Leidyklos „Briedis“ nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Trys vasaros mėnesiai – birželis, liepa, rugpjūtis, ko gero, yra lemtingiausi Lietuvos likimui. Tuomet, 1939 – 1941 m., šis sudėtingas laikotarpis atnešė tautai negirdėtas tragedijas ir netektis. Tad grįžkime į 1940 – ųjų liepą, kai vyko vadinamojo Liaudies Seimo rinkimų spektaklis, o paskui, liepos 21 d., Kauno...
Ses. Janina Judikevičiūtė Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Janina Judikevičiūtė gimė 1942 m. liepos 12 d. Rokiškio aps. Kamajų mslt. Augo Jurgio ir Teresės Judikevičių šeimoje šalia Kamajų esančiame Roblių kaime. Šeimoje augo dvejais metais vyresnė sesuo Elena ir metais jaunesnis brolis Jonas. Tėvas Jurgis Judikevičius dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime, ginklu padėjo išvyti sovietinius...
Pristatome naują dr. Kristinos Burinskaitės knygą – „Slaptieji KGB bendrininkai. Agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais“. Neseniai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Leidybos skyrius išleido dr. Kristinos Burinskaitės knygą „Slaptieji KGB bendrininkai. Agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais“. Tikėtina, kad ši knyga prisidės prie paslaptimis ir mitais apipinto šio KGB veiklos bruožo geresnio suvokimo bei galimo mitų išsklaidymo....
Istorikės Tetianos Boriak, atvykusios į Lietuvą su dviem mažamečiais vaikais prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, kalba, pasakyta minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti: 111-oji devynerių metų karo, trunkančio daugiau nei 400 metų, diena. Labai ačiū už pakvietimą. Visų pirma Ukrainos žmonių vardu leiskite išreikšti jums ir jūsų valstybei beribį dėkingumą už jūsų...
Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės susikūrimas 1988 m. birželio 3 d. davė pradžią galingam tautiniam judėjimui, kuris galų gale nuvertė okupacinę sovietų valdžią ir atvėrė kelią atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Tuomet, po kelių mėnesių, spalio 22-23 d., įvyko ir Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas. Bet šiandien, minint Iniciatyvinės grupės susikūrimo 34-ąsias metines, pastebėkime, kad ją...
Zigmas Tamakauskas. Virginijaus Kašinsko nuotr. Pranešimas skaitytas 2022 m. gegučės 13 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje mokslinėje konferencijoje „Neginkluotas pasipriešinimas: prielaidos, patirtys, retrospektyva minint Romo Kalantos pasiaukojimo jubiliejinius metus (1972-2022)“. Konferenciją parengė: Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos gyventojų genocido ir...
Gegužės 14-ąją tradiciškai minėjome Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną bei Pilietinio pasipriešinimo dieną, skirtą pagerbti Rimo Kalantos pasiaukojimą priešinantis okupacinei santvarkai. Istorikai, kariškiai, visuomenės informavimo specialistai sutaria, kad šiomis dienomis, kai didžiausioje Europos valstybėje – Ukrainoje – brutaliai žudomi laisvi žmonės, istorinių Lietuvai datų įprasminimas taptų dar stipresnis visų mūsų piliečių susitelkime ir...
2022 m. gegužės 15 d. Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, per 300 anykštėnų ir miesto svečių leidosi į beveik 11 kilometrų žygį Aukštaitijos partizanų takais. Žygio programos autorius ir sudarytojas – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Istorinių tyrimų programų skyriaus vyriausiasis istorikas Gintaras Vaičiūnas. Gegužės 15 dienos žygis buvo skirtas Aukštaitijos...
Antisovietinės manifestacijos, kilusios po R. Kalantos žūties, dalyviai Kauno Laisvės alėjoje. 1972 m. gegužės 18 d. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo LGGRTC darbuotojai Raimundas Kaminskas ir Arvydas Gelžinis Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje, kurioje, be jo, augo dar du broliai, vyresnysis Antanas (g. 1945 m.) ir jaunesnysis...
