sav.). 1951 m. vasario 2 d. šio kaimo apylinkėse žuvusiems Tauro apygardos vadui Viktorui Vitkauskui-Saidokui, bei...