2023 m. Laisvės premijos laureatas Petras Plumpa. Seimo kanceliarijos nuotr. Aut. Ilona Šilenkova 2023 metų Laisvės premijos laureato, antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, pogrindinės spaudos leidėjo bei publicisto, buvusio politinio kalinio Petro Plumpos kalba Laisvės gynėjų dienos minėjime ir 2023 m. Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje: Gerbiamieji Ekscelencijos, garbingieji Tėvynės Lietuvos piliečiai, svečiai ir Laisvės gynėjai! Dėkoju visiems, kurių rūpesčiu...
Lauko darbai buvo gana sunkūs. XX a pradžios nuotrauka Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Pradedame skelbti ištraukas iš Sūduvos krašto šviesuolio Jono Dapkūno prisiminimų, kurie prieš keletą metų buvo sudėti į taip ir neišėjusią knygą. Sodri „kaimiška“, nevengianti svetimybių, šiek tiek leidyklos redaktorių pataisyta kalba šį tekstą daro autentišku ir patraukliu. Retesni žodžiai ar pavadinimai yra paaiškinami...
Žuvusiųjų prie TV bokšto laidotuvės. 1991 m. Alfredo Girdziušo nuotr. Zigmas Tamakauskas, Lietuvos laisvės kovų dalyvis, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ kavalierius, www.voruta.lt Sausio 12-osios rytmety daugelio namų langai nušvito uždegtų žvakių Šviesos blyksniais, primenantys 1991 metų viduržiemio įvykius, kada mūsų beginkliai žmonės su savo patriotizmu degančiomis širdimis, giesmėmis ir dainomis stojo į žūtbūtinę kovą su...
Lietuva budi – Lietuvos radijas ir televizija.1991 m. Alfredo Girdziušo nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Sausio 13 – ąją žmonės prisimena ir širdy nešioja vis kitaip. Tai reiškia, kad kiekvienas šią datą suvokia kaip asmeninį lūžį, nes jis palietė jų gyvenimo būdą, vaikų ir valstybės – mūsų Tėvynės – ateitį. Žinau, skambūs tekstai...
Tėvas – Lietuvos kareivis, 1938 m. Autoriaus asmeninio albumo nuotr. Česlovas Iškauskas, žurnalistas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Sunku paaiškinti, kodėl prieš pustrečių metų, artėjant Tėvo dienai, atsirado degantis noras rašyti apie savo Tėvą. Gal kad vienoje „Facebook“ paskyroje perskaičiau, kokia kone visa lietuvių tauta buvo arši kovotoja su sovietija, beveik disidentė, o gal Tėvą paprasčiausiai susapnavau...
Jonas Dapkūnas su žmona Konstancija, XX a. 7-as dešimtmetis Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Šiais metais savaitgaliais siūlome pasakojimus apie Lietuvos šviesuolius – paprastus, mažai kam žinomus, bet savo darbais atsidavusius Tėvynei žmones. Tai ištraukos iš prieš 43 metus rašytų Sūduvos savanorio, tremtinio, leidėjo ir kovotojo už Lietuvos laisvę Jono DAPKŪNO prisiminimų, kurie prieš penkerius metus buvo...
Donatas Želvys filme „Poetas“ Šių metų pradžioje kino teatrus praūžusį ir eilę apdovanojimų susižėrusį filmą „Poetas“ netrukus galės išvysti dar daugiau žiūrovų ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Srautinių transliacijų platforma HBO šią kino juostą įtraukė į savo filmų katalogą. Anot filmo komandos, kurios gretose – Europos mastu ką tik įvertinta prodiuserė Uljana...
K. Pyplys – Mažytis (antras iš dešinės) 1948 metais Stokholme kartu su kitais rezistentais K. Pyplys- Mažytis tituluojamas etaloniniu partizanu. 2023-iaisiais minimos vieno žymiausių Lietuvos partizanų – Kazimiero Pyplio-Mažyčio 100-osios gimimo metinės. Jis išgarsėjo kaip ypatingas kovotojas: dalyvavo daugelyje rizikingų operacijų, aštuoniolikoje kautynių prieš okupantus, buvo keturis kartus sužeistas, puikiai valdė ginklą, dalyvavo misijoje į...
