Medininkų pasienio kontrolės poste dirba Lietuvos Respublikos teisėsaugos pareigūnai, tiriantys Medininkų žudynes. Aleksandro Kairio/LVNA nuotr. Vytautas Landsbergis, www.voruta.lt Kalba Medininkų memoriale, 2023-07-31 Jūsų Ekscelencija Prezidente! Gerbiamieji, labai atjaučiami čia žuvusių už Tėvynę artimieji ir visi minėjimo dalyviai! Atleiskite, man tai proga pasidalyti sopuliu dėl Tėvynės,...
Palaikų paieškos. Gražvydo Balčiūnaičio nuotrauka Pasvalio rajone, netoli Joniškėlio miesto esančiame Austakynės viensėdyje vyko Lietuvos partizanų užkasimo vietos paieškos. 1946 m. vasario 23 d. Uniūnų kaimo (dabartinis Pakruojo rajonas) gyventojų Medzeliauskų sodyboje kautynėse su NKVD vidaus kariuomenės 25-ojo šaulių pulko kareiviais ir NKVD Vaškų valsčiaus poskyrio stribais žuvo 22 Jungtinės Kęstučio apygardos partizanai. Šešiolikos žuvusių...
Raimundo Kaminsko nuotraukose – 1941 metų Birželio sukilimo 82-ųjų metinių minėjimas Kaune Zigmas Tamakauskas, Kaunas, www.voruta.lt Baigėsi birželis – pirmasis vasaros mėnuo. Mūsų kalendoriuje jis vadinamas šviesiausiu metų mėnesiu, turėjusiu keletą gražių prasmingų lietuviškų pavadinimų. Tačiau išlikusioje žmonių sąmonėje šis mėnuo vadintas ir baisiojo birželio vardu: Sovietų Sąjunga 1940 metais okupavusi Lietuvą, po metų,...
Dalia Poškienė, Kaunas, www.voruta.lt 2023 m. birželio 27 d. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje (LPKTS) surengta konferencija „Kovos už Lietuvos Nepriklausomybę 1941 metų birželį“. Iniciatoriai – XXVII knygos mėgėjų draugija, birželio 27 d. paminėjusi savo atkūrimo 30-ąjį gimtadienį, ir LPKTS Kauno filialas. Renginyje dalyvavo iš JAV (Čikagos) atvykęs jauniausias 1941 m. Birželio sukilimo...
Komunistų mitingas, remiantis Lietuvos okupaciją ir Liaudies vyriausybę. Kaunas, P. Vileišio aikštė. 1940 m. birželio 24 d. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 2, b. 2, l. 10-2. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Povilas Lašas-Spiridonovas gimė 1879 m. birželio 23 d. Kaune.[1] 1898 m. baigė Kauno gimnaziją, tarnavo Rusijos imperijos...
Joniškėlio mstl. 1941 m. Birželio sukilėlių būrio nuotrauka Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Visiems žinoma, kad istorija linkusi kartotis. Įrodymų netrūksta ir šiandien. Kita vertus, svarbiausių įvykių neištrinsi nei iš žmonijos atminties, nei iš mokslinių analų. Tad nenuostabu, kad ir šio komentaro, skirto karštajam 1941 – ųjų birželiui, pagrindinė mintis apie sunkų to metu lietuvių...
Poetė ir vertėja Vanda Martins ir 2022 m. išleista knyga „Литоуцы ля мора Лапцевых“ Ramunė Jarmalavičiūtė, Trakų viešosios bibliotekos Aukštadvario padalinio vyr. bibliotekininkė, www.voruta.lt Skaudūs prisiminimai, kurių kartais netgi nesinori prikelti, dar glūdi buvusių sovietinio režimo tremtinių, kalinių, jų šeimų narių akyse. Nesinori, tačiau be galo svarbu yra atmintis ir žinojimas. Kad neužmirštume, kad gerbtume...