Aut. Gabrielius Landsbergis, užsienio reikalų ministras Originalus tekstas anglų kalba. 1945 m. gegužės 7–8 d. nacių režimas kapituliavo Reimse (Prancūzijoje) ir Berlyne (Vokietijoje). Ta proga visas laisvasis pasaulis švenčia Pergalės dieną, įamžindamas triumfą prieš vieną baisiausių XX amžiaus režimų. „Pasaulis turi žinoti, kas nutiko, ir niekada nepamiršti“, – sakė generolas Dwightas D. Eisenhoweris, lankydamasis vienoje...
Jonas Pratusevičius. LGGRTC archyvas Arvydas Gelžinis, LGGRTC vyriausiasis istorikas, www.voruta.lt Jonas Pratusevičius gimė 1932 m. balandžio 29 d. Alytaus aps. Pivašiūnų vlsč. Barsukų k. ūkininkų šeimoje. Mokėsi Kedonių pradinėje mokykloje, po to Butrimonių progimnazijoje. Čia besimokydamas tapo partizanų ryšininku. Nuo 1947 m. rugsėjo 1 d. iki 1950 m. kovo 20 d. mokėsi Alytaus mokytojų seminarijoje. Šių...
J.Mikutis SSRS Vidaus reikalų ministerijos (MVD) Vorkutos pataisos darbų lageryje. Ne vėliau kaip 1956 m. liepos mėn. Dokumentinio filmo „Agrastų vynas“ (Lietuvos radijas ir televizija, 1991 m., režisierė Ramunė Kudzmanaitė, scenarijaus autorius Vaidotas Žukas, operatorius Gediminas Zalieckas) kadras. LRT archyvas. www.voruta.lt Unikalus mąstytojas, filosofas Justinas Mikutis gimė 1922 m. balandžio 27 d. Plungės aps. Platelių vls....
Kultūros ministerijos archyvo nuotrauka www.voruta.lt Kultūros ministras Simonas Kairys įsakymą, keičiantį kriterijus, kuriais remiantis sovietiniai paminklai kapinėse iki šiol buvo saugomi paveldą reglamentuojančių įstatymų. Atnaujintas Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašas atveria galimybes šiuos paminklus nukelti. Svarbu pažymėti, kad savivaldos institucijos, priimdamos atitinkamus sprendimus, turi visų pirma siekti užtikrinti deramą...
Srauni Kožimo upė. Komijos ASSR. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus Šarūnas Kniška, Kretingos raj. Pranciškonų gimnazijos IVGb klasė, www.voruta.lt Nacionaliniam mokinių konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ Esė „Lietuva ir jos gyventojai sovietų (1944-1990 m.) okupacijos metais: Bidvų šeimos likimas“. Darbo vadovė: Rasa Žygaitienė, lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja Birželio naktis – lyg nuotaka pirmąją...
Dešinėje – mano močiutę Nijolę ant rankų laiko bobutė. Kairėje – močiutės mama Vera. Ant kėdės sėdi bobutės mama, močiutės prosenelė. K. Kaziulytės asmeninio albumo nuotr. Kamilė Kaziulytė, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos III klasės mokinė, www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Švietimo ir mokslo ministerija, Nacionalinis mokinių konkursas „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Istorijos...
www.voruta.lt Šioje knygoje pasakojama apie dramatišką Lietuvos istorijos laikotarpį – ginkluotą tautos pasipriešinimą raudoniesiems okupantams, pradedant 1941 m. birželio sukilimu ir baigiant partizanų kovomis, kurios užsitęsė iki pat šeštojo dešimtmečio pradžios. Daugiausia dėmesio skiriama ginkluotiems susirėmimams ir mūšiams, narsiausioms Laisvės kovotojų operacijoms, pasaloms ir išpuoliams prieš kur kas gausesnį priešą – sovietų enkavėdistų būrius ir...
