Dariaus Jančiausko nuotr. 2024 m. gegužės 16 d. vyko Kengyro lagerio politinių kalinių sukilimo 70-mečio minėjimas-konferencija. Renginį organizavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu Vytauto Didžiojo karo muziejumi. Paminėti šią svarbią sukaktį atvyko svečiai iš Kazachstano ir Ukrainos, Kengyro sukilimo dalyviai ir jų artimieji, ekspedicijų į Kazachstano respubliką organizatoriai ir dalyviai, Lietuvos politinių...
Jonas Dapkūnas su anūku, jau sugrįžus iš tremties Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Šioje ištraukoje (ji rašyta 1978 m., likus trejiems metams iki J. Dapkūno mirties) – pagaliau ilgai lauktas Dapkūnų šeimos susijungimas: tėvai gauna leidimą pasimatyti su katorgininke dukra Kazyte. Jaudinantis rašinys… Parengė Česlovas Iškauskas. 1955-ieji: kelionė pas Kazytę Dukrelė Kazytė dar buvo lageryje. Taišete...
Signataras Petras Vaitiekūnas prie reklaminio stendo „Modernusis Vilnius yra toks, koks yra dėl to, ką prieš kelias dešimtis metų nuveikė disidentai, Helsinkio grupė, Sąjūdžio nariai ir daugybė kitų neapdainuotų herojų, kurių dauguma nėra žinomi, apie juos nemokoma istorijos vadovėliuose“, – sako šią spragą pasiryžę ištaisyti naujo interaktyvaus turo apie Vilniuje veikusius disidentus kūrėjai. Nuo šiandien...
Raimundo Kaminsko nuotraukos Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt 2024 m. gegužės 14 d. Kaune, Laisvės al. netoli Valstybinio muzikinio teatro prie Romo Kalantos paminklo visuomeninių organizacijų atstovai paminėjo Pilietinio pasipriešinimo dieną. Istorijos faktai mums liudija, kai prieš 52 metus, protestuodamas prieš sovietų santvarką, susidegino tik 19-os sulaukęs Romas KALANTA. Prisimename jo...
Dainavimo pamoka Kauno rusų gimnazijoje 1925 m. Nuotrauka iš LCVA fondų Dr. Benediktas Šetkus, www.voruta.lt Ar vadinamoje tarpukario Lietuvos mokykloje rusų kalba buvo tapęs aktualiu klausimu ir kokia buvo to meto valdžios politika? Iš to meto dokumentų galima susidaryti įspūdį, kad atsakymas nėra vienareikšmis. Pirmiausia derėtų išskirti dvi šio klausimo dalis – kiek tuo metu...
Įvairių tautybių Taišeto tremtiniai Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Šioje ištraukoje iš Sūduvos šviesuolio ir tremtinio Jono DAPKŪNO prisiminimų – tolesnės artimųjų paieškos Sibiro platybėse. Bet darbščių ir rūpestingų tretinių gyvenimas irgi gerėja: Dapkūnai pagaliau nusipirko ožkelę… Ištrauką parengė Česlovas Iškauskas. Šalti 1954-ieji: užverbuotas į Čeremchovą Atėjo 1954 – ųjų ruduo, ilgi vakarai ir rytai. Apie...
Religinio kulto tarnautojo Juozo Zdebskio anketa. 1953 m. Originalas. Dokumentas lietuvių kalba. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. R-181, ap. 5, b. 40, l. 42 Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Evangelijos žodį nešu tartum giedantį paukštį Šiam pasauliui kurčiam ir vis skurstančiam, rodos, aršiau… Bernardas Brazdžionis ...
Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vedėja Nijolė Maslauskienė 1952 m. Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komitetas (CK) gavo kelis poeto Kosto Kubilinsko (1923–1962) skundus dėl atleidimo iš darbo žurnalo „Žvaigždutė“ redakcijoje. Skunduose jis išliejo apmaudą dėl menkai įvertintų nuopelnų sovietų valdžiai, atvirai aprašė savo gyvenimo vingius, apsisprendimą dėl...