„Grįžo, negrįžo, likimas nežinomas…“ – šie žodžiai ir ištremtųjų į Rusijos platybes vardai bei pavardės šiemet birželio 14-ąją skambės ir Lietuvos šaulių sąjungos narių lūpose tiek Lietuvoje, tiek Europos Parlamente Strasbūre. „Negalime jų pamiršti. Gyvų tų įvykių liudininkų vis mažėja, o istorinė atmintis turi būti gyva – reikia priminti apie trėmimus ir išvežtus žmones, apie...
Dr. Andrius Navickas. Asmeninė nuotr. Filosofijos dr. Andrius Navickas, www.voruta.lt Atminties kalendoriuje turime dvi labai skaudžias, krauju pažymėtas dienas: birželio 14-oji ir 15-oji. Buvo jau prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas. Tik tiems, kurie atkakliai „žiūrėjo į kitą“ pusę, dar galėjo likti iliuzijų dėl stalinistinės Sovietų Sąjungos ar nacistinės Vokietijos užmojų. Daug valstybių Europoje susiduria su panašia...
2023 m. birželio 15 d., ketvirtadienį, 17 val. Seimo lankytojų centre (Gedimino per. 60, Vilnius) vyks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išleisto daugiatomio leidinio „Lietuvos gyventojų genocidas“ paskutiniosios – 6-tosios – dalies pristatymas ir viso leidinio ruošimo bei leidybos darbų pabaigtuvės. Leidinį „Lietuvos gyventojų genocidas“ pristatys atsakingoji redaktorė Birutė Teresė Burauskaitė, LRS Laisvės...
Birželio 1-osios mitingo dalyviai Jonas Burokas, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos garbės pirmininkas, laisvės kovų dalyvis, www.voruta.lt Nepaskelbtas, grobuoniškas Rusijos karas prieš Ukrainos tautą istoriškai kartojasi. Apmąstymai po įvykusio mitingo prie Rusijos ambasados „Šalin kruvinas rankas nuo Ukrainos vaikų!“ Komunizmo nusikaltimų žmoniškumui padariniai Lietuvoje neturi senaties. Jie turi būti įvertinti LR įstatymu. Šio įstatymo LRS priėmimo...
Per 1990 pradžios Lietuvos laisvės lygos antisovietinį mitingą Vilniuje kalba A. Terleckas, greta jo A. Tučkus (su garsiakalbiu) ir A. Andreika. Nuotraukos šaltinis vle.lt Birželio 9 d., penktadienį, 10 val., Seimo Kovo 11-osios Akto salėje (I rūmai) Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas organizuoja minėjimą „Antanas Terleckas ir 45-osios Lietuvos laisvės lygos metinės“. Renginio pradžioje...
Stasys Miliukas, Klaipėda, www.voruta.lt N. Švogžlys gimė 1899 m. Švenčionių valsčiuje, Trebučių kaime, Mataušo ir Julijos Švogžlių šeimoje. Nepriteklių varginama Švogžlių šeima 1899 m. išvyko į Rygą, kur tėvas gavo darbą fabrike. Paaugęs Nikodemas Rygoje lankė rusišką mokyklą, išmoko latviškai. 1915 m. pritrūkusi maisto Švogžlių šeima grįžo į gimtinę. 1916 m. Nikodemas pradėjo mokytojauti Švenčionyse,...
Socialinių tinklų nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Skaidrus, bet vėsus pavasaris šuoliuoja per Lietuvą, nešdamas su savimi dirbtinę darbo žmonių šventę, lietuviškos spaudos atgavimo, radijo darbuotojų, žiniasklaidos, visokias kitokias atmintinas dienas, kol galų gale atsiduria į Europos dieną arba į Rusijoje tebevadinamą Pergalės Antrajame pasauliniame kare dieną. Mes jau ne kartą rašėme, kad...