Praėjusiais metais vykusiame tremčių minėjime dalyvavo bei ištremtųjų pavardes skaitė šviesios atminties EP pirmininkas Deividas Sasolis (David Sassoli). www.voruta.lt Visų Europos Sąjungos valstybių atstovai Europos Parlamente (EP) parašais parėmė europarlamentarės Rasos Juknevičienės kreipimąsi į EP vadovybę dėl sovietų vykdytų tremčių minėjimo bei ištremtųjų pavardžių skaitymo š. m. birželio 14 d. Siūloma, kad ši praeitais metais...
www.voruta.lt „Tokie svarbūs istoriniai įvykiai kaip valstybės susikūrimas ar pasibaigimas nereguliuojami teismine tvarka. Baltijos valstybės nustojo egzistuoti, jos nebėra teisės subjektai (…) Kai valstybė išbraukiama iš pasaulio žemėlapio, ji yra tarptautinės teisės pažeidimo auka. Jeigu jai niekas nesuteikia pagalbos, ji greitai bus pamiršta (…)“, – taip tarptautinės teisės ribas 1966 m. apibrėžė amerikiečių politologas Raymondas Aronas,...
Laisvės kovotojas Antanas Obelevičius-Tautginas. Kaišiadorių muziejaus, Nijolės Adukonienės nuotr. Laura Miknevičiūtė, Vilkaviškio ,,Aušros“ gimnazijos II E klasės mokinė, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Rašinys „Turiu tik vieną tėvynę Lietuvą ir mano kova aukojama jai“. Konsultavo mokytojos: istorijos mokytoja Virginija Pačkauskaitė-Venckūnienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jūratė Dapkūnaitė. Koks būtų pasaulis, jei tiesa...
Per Birželio sukilimą susprogdintas Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tiltas per Nemuną Kaune (1941 06 23). © Barschdorff. Vokietijos federalinis archyvas Koblenze Gintaras Vaičiūnas, LGGRTC Istorinių tyrimų programos skyriaus vyriausiasis istorikas, Anykščiai, www.voruta.lt Pirmąją straipsnio dalį galima skaityti ČIA. Tiriant 1941 m. Birželio sukilimą Lietuvos provincijoje gana dažnai pagrindinis, o kartais ir vienintelis informacijos šaltinis yra šio sukilimo dalyvių archyvinės baudžiamosios bylos....
J.E. p. Gabor Diczhazi žodis. Vengrijos ambasados nuotr. Zigmas Tamakauskas, 1956 metų įvykių Lietuvoje dalyvis, LLKS štabo viršininko pavaduotojas, www.voruta.lt Prieš šešiasdešimt penkerius metus Vilniaus Rasų ir Kauno senosiose kapinėse vyko antisovietinės demonstracijos, reikalavusios ne tik Lietuvai laisvės, bet ir palaikiusios Vengrijoje vykusią revoliuciją, kurios tikslas taip pat buvo nusimesti Maskvos uždėtus nelaisvės pančius. Vilniuje...
Policijos (sovietmečių milicijos) pastatas. Šiame pastate J.Biliūno g. 17 vokiečių okupacijos metais veikė Anykščių partizanų štabas ir valsčiaus policija. Dabar – Anykščių rajono policijos komisariatas. 1942 vasario 16 d. Balkone – buvę sukilėliai – policininkai, šauliai, ir LK kariškiai, centre (su akiniais) Anykščių valsčiaus viršaitis Juozas Gogelis. Gintaras Vaičiūnas, LGGRTC Istorinių tyrimų programos skyriaus vyriausiasis istorikas, Anykščiai,...
Sesuo Gema Jadvyga Stanelytė www.voruta.lt Jadvyga Stanelytė gimė 1931 m. spalio 29 d. Šiaulių aps. Kurtuvėnų vls. Pašvinės k. Augo penkių vaikų šeimoje, kur nuo pat mažų dienų buvo skiepijama meilė Dievui ir Tėvynei. Jau mokydamasi Šiaulių gimnazijoje patyrė persekiojimus dėl bažnyčios lankymo, nes nesislapstydama kasdien dalyvaudavo šv. Mišiose. Baigusi mokyklą išvažiavo į Kauną, kur...
