Valentinas Ardžiūnas Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, Vytautas Jurkus, Kauno IX forto muziejaus istorikas, www.voruta.lt Valentinas Ardžiūnas gimė 1933 m. balandžio 25 d. Marijampolės apsk. Prienų vls. Pagaršvio kaime Juozo ir Marijos Ardžiūnų šeimoje. Augo su broliu Edmundu, gimusiu 1939 m. Anksti neteko tėvo, kuris mirė 1944 m. Valentino vaikystė ir jaunystė prabėgo su šeima gyvenant...
Kajatono Aksomaičio, Svetainių centro „Valgis“ Finansų skyriaus viršininko, darbo pažymėjimas, išduotas 1944 m. sausio 1 d. Originalas. Dokumentas lietuvių ir vokiečių kalbomis. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 10691/3, l. 201-3. Nijolė Maslauskienė, Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyrius vedėja, www.archyvai.lt Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Lietuvoje trūko rašomojo popieriaus, todėl sovietų okupacinės valdžios...
Komunistų mitingas, skirtas Sovietų Sąjungos agresijai prieš Lietuvą ir Liaudies vyriausybei paremti. Kaunas, P. Vileišio aikštė. 1940 m. birželio 24 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr. Jonas Burokas, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos garbės pirmininkas, www.voruta.lt Nepastebimai prabėgo 33 metai nuo 1990 m. kovo 11 dienos, kai buvo atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. Ne vieną kadenciją dešiniosios politinės...
Skautiška uniforma ir istoriniai dokumentai Šią savaitę atrasti dokumentai, liudijantys, jog pripažintas Lietuvos vadovas, partizaninio judėjimo vienas iš vadų A. Ramanauskas – Vanagas iki sovietų okupacijos priklausė skautų organizacijai. Šiuo metu yra rengiamas skautų istorijos trečiasis tomas ir archyvinių dokumentų paiešką inicijavo jo sudarytoja Nomeda Bepirštytė. Ji teigia, kad pirmajame skautų istorijos tome rengtame išeivijoje...
archyvai.lt nuotr. Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui atsisakyti ministerijai nebūdingos ir perteklinės funkcijos išduoti tremties faktą patvirtinančius dokumentus. Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, tremties faktą patvirtinantį dokumentą Lietuvos piliečiai galės gauti paprasčiau ir greičiau, tiesiogiai kreipdamiesi į Lietuvos ypatingąjį archyvą. „Lietuvos piliečiai, patyrę tremtį ir skaudžius išgyvenimus, negali tapti perteklinių biurokratinių procedūrų...
Červenės kalėjimas Baltarusijoje. LGGRTC nuotr. Stasys Ignatavičius, LŠS V.Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas, www.voruta.lt Balandžio 12 d. sukanka 120 metų, kai Mažeikiuose gimė buvęs Kretingos šaulių rinktinės vado pavaduotojas ir tarybos narys, Lietuvos ugniagesių organizacijų sąjungos tarybos narys, antisovietinio pogrindžio dalyvis, Kretingos, Eišiškių ir Telšių apskričių viršininkas, Kretingos apskrities „Geležinio vilko“ organizacijos vadas, LŠS Išeivijoje J.Daumanto šaulių...
Areštuoto A. Statkevičiaus nuotrauka iš baudžiamosios bylos. 1970 m. birželio 15 d. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentų Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas www.voruta.lt Algirdas Statkevičius gimė 1923 m. balandžio 1 d. Šakių aps. Sintautų vls. Pusdešrių k. Pradžios mokyklą baigė Valakbūdyje (dabar Šakių r.). Eksternu baigė Šakių Žiburio gimnazijos 4-ias klases, po to tęsė mokslus Kauno...
Įmonės „Kauno vata“ darbuotojai Spalio revoliucijos metinių minėjimo demonstracijoje. Penktas iš dešinės stovi Kęstutis Almonaitis. 1949 m. Almonaičių šeimos archyvo nuotr. „Vorutos“ 2022 m. Nr. 3 publikuota knygos „Inžinierius sovietmečiu: Kęstučio Almonaičio prisiminimai“ (sudarė Vytenis Almonaitis. Kaunas, 2022) ištrauka sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo. Leidėjams sutikus, skelbiame dar vieną ištrauką iš šios įdomios knygos. Vytenis Almonaitis,...
2023 m. kovo 27 d.,Vilniuje, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms, Aukų g. vyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilniaus skyriaus organizuotas renginys, skirtas paminėti 1949 m. kovo 25-29 d. pradėtos vykdyti masiškiausios Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos šalių gyventojų trėmimo operacijos „Priboj“ (liet. − „Bangų mūša“) 74-ąsias trėmimo...