„Okupantas laimi ne tada, kai griauna mūsų paminklus ir kabina savo vėliavas, o tada, kai palaužia tautos valią priešintis“, – pastebėjo svečias iš Ukrainos, dalyvavęs Lietuvos šaulių sąjungos surengtoje konferencijoje „Lietuvos šaulių sąjungos vaidmuo valstybės gynybos metu“. Lietuvos šaulių sąjunga kasmet rengia nacionalinio saugumo konferenciją. Šiemet kartu su kitų šalies institucijų atstovais renginyje aptarta, kaip...
Po beveik metus trukusių darbų restauruoti Lietuvos partizanų Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Laisvės rajono dokumentai, 2022 m. gegužės mėn. rasti Anykščių rajone, Troškūnų apylinkėse, miškelyje netoli Karčių kaimo. Laisvės rajono archyvas buvo sudėtas į 20 litrų talpos metalinį bidoną ir užkastas į žemę. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Laisvės rajonas išaugo iš dviejų Šarūno rinktinės dalinių...
Senosios Įpilties, Benaičių, Žynelių, Kalgraužių kaimų 1845 m. inventorinio aprašo titulinis puslapis. Žemaičių muziejaus „Alka“ archyvo nuotr. Irma Kontautienė, Žemaičių muziejaus „Alka“ muziejininkė-rinkinio saugotoja, www.voruta.lt Žemaičių muziejuje „Alka“ baigtas tvarkyti Kartenos dvaro archyvas. Į muziejų patekęs 1940-1941 m., kai sovietų okupacinė valdžia Lietuvoje vykdė dvarų nacionalizavimą. Dvarų savininkams pasitraukus į Vakarus, sovietų kariams grobstant ar naikinant...
Vėlinės. A. Ramanausko- Vanago kapas. Vanago Lietuva foto Lietuviams ypatingas Vėlinių laikotarpis –– tiltas tarp praeities ir ateities. Visoje Lietuvoje artimųjų kapų lankymas yra nacionalinė tradicija. Laisvės kovotojų pagerbimas, jų atminimas tapo masiniu reiškiniu šalyje. Apie 20 tūkst. partizanų yra žuvę kovoje prieš okupantus, o dalies jų palaikų nėra surasta iki šiol. „Ateities istoriką, kuris...
SSRS kariuomenės tankai Budapešte (1956 11 12) © Getty Images. www.vle.lt Rimantas Matulis, Kaunas, www.voruta.lt 1956-57 m. mokiausi Kauno I-oje vidurinėje mokykloje Laisvės alėjoje, priešais Centrinį paštą. Per 1956 m. Vėlines daugelis pažįstamų pasakojo, kad Vėlinių dieną per Laisvės alėją pražygiavo tūkstančio žmonių demonstracija, protestuojanti prieš tarybų valdžios vykdomas represijas. Visi buvome girdėję apie prieš...
Zigmas Tamakauskas, www.voruta.lt Prieš keletą dienų Lietuva palaidojo, o ne perlaidojo, kaip skelbė kai kuri žiniasklaida, savo tautos didvyrio – Pietų Lietuvos partizanų apygardos vado, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus pulkininko Juozo Vitkaus – Kazimieraičio surastus palaikus, kurie gražiame karste buvo pašarvoti Šv. Jonų bažnyčioje Didžiojo altoriaus papėdėje. Bažnyčioje sklandė ne liūdesio, o kažkokia kita –...
Plk. J. Vitkus-Kazimieraitis. LGGRTC nuotr. Lietuva laidoja partizaninio pasipriešinimo sistemos kūrėją, kovotoją už Lietuvos laisvę pulkininką Juozą Vitkų-Kazimieraitį. Šio garbaus partizano gyvenimas ir kova prieš 77 metus nutrūko Dzūkijos miškuose, kur jį pakirto klastinga priešo kulka. Žymaus Lietuvos visuomenės veikėjo, rezistento, Pietų Lietuvos partizanų apygardos vado, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus pulkininko J. Vitkaus- Kazimieraičio palaidojimo...
Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt 2023 m. spalio 16 d. Kaune, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje, vyko Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dienos minėjimas. Sovietams įsiveržus į Mažąją Lietuvą 1944 m. rudenį, prasidėjo vietos gyventojų genocidas ir daugelį tūkstantmečių besivysčiusios šio krašto kultūros galutinis sunaikinimas. 1944–1949 m. pagrindinėje Mažosios Lietuvos...
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 metų vasario 16-osios Deklaracija. lnm.lt nuotr. Seimas, įvertindamas, kad 2029 metais bus minimos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos metinės, nusprendė patvirtinti XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų ir jų sklaidos, šių kovų įamžinimo programą. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIVP-2756(3) balsavo 110...
Parengė Povilas Girdenis, Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Tvarkant į Archyvą saugoti priimtus dokumentus, kartais nustebina netikėti radiniai. Ne išimtis ir į Archyvą atkeliavę dokumentai, sudėti į dideles medines dėžes nuo dujokaukių. Šios dėžės ne vieną dešimtmetį pragulėjo Vilniaus g. 37 namo Vilniuje palėpėje. Gal būtų ten pragulėjusios dar ne vieną dešimtmetį, jei...
Artūras Flikaitis. Asmeninio Gražinos Gerulaitytės-Flikaitienės archyvo nuotr. Gražina Gerulaitytė-Flikaitienė, www.voruta.lt Politinis kalinys disidentas Artūras Flikaitis gimė 1933 m. rugsėjo 18 d. Kudirkos Naumiestyje Šakių apskrityje kalvio šeimoje. 1944 m. baigus pradžios mokyklą šeima buvo evakuota į Vokietiją, o grįžus į Kudirkos Naumiestį 1945 m. pradėjo lankyti vidurinę mokyklą. Besimokydamas įstojo į LLA, nario Kazio Kavaliūno...
Zigmas Tamakauskas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininko pavaduotojas, Kaunas, www.voruta.lt Baltijos kelio dienos proga Lietuvos politinių kalinių tremtinių sąjungos Valdybos pirmininko Vlado Sungailos pakviesti į Kauną iš Latvijos Jelgavos miesto atvyko sovietinės okupacijos metais buvusių politinių kalinių ir tremtinių būrys. Miestas turi du baltiškos kilmės pavadinimus: Jelgava ir Mitava. Latviai nuo 17 amžiaus...
Laisvės kovų simbolika ir artefaktai štabe Prieš trisdešimt metų paskutinis okupantų kareivis paliko Lietuvos teritoriją. Prieš pat šią atmintiną datą buvo surengtas ypatingas Laisvės kovų istorijos renginys. Įvairių organizacijų atstovai bei partizanų istorijos entuziastai susirinko į naujo muziejaus atidarymo šventę Gegužinės kaime, Kaišiadorių rajone. Gegužinės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje lankytojams duris atveria ypatinga...
Nuotrauka-Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Paulius Lileikis foto Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Sovietinė kariuomenė, kurios buvimui Lietuvoje ėjo paskutinės dienos, palietė ir šių eilučių autorių. Neturiu galvoje slogios tarnybos svetimoje armijoje. Jau po Kovo 11-osios vykstant žiguliuku į Kauną, ties Gariūnais buvome sustabdyti ir kariškių nuodugniai iškrėsti. Ko ieškojo, kareiviai net patys nežinojo… Tuomet pajutome,...
Minint 90-ąsias skautų įkūrėjo Roberto Baden-Povelio vizito mūsų šalyje metines, Lietuvoje veikiančios skautų organizacijos prašo Palangos savivaldybės grąžinti sovietinės okupacijos metu pakeistos gatvės pavadinimą. „Prašome grąžinti istorinį R.Baden-Povelio gatvės pavadinimą suteiktą 1933 m. rugpjūčio 17 d. dabartinėje Dariaus ir Girėno gatvės dalyje, t.y. nuo jūros iki Vytauto gatvės sankryžos. Likusioje gatvės atkarpoje Dariaus ir Girėno...