Pranas Švilpa – Šeduvos vidurinės mokyklos direktorius Greta Kemzūraitė, IIIb klasės mokinė, Šeduvos gimnazija, Radviliškio savivaldybė, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Konsultavę mokytojai: Virginija Diržinauskienė, Jolanta Sabutienė Ruošdamasi kasmetinei gimnazijos konferencijai „Mano krašto istorijos. Žymūs žmonės“, nusprendžiau išsiaiškinti, kokią asmenybę slepia memorialinė lenta gimnazijos koridoriuje. Vienas iš įsimintiniausių Šeduvos gimnazijos direktorių –...
Sovietų Sąjungos kariuomenė peržengia Lietuvos Respublikos valstybės sieną. 1940 m. birželio 15 d. LCVA nuotr. Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.voruta.lt 1940-ųjų birželis ir liepa buvo rimtas išbandymas Lietuvos valstybingumui ir nepriklausomybei. Sovietų ultimatumas, po to sekusi okupacija, trėmimai, valstybės institucijų likvidavimas, Liaudies seimo rinkimų spektaklis, „saulės iš Rytų“ gabenimas… Kaip tai išlaikė mūsų kūrėjai, intelektualai? Siūlau prieš...
Irena dabar. Mariaus Morkevičiaus nuotrauka (žurnalas Moteris) Jūratė Terleckaitė, www.voruta.lt Kalbamės su Lietuvos karininko Prano Valaičio dukra Irena Saulutė Valaitytė-Špakauskienė (93 m.), paauglystėje sugebėjusia išgyventi tokiomis 1941 metų birželio 14-osios tremties sąlygomis, kokių neišlaikė net stipriausi vyrai. Nors ir patyrusi didžiulį blogį, ji nenustojo tikėjimo ir šviesaus požiūrio į gyvenimą. –Prašyčiau pristatyti savo Tėvelius. –Tėvelis...
Lietuvių sukilėliai 1941-07-06. LGGRTC nuotr. Dr. Vytautas Sinica, www.propatria.lt Tekstas anglų kalba Autorius yra politologas, VU doktorantas, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas Pasauliui gal ir nesvarbu, bet Lietuvai – labai. Mūsų šalyje minima ypatinga sukaktis. Prieš 80 metų, 1941 m. birželio 22-28 dienomis Lietuvoje įvyko sukilimas prieš sovietinę okupaciją. Laikas jam specialiai parinktas sulaukus karo tarp...
Paminklo atidarymo ceremonija. genocid.lt nuotr. Dalius Egidijus Stancikas, www.voruta.lt Šiandien, birželio 15, minint 81-ąsias sovietų pirmosios okupacijos metines, Ūtos kaime, Varėnos raj., atidengtas paminklas pirmajai sovietų okupacijos aukai – pasieniečiui Aleksandrui Barauskui. Ši A. Barausko auka akivaizdžiai paneigia Sovietų Sąjungos, o dabar Rusijos Federacijos skleidžiamą istorinę netiesą apie tai, kad sovietų kariuomenė į Lietuvą įžygiavo...
Parengė Sakalas Gorodeckis, Užupio bendruomenė, 2021, #BirželioSukilimas80 #Vilnius Sugrąžinta valia priešintis Sukilusių Raudonosios armijos 29-ojo teritorinio šaulių korpuso 179-osios divizijos lietuvių karių veiksmai Vilniuje, #1 dalis Vokietijos ir SSRS karo išvakarėse Vilniaus mieste buvo paliktos tik nedidelės Raudonosios armijos 29-ojo teritorinio šaulių korpuso lietuvių kareivių grupės turto apsaugai ir įvairioms sargyboms, o pagrindinė karių dalis buvo...
Lietuviai politiniai kaliniai švenčia šv. Velykas. Karaganda, Kazachijos SSR, 1955 M. Nuotraukos iš LGGRTC archyvo www.voruta.lt Sovietų okupacijos laikais svarbiausia krikščioniška šventė – Šv. Velykos – buvo minimos paslapčia, dažnai – ir prie ištuštėjusio šeimos stalo. Vienintelis ryšys tarp Lietuvoje likusių ir sovietų imperijos platybėse ištremtų, įkalintų šeimos narių – tai laiškai. Iki 1953 m. politiniai...