Lietuvos ypatingasis archyvas interneto svetainėje Elektroninis pavardžių archyvas (https://lyapavardes.archyvai.lt) paskelbė pavardes žmonių, kurie 1941 m., 1945-1953 m. buvo įrašyti į numatytų ištremti asmenų sąrašus. Šie sąrašai yra saugomi Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Informacinio centro archyviniame fonde Nr. V-135, Veiklos bylų apyraše Nr. 7. Archyve saugomi sąrašai yra išlikę nepilnai, o kai kuriuose sąrašuose...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į konferenciją-minėjimą „Kunigas Alfonsas Lipniūnas ir 45 lietuvių inteligentai Štuthofo koncentracijos stovykloje (1943–1945m.)“ Renginys vyks 2023 m. kovo 17 d., penktadienį, 15 val. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius). Pranešimus skaitys: Dr. Arūnas Bubnys – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius D....
Plk. ltn. Linas Idzelis. Asmeninio albumo foto Strateginių iniciatyvų centro pranešimas Vakar Lietuvoje ir JAV buvo paminėtas 105- asis brig. generolo, pripažinto faktinio šalies vadovo A. Ramanausko-Vanago gimtadienis. Žiūrint iš šiuolaikinės perspektyvos partizanų vado istorinis vaidmuo ir reikšmė darosi vis svarbesni. Karo Ukrainoje ir Lietuvos rezistencinio karo pamokos prieš okupantus, primena, o kas jeigu rytoj...
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus buvusiuose KGB rūmuose Vilniuje Lietuvos okupaciniu periodu veikę antivalstybiniai veikėjai įvairialypiai kolaboravo su okupacine valdžia, palaikė visapusišką terorą prieš Lietuvos piliečius ir vykdė totalitarinio režimo nurodymus. 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos partizanų vadų pasirašytoje Deklaracijoje LKP pripažįstama kaip neteisėta ir nusikalstama grupuotė, kuri visapusiškai trukdo atkurti valstybingumą. Po Lietuvos...
Raudonosios armijos tankas Vilniuje, Pilies gatvėje. 1944 m. liepos 13 d. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16985, ap. 1, b. 1, l. 38-1. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis, www.archyvai.lt Istorinė indulgencija Prieš metus prasidėjo Rusijos invazija Ukrainoje. Ukrainos teisėsaugos institucijoms ištyrus ir pasauliui atskleidus brutalius agresorių veiksmus, žiaurūs okupantų nusikaltimai...
Antisovietinės manifestacijos, kilusios po R. Kalantos žūties, dalyviai Kauno Laisvės alėjoje. 1972 m. gegužės 18 d. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentų Praėjusiais metais per Lietuvą nuvilnijo antisovietinio pasipriešinimo simbolio Romo Kalantos žūties (1972-2022) 50 metų minėjimai. Šiemet jau minime šio laisvės šauklio 70 metų gimimo sukaktį. Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje,...
Pietų Lietuvos srities partizanai pakeliui į Lietuvos partizanų vadų susirinkimą. Laisvės kovų ir okupacijos muziejus Antrojo pasaulinio karo metu 1944 metais slenkant frontui per Lietuvą prasidėjo antroji sovietų okupacija, prasidėjo partizaninis karas kuris tęsėsi net iki 1953 m. Manoma, jog šioje kovoje dalyvavo apie šimtas tūkstančių šalies gyventojų, o apie dvidešimt tūkstančių iš jų žuvo....
Teisės profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Asmeninio albumo foto 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) nariai pasirašė vieną reikšmingiausių dokumentų mūsų valstybės istorijoje. Jis ekspertų, kartu su 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės ir 1990 m. kovo 11 d. atkurtos Lietuvos nepriklausomybės aktais, įvardinamas kaip vienas iš trijų...
2023 m. vasario 1 d. Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos namuose vyko Laisvės premijos laureato, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio partizano, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus, dim. kpt. Jono Kadžionio-Bėdos 95-ojo gimtadienio paminėjimas. Sausio 29 dieną savo 95-tąjį gimtadienį šventė iškilus Lietuvos sūnus Jonas Kadžionis – Bėda.Vardan Lietuvos laisvės jis penkerius metus ginklu kovojo prieš okupantus...
Česlovas Iškauskas. J. Vaiškūno nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Sausio pabaigoje Pilietinės visuomenės institutas pristatė „Lietuvos visuomenės pilietinės galios indekso 2022 m. tyrimą“ (http://www.civitas.lt/time-line/pilietines-galios-indeksas-2022-m/). Remdamiesi bendrovės „Vilmorus“ spalio 11 – 16 d. atlikta apklausa, mokslininkai padarė nerimą keliančią išvadą: žmonės, matydami realią dėl Rusijos karo Ukrainoje kilusią karinę grėsmę, situaciją ima vertinti realistiškiau, nes...
Violeta Rutkauskienė, JAV, www.voruta.lt Kaniūkų kaimo žmonių žudynės 1944 m. sausio 29 d. buvo itin žiauri sovietinių partizanų akcija prieš taikius vietos gyventojus bei to kaimo ūkininkus, kurie bandė pasipriešinti raudonųjų banditų savivalei, apginti savo šeimas, turtą ir sunkiai užaugintą derlių. Apie šią žiaurią sovietinių diversantų- banditų akciją prieš taikius to kaimo gyventojus ilgą laiką...