Pirmas iš dešinės Balstogės Sibiro atminties muziejaus direktorius prof. hab. dr. Wojciech Śleszyński 2023 m. rugpjūčio 23 d. Okupacijų ir laisvės kovų muziejus Aukų g. atidarė parodą „Nuo 1939 m. rugpjūčio iki 1941 m. birželio. Teroras ir masinės represijos Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Moldovoje ir Ukrainoje“. Dėl brutalaus žiaurumo dokumentikos N-18 ženklu pažymėtoje parodoje atskleista...
Lietuvos Respublikos parlamento gynyba pareikalavo dar vienos aukos – žlungant Sovietų Sąjungai žuvo karys savanoris Artūras Sakalauskas. Parlamento gynėjai kario savanorio Artūro Sakalausko žūties vietoje. Vilnius, 1991 m. rugpjūčio 22 d. | Fotografas Vytautas Daraškevičius. Lietuvos Respublikos Seimo archyvas VILNIUJE Rugpjūčio 21 d. (pirmadienis) 17.00–19.00 val. – KASP karių garbės sargyba prie paminklinio akmens kariui...
Sovietų kariuomenės karinė technika Vilniaus gatvėse 1991 m. rugpjūčio pučo dienomis. Dešinėje – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmai, kairėje – Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, virš tunelio dar nėra „Vilniaus vartų“. Vilnius, 1991 m. rugpjūčio 20–21 d. | Fotografas Romualdas Jurgaitis. Romualdo Jurgaičio asmeninis archyvas | Lietuvos Respublikos Seimo archyvas Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė, LRS Parlamentarizmo istorinės...
Prof. H. Polukordas savo darbo kabinete (1974) Doc. dr. Joana Jautakienė, www.voruta.lt 2020 m. rugsėjo 28 d. sukako 100 metų nuo VU Medicinos fakulteto profesoriaus Henriko POLUKORDO gimimo. Fakulteto akademinė bendruomenė ruošėsi iškilmingai paminėti šią neeilinę sukaktį, tačiau tada visus planus sužlugdė COVID-19 pandemija ir karantino suvaržymai. Buvusių bendradarbių ir mokinių atsiminimai, turėję pasirodyti atskiru...
2023 m. rugpjūčio 8 d. Lazdijų rajono savivaldybėje lankėsi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, LGGRTC vadovo vyresnysis patarėjas, profesorius Algis Vyšniūnas ir LGGRTC Istorinės atminties įamžinimo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas. Svečius iš Vilniaus priėmė Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė ir savivaldybės darbuotojai. 2025-aisiais metais bus minima Kalniškės...
Česlovas Kavaliauskas apie 1965 m. LCVA nuotr. Viktorija Kazlienė, Joniškis, Molėtų raj., www.voruta.lt Joniškio miestelio, Molėtų r., Šv. Jokūbo bažnyčia, minėdama titulinius Šv. Jokūbo atlaidus, kartu minėjo ir čia klebonavusio kunigo, Šv. Rašto vertėjo, teologo, poeto, politinio kalinio 100-ąsias gimimo metines. Kunigo Česlovo Kavaliáusko atmintis čia gyva net praėjus 35 metams po jo buvimo. Ne...
Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt 2023 m. liepos 22 d. Anykščių r. vaikščiojome partizanų apygardos vado plk. Antano Slučkos-Šarūno takais Troškūnuose su Švč. Trejybės bažnyčios klebonu, kan. teol. lic. Sauliumi FILIPAVIČIUMI, dim. plk. Vitu RIMKUMI ir tremtiniu, sąjūdiečiu, buv. Kauno r. meru Valerijonu SENVAIČIU. Antanas Slučka gimė 1917 m. balandžio 19 d....