Kaune, Aukštųjų Šančių kapinėse, demontuota ir išvežta skulptoriaus Konstantino Bogdano skulptūra „Karys“. Kauno miesto savivaldybės nuotr. Gegužės 1 d. įsigalioja totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas ir nauja viešųjų objektų pripažinimo, pažeidžiančių šį draudimą, pašalinimo ar pakeitimo tvarka. Praėjusių metų gruodį Seimo priimtas Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymas sudarys...
Valentinas Ardžiūnas Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, Vytautas Jurkus, Kauno IX forto muziejaus istorikas, www.voruta.lt Valentinas Ardžiūnas gimė 1933 m. balandžio 25 d. Marijampolės apsk. Prienų vls. Pagaršvio kaime Juozo ir Marijos Ardžiūnų šeimoje. Augo su broliu Edmundu, gimusiu 1939 m. Anksti neteko tėvo, kuris mirė 1944 m. Valentino vaikystė ir jaunystė prabėgo su šeima gyvenant...
Kajatono Aksomaičio, Svetainių centro „Valgis“ Finansų skyriaus viršininko, darbo pažymėjimas, išduotas 1944 m. sausio 1 d. Originalas. Dokumentas lietuvių ir vokiečių kalbomis. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 10691/3, l. 201-3. Nijolė Maslauskienė, Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyrius vedėja, www.archyvai.lt Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Lietuvoje trūko rašomojo popieriaus, todėl sovietų okupacinės valdžios...
Komunistų mitingas, skirtas Sovietų Sąjungos agresijai prieš Lietuvą ir Liaudies vyriausybei paremti. Kaunas, P. Vileišio aikštė. 1940 m. birželio 24 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr. Jonas Burokas, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos garbės pirmininkas, www.voruta.lt Nepastebimai prabėgo 33 metai nuo 1990 m. kovo 11 dienos, kai buvo atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. Ne vieną kadenciją dešiniosios politinės...
Skautiška uniforma ir istoriniai dokumentai Šią savaitę atrasti dokumentai, liudijantys, jog pripažintas Lietuvos vadovas, partizaninio judėjimo vienas iš vadų A. Ramanauskas – Vanagas iki sovietų okupacijos priklausė skautų organizacijai. Šiuo metu yra rengiamas skautų istorijos trečiasis tomas ir archyvinių dokumentų paiešką inicijavo jo sudarytoja Nomeda Bepirštytė. Ji teigia, kad pirmajame skautų istorijos tome rengtame išeivijoje...
archyvai.lt nuotr. Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui atsisakyti ministerijai nebūdingos ir perteklinės funkcijos išduoti tremties faktą patvirtinančius dokumentus. Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, tremties faktą patvirtinantį dokumentą Lietuvos piliečiai galės gauti paprasčiau ir greičiau, tiesiogiai kreipdamiesi į Lietuvos ypatingąjį archyvą. „Lietuvos piliečiai, patyrę tremtį ir skaudžius išgyvenimus, negali tapti perteklinių biurokratinių procedūrų...
Červenės kalėjimas Baltarusijoje. LGGRTC nuotr. Stasys Ignatavičius, LŠS V.Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas, www.voruta.lt Balandžio 12 d. sukanka 120 metų, kai Mažeikiuose gimė buvęs Kretingos šaulių rinktinės vado pavaduotojas ir tarybos narys, Lietuvos ugniagesių organizacijų sąjungos tarybos narys, antisovietinio pogrindžio dalyvis, Kretingos, Eišiškių ir Telšių apskričių viršininkas, Kretingos apskrities „Geležinio vilko“ organizacijos vadas, LŠS Išeivijoje J.Daumanto šaulių...
Areštuoto A. Statkevičiaus nuotrauka iš baudžiamosios bylos. 1970 m. birželio 15 d. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentų Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas www.voruta.lt Algirdas Statkevičius gimė 1923 m. balandžio 1 d. Šakių aps. Sintautų vls. Pusdešrių k. Pradžios mokyklą baigė Valakbūdyje (dabar Šakių r.). Eksternu baigė Šakių Žiburio gimnazijos 4-ias klases, po to tęsė mokslus Kauno...