Miško darbai tremtyje. Iš Balio Ptakausko (centre) archyvo Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tremtinį nuo Marijampolės iš tremties paleido kiek anksčiau – 1953 metų gruodžio 16 dieną. Bet jis neskubėjo grįžti namo, o puolė ieškoti savo artimiausių žmonių – žmonos Konstancijos ir dukters Kazimieros. Šioje prisiminimų ištraukoje – ilgos J. Dapkūno klajonės Sibiro platybėse. Parengė Česlovas Iškauskas....
Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas „Tėtis savo rankraščiuose aprašė daug veiksnių, kurie lėmė jo apsisprendimą tapti laisvės kovotoju. Pirmieji susitikimai su partizanais įvyko mano mamos, Birutės Mažeikaitės tėviškės apylinkėse prie Ūdrijos, Alytaus rajone. Juos, Tėčio prašymu, organizavo mano senelis Motiejus Mažeika. Vėliau tų susitikimų buvo ir kitose vietose“, – pasakoja Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė – paskutinio su okupacija...
Taip Sibire vežiojamas vanduo Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Prasidėjo Jono Dapkūno tremties vargai. Pagal NKVD sukurptą bylą ir 1946 m. rugpjūčio 13 d. tribunolo paskelbtą nuosprendį jis su šeima buvo išsiųstas į Krasnojarsko sritį. Bet Sibiro lageriai šykščiai – tik keliomis eilutėmis – atsispindi jo kaimiška kalba prisodrintuose prisiminimuose. Pažadėjęs aprašyti savo 8 metų katorgišką gyvenimą,...
P. Cidzikas neša kryžių Maskvoje. 1990 m. rugsėjo 12 d. Zenono Nekrošiaus nuotrauka. Iš svetainės Bernardinai.lt Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Petras Cidzikas gimė 1944 m. balandžio 25 d. Marijampolės aps. Krosnos vls. Šeštokų k. ūkininkų šeimoje. Šeštokuose baigęs septynmetę mokyklą, 1958 m. persikėlė į Kauną. Čia mokėsi ir baigė Kauno 4-ąją statybos mokyklą,...
Senasis Marijampolės paštas, kur dirbo J. Dapkūnas. Vietoj sudegusio pašto pastatytas „Spindulio“ kino teatras Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tai paskutiniai Sūduvos šviesuolio Jono DAPKŪNO prisiminimai prieš tardymus NKVD požemiuose Kaune ir tremtį. Paskui jie nutrūksta, o tęsiasi jau lageriuose. Tekste nemažai tarmybių, svetimybių, paaiškinimų, išnašų. Parengė Česlovas Iškauskas. Suėmimas. Prasideda vargai… Vieną dieną į tą mano...
Edvardas Šiugžda. 2021 m. Raimundo Kaminsko nuotrauka Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Edvardas Šiugžda gimė 1944 m. balandžio 17 d. Vilkaviškio aps. Vilkaviškio vls. Žaliosios k., vargonininko šeimoje, buvo vyriausias iš keturių vaikų. Kadangi tėvas dirbo skirtingose vietose (Vilkaviškyje, Žaliojoje, Pajevonyje, Alvite, Gražiškiuose), tai ir šeimai teko kilnotis iš vienos vietos į kitą, o Edvardas...
Dėl tokios rašomosios mašinėlės „Continental“ J. Dapkūnas turėjo didelių bėdų… Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tęsiame Jono DAPKŪNO prisiminimus. XV-oje ištraukoje – šio Sūduvos šviesuolio vargai dėl rašomosios mašinėlės. Juos žmogus patyrė tiek nuo vokiečių, tiek nuo sovietų. Artėjo vargani tremties metais, išsiskyrimas su šeima… Abu okupantai – ant vieno kurpalio Slinko laikai, kilo ir dar didesnių...