Zigmas Tamakauskas, Lietuvos laisvės kovų dalyvis, www.voruta.lt Laisvės gynėjų dienos išvakarėse Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyko Ingos Stepukonienės sudarytos knygos „Laisvės kronikos“ pristatymas. Knygos autorė yra humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docentė, 2012 m. pelniusi už mokslinę veiklą aktyviausio VDU docento apdovanojimą, įvertinta ir rajono savivaldybės Garbės ženklu, „Metų garliaviečio“ vardo suteikimu....
Lietuvos komunistų partijos CENTRO KOMITETO (CK) pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus (pirmoje eilėje pirmas iš kairės) ir Sovietų Sąjungos komunistų partijos CK sekretorius Michailas Suslovas (pirmoje eilėje pirmas iš dešinės) Kauno hidroelektrinės statybose. 1960 m. liepos mėn. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 2, b. 27, l. 21. Nijolė Maslauskienė, parodos kuratorė, Lietuvos ypatingojo archyvo LKP...
Šiuo metu nenaudojamas drabužių siuvimo fabriko „Lelija“ pastatas. KPD (Jūratės Mičiulienės) nuotrauka 2022 m. gruodžio mėnesį į Kultūros vertybių registrą įtrauktas sostinėje esantis drabužių siuvyklos „Lelija“ pastatas (Panerių g. 43), kuris buvo pradėtas statyti 1941 m. pagal inžinieriaus Tado Zatorsko projektą. Kultūros paveldo departamento atstovai neseniai apsilankė šiuo metu labai apleistame pastate, susitiko su projekto...
Lietuvos laisvės lygos organizuoto 1988 m. rugsėjo 28 d. mitingo metu. Vilnius, Katedros aikštės prieigos iš Pilies g. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Romaldas Juozas Ragaišis gimė 1942 m. sausio 21 d. Lazdijų aps. Rudaminos vls. Vidzgailių k. Romaldo tėvai, vengdami kolchozinės baudžiavos, 1948 m. išvyko į Vilnių. Čia įsikurti buvo...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kviečia 5-12 kl. mokinius dalyvauti konkurse „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Konkurse gali dalyvauti ir užsienio lietuviškos bendrojo ugdymo mokyklos. Konkursui galima parengti rašinius, eilėraščius, piešinius ir rankdarbius, fotografijas, dainas, kitus muzikos kūrinius, instaliacijas, filmus ir multimedijos pateiktis. Darbai...
Karybos apžvalgininkas, saugumo ir gynybos ekspertas Aurimas Navys Adolfas Ramanauskas – Vanagas buvo vienas pagrindinių Lietuvos laisvės kovotojų prieš sovietinę okupaciją ir gali būti teisėtai vadinamas svarbiu tos kovos simboliu šiandien. Todėl ši istorinė asmenybė buvo ir yra priešiškos valstybės informacinio karo taikinyje. A. Ramanauskas- Vanagas yra pripažintas faktiniu Lietuvos vadovu, kovojusiu prieš okupaciją. 1944-...
Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vadas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. 1946 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras praneša, kad rasti itin svarbaus partizaninio pasipriešinimo dalyvio, Laisvės kovotojo karžygio, Pietų Lietuvos partizanų srities vado, antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo organizatoriaus plk. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai. Partizanų vadas, okupuotos Lietuvos valstybės faktinis vadovas Adolfas Ramanauskas-Vanagas J.Vitkų-Kazimieraitį laikė partizanų idealu ir...
Adolfo Ramanausko-Vanago atsiminimų originalas Šiandien Seimo posėdyje įvyko Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, LLKS ginkluotųjų pajėgų vado, su sovietų okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovo Adolfo Ramanausko-Vanago žūties 65-ųjų metinių paminėjimas. Kviesdama tylos minute pagerbti partizanų vado A. Ramanausko-Vanago atminimą Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė: „Adolfas Ramanauskas-Vanagas atsiminimuose rašė: „Mes...
Pėstininkų daliniai žygiuoja per Žiežmarius po apmokymų 1921 m. kam.lt nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Lapkričio 23 – ąją minėsime Lietuvos ginkluotųjų pajėgų įkūrimo 104 – ąsias metines. Jau visą savaitę vyksta šioms metinėms skirti renginiai. Nesiruošiu nei išsamiai kartoti Lietuvos kariuomenės istorijos, nei skaičiuoti jos pajėgumų, nei atskleisti jos vaidmens šiandienos grėsmių akivaizdoje....
2022 m. lapkričio 10 d. Kaune vyko Vytauto Miliausko knygos ,,POST TENEBRAS LUX (PO TAMSOS ŠVIESA)“ pristatymas. Į renginį gausiai susirinko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariai. Susitikime dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus vyresnysis patarėjas, profesorius Algis Vyšniūnas. Siekiant gyvosios atminties sklaidos išsaugojimo ir įamžinimo, jis bendraminčius supažindino su...