Įmonės „Kauno vata“ darbuotojai Spalio revoliucijos metinių minėjimo demonstracijoje. Penktas iš dešinės stovi Kęstutis Almonaitis. 1949 m. Almonaičių šeimos archyvo nuotr. „Vorutos“ 2022 m. Nr. 3 publikuota knygos „Inžinierius sovietmečiu: Kęstučio Almonaičio prisiminimai“ (sudarė Vytenis Almonaitis. Kaunas, 2022) ištrauka sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo. Leidėjams sutikus, skelbiame dar vieną ištrauką iš šios įdomios knygos. Vytenis Almonaitis,...
2023 m. kovo 27 d.,Vilniuje, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms, Aukų g. vyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilniaus skyriaus organizuotas renginys, skirtas paminėti 1949 m. kovo 25-29 d. pradėtos vykdyti masiškiausios Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos šalių gyventojų trėmimo operacijos „Priboj“ (liet. − „Bangų mūša“) 74-ąsias trėmimo...
Lietuvos ypatingasis archyvas interneto svetainėje Elektroninis pavardžių archyvas (https://lyapavardes.archyvai.lt) paskelbė pavardes žmonių, kurie 1941 m., 1945-1953 m. buvo įrašyti į numatytų ištremti asmenų sąrašus. Šie sąrašai yra saugomi Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Informacinio centro archyviniame fonde Nr. V-135, Veiklos bylų apyraše Nr. 7. Archyve saugomi sąrašai yra išlikę nepilnai, o kai kuriuose sąrašuose...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į konferenciją-minėjimą „Kunigas Alfonsas Lipniūnas ir 45 lietuvių inteligentai Štuthofo koncentracijos stovykloje (1943–1945m.)“ Renginys vyks 2023 m. kovo 17 d., penktadienį, 15 val. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius). Pranešimus skaitys: Dr. Arūnas Bubnys – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius D....
Plk. ltn. Linas Idzelis. Asmeninio albumo foto Strateginių iniciatyvų centro pranešimas Vakar Lietuvoje ir JAV buvo paminėtas 105- asis brig. generolo, pripažinto faktinio šalies vadovo A. Ramanausko-Vanago gimtadienis. Žiūrint iš šiuolaikinės perspektyvos partizanų vado istorinis vaidmuo ir reikšmė darosi vis svarbesni. Karo Ukrainoje ir Lietuvos rezistencinio karo pamokos prieš okupantus, primena, o kas jeigu rytoj...
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus buvusiuose KGB rūmuose Vilniuje Lietuvos okupaciniu periodu veikę antivalstybiniai veikėjai įvairialypiai kolaboravo su okupacine valdžia, palaikė visapusišką terorą prieš Lietuvos piliečius ir vykdė totalitarinio režimo nurodymus. 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos partizanų vadų pasirašytoje Deklaracijoje LKP pripažįstama kaip neteisėta ir nusikalstama grupuotė, kuri visapusiškai trukdo atkurti valstybingumą. Po Lietuvos...
Raudonosios armijos tankas Vilniuje, Pilies gatvėje. 1944 m. liepos 13 d. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16985, ap. 1, b. 1, l. 38-1. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis, www.archyvai.lt Istorinė indulgencija Prieš metus prasidėjo Rusijos invazija Ukrainoje. Ukrainos teisėsaugos institucijoms ištyrus ir pasauliui atskleidus brutalius agresorių veiksmus, žiaurūs okupantų nusikaltimai...
Antisovietinės manifestacijos, kilusios po R. Kalantos žūties, dalyviai Kauno Laisvės alėjoje. 1972 m. gegužės 18 d. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentų Praėjusiais metais per Lietuvą nuvilnijo antisovietinio pasipriešinimo simbolio Romo Kalantos žūties (1972-2022) 50 metų minėjimai. Šiemet jau minime šio laisvės šauklio 70 metų gimimo sukaktį. Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje,...