Balandžio 10 d., trečiadienį, 18 val. Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos konferencijų salėje (5 aukštas) pristatomas Seimo kanceliarijoje kurtas autorinis dokumentinis filmas „Širdies piligrimai“, skirtas Lietuvių chartos 75-osioms metinėms. Filmo idėjos autorė ir režisierė Audronė Bielinienė, operatorius Robertas Zamaris, jiems talkino Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai J. E. arkiv. Lionginas Virbalas. Filmo...
Alytaus rajono Simno gimnazijoje vyko pilietiškumo pamoka. Jolantos Gudelienės nuotr. Alytaus rajono Simno gimnazijoje vyko pilietiškumo pamoka, kurios metu vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro užsakymu parengto dokumentinio filmo „Antanas Lukša. Brolio pažadas“ peržiūra. 2023 m. gegužės 31 d. sukako 100 metų, kai gimė ANTANAS LUKŠA – Laisvės kovotojas, karys savanoris, buvęs politinis...
2017 metų Laisvės premijos laureatė Nijolė Sadūnaitė. Vilnius, 2016 m. sausio 28 d. | Fotografas Andrius Petrulevičius Andriaus Petrulevičiaus asmeninis archyvas www.bernardinai.lt Mirė sesuo Nijolė Felicija Sadūnaitė – Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėja, vienuolė. Liūdną, bet simbolišką žinią savo paskyroje socialiniame tinkle paskelbė Aušra Pocienė. Žinią patvirtino sesuo Gerarda Elena Šiliauskaitė, Laisvės premijos laureatė....
Lietuvos kariuomenės paradas 1938 m. Vasario 16-ąją Nepriklausomybės 20-mečio proga Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Sovietinę okupaciją Jonas Dapkūnas prisiminė kaip slogius laikus. „Nuotaika prislėgta“, – rašė jis rankraštyje. Nors jis nepolitikavo, o vertėsi visokiais darbai, statybomis, galų gale į jo biblioteką-knygyną vis tiek užsuko sovietinis saugumas… Netrukus įsiliepsnojo karas. Atsiminimuose daug sodrios, kaimiškos, tarmiškos kalbos. Gale...
J. Žemaičio- Vytauto dukterėčia Aušra Marija Vilkienė. Nuotrauka iš asmeninio šeimos albumo Kovo 15-ąją minint 115-ąsias legendinio Lietuvos partizanų vado, pasipriešinimo sovietų okupacijai koordinatoriaus ir valstybės vadovu pripažinto generolo Jono Žemaičio-Vytauto (1909 -1954) gimimo metines, politikai ir šeimos nariai kviečia prisiminti J. Žemaičio auką dėl Lietuvos laisvės ir išsaugoti jo atminimą. Plačiau visuomenei pasakoti apie...
Iliustracija iš Lietuvos kultūros fondo Knygnešio draugijos spaudai parengto leidinio „Žemaičių (Telšių ) vyskupija vysk. M. Valančiaus laikais“ Zigmas Tamakauskas, Kaunas, www.voruta.lt Kada kalbama apie knygnešystės laikotarpį, aš visada prisimenu jaunystės metais matytą dailininko Kazio Šimonio išraiškingą paveikslą „Knygnešio mirtis“, kuriame su knygų ryšulėliu Knygnešys, parklupęs ant piliakalnio, glaudžiasi prie lietuviško koplytstulpio kamieno lyg tardamas...
J. Lauriūnas pirmasis Linkmenų tikybos mokytojas. Apie 1990 m. Iš svetainės linkmenys.info Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Jonas Lauriūnas gimė 1924 m. kovo 8 d. Kauno aps. Raudondvario vls. Šilelio k. Mokėsi Raudondvario mokykloje, po to 1939–1944 m. – Kauno jėzuitų gimnazijoje. Čia tikybą jam dėstė žymus jėzuitas Karolis Garuckas, filosofiją bei teologiją studijavęs Vokietijoje...
Partizanų raportas Poetas-išdavikas: partizanų nužudymo operacija „MGB agentams Kostui Kubilinskui-Varnui (garsiam sovietiniam poetui) ir Algirdui Skinkiui-Rytui išdavus apygardos vadavietę, 1949 m. kovo 7 d. Alytaus aps. Daugų vls. Kalesninkų miške MGB vidaus kariuomenės 34-asis šaulių pulkas vykdė karinę-čekistinę operaciją. Jos metu sunaikinti du Dainavos apygardos štabo bunkeriai – prie Žemaitėlių ir Jotiškių kaimų. Viename –...
Teodoras Balnas. [1919–1926 m.] Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-20159 Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Šiemet minime Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvio, kapitono Teodoro Balno 135-ąsias gimimo metines. Teodoras Balnas gimė 1889 m. vasario 17 d. Rusijoje, Tomsko gubernijoje, Barnaule, ištremto 1863 m. sukilimo dalyvio šeimoje. Nuo 1911 m. tarnavo carinės Rusijos...
Vaikų darželyje auklėtoja pasakoja apie Stalino gyvenimą ir veiklą. 1950 m., Lietuvos ypatingojo archyvo nuotrauka Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Šiais metais numatome skelbti straipsnių ciklą pagal Seimo 2023 m. kovo 28 d. nutarimą Nr. XIV-1859 „Dėl 2024 m. paskelbimo NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės bei diplomatų Lozoraičių atminimo metais“. Kas mėnesį bus atskleidžiama...
Ukmergės valsčiaus savanorių sąrašas ir vienos lentos maketas, kurį paruošė Vilius Kavaliauskas Gerbiamieji (-osios), laisvės kovotojai (-os), politiniai (-ės) kaliniai (-ės) ir tremtiniai (-ės), sąjūdiečiai (-ės) ir kiti geros valios visuomenininkai (-ės) kviečiu jus susivienyti bendram tikslui ir įamžinti memorialine lenta Ukmergės valsčiaus Lietuvos kariuomenės savanorių ir Vyties Kryžiaus kavalierių atminimą Ukmergės miesto centre. Tinkamą ...
Prezidentas Valdas Adamkus kun. Jonui Žemaičiui įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių. Vilnius, 1999 m. balandžio 19 d. Džojos Gundos Barysaitės nuotr., Kaišiadorių muziejus Žygimantas Stankevičius, Rumšiškių A. Baranausko gimnazijos istorijos ir pilietiškumo mokytojas, www.voruta.lt 1904 m. sausio 31 dieną gimė Jonas Žemaitis. Ilgametis Rumšiškių klebonas Jonas Žemaitis buvo aktyvus Saleziečių (Šv. Pranciškaus Salezo draugija) organizacijos narys,...
Laisvės premijos laureatas Petras Plumpa su jį sveikinusiais d. mjr. Edvardu Stralecku, lietuviško ginklo kūrėju Algirdu Petrusevičiumi, ats. mjr. Gediminu Reutu, LR Seimo nare Angele Jakavonyte ir d. vyr. ltn. Zigmu Tamakausku. Romo Eidukevičiaus nuotr. Zigmas Tamakauskas, Lietuvos laisvės kovų dalyvis, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ kavalierius, www.voruta.lt Į šventinius Sausio 13-osios, kaip ir į Kovo...
Fotomenininkas Robert Wilczyński. Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt 2024 m. sausio 16 d. Sugiharos namuose (Vaižganto g. 30, Kaunas) vyko parodos „Gyvųjų miestas / Mirusiųjų miestas“ atidarymas, kuriame dalyvavo jos autorius Robert Wilczyński. Robert Wilczyński – lenkų fotomenininkas, fotoreporteris. Gyvena ir kuria Varšuvoje. Vienas mėgstamiausių jo kūrybos išraiškos būdų...
Ana Luisa Monse. Seimo kanceliarijos nuotr. Aut. Ilona Šilenkova Lietuvos partizanų vado, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininko, kovojančios Lietuvos Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto produkterėčios Anos Luisos Monsės (Ana Luisa Monse) kalba Laisvės gynėjų dienos minėjime ir 2023 m. Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje. Man pasisekė. Pasisekė, kad kaip artimiesiems 1991-ųjų sausio 13-ąją man nereikėjo važiuoti į...